Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL AS pareiškimą dėl skolininko K. P. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, K. P., L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (išieškotojas) PLUSPLUS CAPITAL AS kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui K. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ir ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/01175 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. e2-10027-936/2019 dėl 121,27 negrąžinto kredito, 14,95 Eur palūkanų, 7,76 Eur delspinigių, 20 proc. dydžio metinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 15 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojo PLUSPLUS CAPITAL AS naudai (v. b. l. 7-11). Vykdomojoje byloje antstolis nustatė, kad skolininkas yra santuokoje - sutuoktinė L. P. (v. b. l. 29). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinei priklausiančiose sąskaitose yra piniginių lėšų (v. b. l. 29). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininko sutuoktinė verčiasi individualia veikla (CPK 179 straipsnis). Vedybų sutarčių registro duomenimis suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties (CPK 179 straipsnis).

Antstolis 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-179-22610 ir S-19-179-22611 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą bei patvarkymą Nr. 19-179-22607, kuriuo skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lėšų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 20-24). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs antstoliui užpildytą sutikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu Nr. S-19-179-26337 pasiūlė išieškotojui PLUSPLUS CAPITAL AS per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (v. b. l. 29).

Teisme 2019 m. spalio 29 d. gautas išieškotojo PLUSPLUS CAPITAL AS prašymas nustatyti, kad skolininkui K. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. P. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, ir ½ dalis sutuoktinės banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CK 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo prašymą, kad skolininkui K. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. P. gauto darbo užmokesčio (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato skolininko dalį į faktiškai esamą turtą (pinigines lėšas) pagal nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus apie realų jo (turto) buvimą teismo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo momentu, o ne į ateityje gautiną turtą (pajamas), - tai būtų sąlyginis sprendimas, kurį draudžiama priimti pagal CPK 267 straipsnio reglamentavimą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų išieškotinų lėšų buvimą bankų sąskaitose, todėl teismas neturi pagrindo nustatyti skolininko dalį į jo sutuoktinės vardu esamas lėšas bankų sąskaitose (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti prašymą iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio.

Atmesti prašymo kitą dalį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą