Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-845-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-845-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01742-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė, Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas
UAB „Zalba“
Ieškovas
BUAB „Granitoidas“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-845-123/2014

Teisėja A. Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01742-2013-1 )
Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6.; 35.5.; 40.2; 35.6.1; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Zalba“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Granitoidas“ ieškinį atsakovei UAB „Zalba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2012-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sudarytą tarp ieškovės UAB „Granitoidas“ ir atsakovės UAB „Zalba“ ab initio; taikyti restituciją – grąžinti šalis į padėtį buvusią iki 2012-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo akto sudarymo; priteisti iš atsakovės UAB „Zalba“ ieškovei 79 484,74 Lt įsiskolinimo; priteisti iš atsakovės UAB „Zalba“ ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Zalba“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi UAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12. 2012-10-31 UAB „Granitoidas“ ir UAB „Zalba“ sudarė skolos užskaitymo aktą, pagal kurį šalys atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą už 79 484,74 Lt sumą. Ieškovės manymu, skolos užskaitymo aktas pažeidė ieškovės kreditorių teises, ir dėl to turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Nurodo, kad abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, atsakovė, sudarydama skolos užskaitymo aktą, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo pastangų įvertinti, ar ieškovė, sudarydama skolos užskaitymo aktą, yra moki, ar jai nėra keliama bankroto byla. Ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovei, dėl to prarado realią galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Konstatavo, kad yra teisinis pagrindas nepagrįstai perleistą turtą grąžinti bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudoti jį atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-01-29 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktą, sudarytą tarp UAB „Granitoidas“ ir UAB „Zalba“, pagal kurį šalys atliko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą už 79 484,74 Lt sumą. Priteisė iš UAB „Zalba“ BUAB „Granitoidas“ 79 484,74 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš UAB „Zalba“ 1 192 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią teisę į ieškovę, nes 2012-05-31 duomenimis ieškovės kreditiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 2 147 870,89 Lt. UAB „Granitoidas“, sudarydama 2012-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo aktą, faktiškai buvo nemoki, bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi UAB „Granitoidas“ iškelta bankroto byla. Bendrovė, būdama nemoki, pasirinktinai sudarydama susitarimą su atsakove ir taip patenkindama vieno kreditoriaus reikalavimus, pažeidė kitų kreditorių teises. BUAB „Granitoidas“ 2012-10-31 sudarė su atsakove UAB „Zalba“ tarpusavio skolų užskaitymo aktą, pagal kurį buvo padengta skola atsakovei UAB „Zalba“, neapmokėjus įsiskolinimų pagal 2012 m. sausio–liepos mėnesiais išrašytas sąskaitas faktūras. Siekiant užtikrinti ieškinius kreditorių galimiems reikalavimams patenkinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2012-06-18 duomenimis uždėtas areštas ieškovės 269 627,99 Lt vertės kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Teismas konstatavo, kad abi šalys sudarydamos sandorį buvo nesąžiningos. Nenustatyta, kad šalys turėjo pareigą sudaryti ginčijamą 2012-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Ginčijamu sandoriu ieškovė nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei, taip pažeisdama kitų kreditorių teises, nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana tenkinimui, todėl 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktą pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ir iš

atsakovės priteisė ieškovei 79 484,74 Lt bei procesines palūkanas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Zalba“ prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Granitoidas“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012-11-12, todėl teismas klaidingai nurodė, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudarytas po bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad 2012-10-15 ir 2012-10-31 atsakovė su ieškove sudarė pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių už 79 484,74 Lt, todėl ginčijamas aktas sąlygojo apeliantės, kaip pirkėjos, pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymą ir ieškovės, kaip nuomininkės bei pirkėjos, tinkamą pareigų vykdymą. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija 2012-10-15 ir 2012-10-31 prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, tik tarpusavio skolų užskaitymo aktą kaip sandorį. Mano, kad laikotarpiu nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą priėmimo (2012-10-16) iki nutarties įsiteisėjimo (2012-11-16) ieškovei nebuvo jokių teisinių apribojimų atlikti pinigines operacijas ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat apribojimų daryti įskaitymus. Dėl nurodytų aplinkybių teismo išvada, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, yra nepagrįsta. Nurodo, kad tarpusavio skolų įskaitymo aktas buvo pasirašytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl įskaitymas neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų. Teismas nepagrįstai kelia neproporcingai aukštus reikalavimus sąžiningai sandorio šaliai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, jog aktas pažeidžia kreditorių interesus. Duomenys apie bankroto bylos iškėlimą tapo prieinama tik po skolų užskaitymo akto sudarymo, 2012-05-31 ieškovės finansiniai atskaitomybės duomenys nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui, todėl atsakovė neturėjo galimybės jų patikrinti, nepateikti duomenys, pagrindžiantys nesąžiningus atsakovės veiksmus. Paaiškino, kad tarpusavio skolų užskaitymo aktą pasirašė buvęs UAB „Zalba“ direktorius A. Z., kuris bylos nagrinėjimo metu yra miręs. Mano, kad buvusi UAB „Granitoidas“ vadovė ir buhalterė galėjo patvirtinti akto sudarymo aplinkybes, tačiau teismas atsisakė jas apklausti kaip liudytojas. Mano, kad bankroto administratorius yra vienareikšmiškai pripažinęs, jog 2012-10-31 aktas yra teisėtas, o apeliantės skola 2013-10-21 yra tik 3,10 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Granitoidas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-29 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sudarydama sandorį su atsakove, ieškovė turėjo įsiskolinimų, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo pritaikyti įmonės turto areštai. Ginčijamas sandoris sudarytas, kai įmonė buvo faktiškai nemoki, ieškovė turėjo daugiau kreditorių, su kuriais liko neatsiskaityta, todėl kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą ginčijamo sandorio metu buvo areštuota 269 627,99 Lt dydžio UAB „Granitoidas“ turto, nurodyto registro duomenys yra vieši, tačiau atsakovė nevykdė pareigos elgtis apdairiai ir domėtis kitos sandorio šalies patikimumu, todėl mano, jog atsakovė buvo nesąžininga sandorio šalis. Įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti atsiskaitymo tvarką, nebuvo, todėl negalima pripažinti, kad UAB „Granitoidas“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo negaliojančiu pripažintas 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktas ir ieškovei (bankrutuojančiai įmonei) iš atsakovės priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-340-479/2014 iškėlė UAB „Granitoidas“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2012-11-12, ieškinys teisme dėl bankroto bylos iškėlimo gautas 2012-06-27. Nustatyta, kad 2012-10-31 UAB „Granitoidas“ ir UAB „Zalba“ sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo įmonės be pinigų pervedimo atliko užskaitymą už 79 484,74 Lt sumą. 2012-05-31 ieškovo balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 2 785 534 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 560 193 Lt (b. l. 14), 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis finansiniais metais įmonė patyrė 235 260 Lt nuostolių (b. l. 15). 2012-10-16 duomenimis ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91 303,05 Lt (b. l. 17), skola VSDFV sudarė 61 539,50 Lt (b. l. 16).

CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

2012-05-31 ieškovo balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 2 785 534 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 560 193 Lt (b. l. 14), 2012-05-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniais metais įmonė patyrė 235 260 Lt nuostolių (b. l. 15). 2012-10-16 duomenimis ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 91 303,05 Lt (b. l. 17), skola VSDFV sudarė 61 539,50 Lt (b. l. 16). Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog sudarydama sandorį su atsakove, ieškovė turėjo įsiskolinimų, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo pritaikyti įmonės turto areštai (b. l. 22–29).

Iš BUAB „Granitoidas“ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog įmonė be kreditorių, su kuriais buvo atsiskaityta sudarius ginčijamus sandorius, turi daugiau kreditorių, kurių galimybės atgauti iš ieškovės įsiskolinimą sumažėjo. Byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki, ieškovė turėjo daugiau kreditorių, su kuriais liko neatsiskaityta, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad gautų realių lėšų iš atsakovės ir atsiskaitytų su visais kreditoriais proporcingai, o ginčo susitarimu atsiskaitė tik su atsakove UAB „Zalba“. Apeliantė nurodo, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012-11-12, todėl teismas klaidingai nurodė, jog tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudarytas po bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes 2012-10-31 UAB „Granitoidas“ ir UAB „Zalba“ sudarytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudarytas UAB „Granitoidas“ esant faktiškai nemokiai. Dėl nurodytų aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai. Ieškovė negavo lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijama sutartis pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus.

Dėl šalių nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013-03-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

BUAB „Granitoidas“ buvo žinoma apie jos nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu, jos nesąžiningumą liudija ir tai, jog ginčijamas sandoris buvo sudaromas tuo metu, kai įmonė negalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, buvo faktiškai nemoki, ir tai leidžia daryti išvadą, kad sudarydama sandorį ieškovė pažeidė kitų kreditorių interesus, todėl ji pripažintina nesąžininga. Vertinant atsakovės sąžiningumą, spręstina, ar ji įvykdė pareigą pasidomėti kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Remiantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, be to, laikoma jog turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Pagal Turto arešto aktų registro išrašą, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo areštuota 269 627,99 Lt dydžio vertės UAB „Granitoidas“ turto (b. l. 22–29). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė buvo nesąžininga sandorio šalis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovės elgesys neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos.

Pažymėtina, kad jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytą atsiskaitymo tvarką, nebuvo, todėl negalima pripažinti, kad UAB „Granitoidas“ turėjo pareigą sudaryti 2012-10-31 tarpusavio skolos užskaitymo aktą.

Apeliantė nurodo, kad ieškovė neginčija 2012-10-15 ir 2012-10-31 prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, tik tarpusavio skolų užskaitymo aktą kaip sandorį. Ieškovės įsipareigojimai atsakovei už 79 484,74 Lt sumą susidarė pagal 2011-12-22 ir 2012-06-25 ieškovės ir atsakovės sudarytas nuomos sutartis. Nurodyta aplinkybė nėra teisiškai svarbi nagrinėjant šį ginčą, nes atsakovė turi teisę kreiptis į bankroto administratorių dėl jos įrašymo į BUAB „Granitoidas“ kreditorių sąrašą ir jos finansinio reikalavimo patvirtinimo Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

Kitos apeliantės nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėErika Misiūnienė