Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-8202-2024, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos vyresnioji tyrėja B. Misevičienė, nustačiusi, kad 2024 m. sausio 26 d. 8.00 val. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), D. S., būdamas juridinio asmens vadovu, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y., siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo (leistino greičio viršijimo) padarymo metu (2023 m. vasario 1 d. 22.11 val.) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausantį automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo naudojosi ar buvo už šį atsakingas, 2024 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8202-2024 D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur dydžio baudą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi pakeitė Institucijos 2024 m. kovo 22 d. nutarimą, panaikindamas D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) bei už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą nutarė D. S. skirti 440 Eur dydžio baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde D. S. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti skundžiamą 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytoją D. K.; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir naudojant informacines bei elektroninių ryšių technologijas.

3.1. Apeliantas nurodo, jog savo vardu niekada nebuvo suformavęs ir sukūręs nei įmonės, nei elektroninio pristatymo dėžutės, todėl ja niekada ir nesinaudojo. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pradėjus aiškintis, kas šiai organizacijai buvo sukūręs el. pristatymo dėžutę, paaiškėjo, kad tai padarė (duomenys neskelbtini) buhalterė D. K. Apeliantas teigia, kad apie tokį faktą informuotas nebuvo, apie e. pristatymo sistemą nežinojo ir ja nesinaudojo.

3.2. Akcentuojama, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) priklausančiu el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ jam policijos siųsto laiško negavo. Patikrinęs el. pašto šiukšlinę taip pat nerado 2024 m. sausio 18 d. jam siųsto policijos pranešimo – per nustatymus yra padaręs, kad visi laiškai, kurie patenka į „šlamšto“ aplanką, po savaitės yra automatiškai ištrinami. Kadangi jis pastoviai dalyvauja komandiruotėse, sporto renginiuose, varžybose ir pan., dėl laiko stokos nesidomi ir netikrina jam siunčiamų laiškų, dėl to kai kurių iš jų galėjo ir nepamatyti.

3.3. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, apeliantas pažymi, jog asmeniui nenustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir jam neskirtos nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos, be to, iš to kyla reikalavimas siųsti dokumentus registruotu paštu tam, kad būtų įsitikinta, jog visi dokumentai buvo tinkamai įteikti. Dėl šių aplinkybių manytina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog D. S. pažeidė rūpestingumo pareigą, yra formalus.

3.4. Apeliantas nurodo, jog apie jam paskirtą baudą sužinojo per VMI IRD sistemą ir tuomet, nesigilindamas į tai, kas vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, paskirtą baudą sumokėjo. Taip pat apmoka kitus (duomenys neskelbtini) priskirtus pažeidimus. Pabrėžiama, kad jokių kitų pranešimų apeliantas negavo ir netvirtino, jog juos gavo, o policija taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jam siųsti pranešimai buvo įteikti pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti D. S. apeliacinio skundo bei palikti galioti skundžiamą 2024 m. birželio 28 d. nutartį. Nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo apelianto skundą bei pagrįstai jo netenkino. Be to, skunde nepateikiami jokie nauji esminiai duomenys, kurių teismas galėjo nežinoti ir kurie nėra aptarti skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti sprendimo teisingumu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dalyje dėl to, jog Institucijos jam siųsti dokumentai buvo tinkamai įteikti, kadangi, kaip pažymima apeliaciniame skunde, minėti dokumentai bei pranešimai jam buvo siunčiami į el. pristatymo dėžutę, apie kurios sukūrimą jis nežinojo ir ja pats asmeniškai nesinaudojo. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliaciniame skunde yra prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis. Aptariamu atveju apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Šis apelianto prašymas grindžiamas tuo, jog aptariamu atveju yra būtina apklausti liudytoją D. K., kadangi būtent šis asmuo sukūrė skunde nurodomą el. pristatymo dėžutę ir apie ją nepranešė D. S. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš esmės nėra privaloma surinkti visus įmanomus duomenis, pagrindžiančius vieną arba kitą aplinkybę, jeigu bylos medžiagoje esanti objektyvių duomenų visuma jau patvirtina tam tikrus argumentus. Duomenų rinkimo procesas nėra savitikslis, jis negali būti begalinis, kadangi turi būti surinkta tiek duomenų, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas bylos pabaigoje. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo, kokias tiksliai aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti nurodyta liudytoja, taip pat nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti teiginį, jog už el. pristatymo dėžutės yra atsakinga būtent ji. Dėl to vertintina, kad minėtas prašymas nėra pakankamas pagrįsti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pagrindiniai apelianto argumentai yra susiję su tuo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo padarymą bei aplinkybę, kad per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą jis turėjo pranešti duomenis apie asmenį, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad D. S. iš esmės neginčija pirmiau nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau šioje dalyje nepasisako. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutarties bei apeliacinio skundo motyvais ir įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, spręstina, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visus bylos išsprendimui reikšmingus duomenis bei nepažeidžiant teisės aktų.

8. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl ANK 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, yra pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo šio pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog D. S. per nurodytą penkių darbo dienų terminą nepateikė pirmiau nurodytų duomenų, tačiau teigia, kad šis reikalavimas jam nebuvo pateiktas tinkama tvarka, kadangi buvo siųstas į el. pašto dėžutę, apie kurios egzistavimą apeliantas anksčiau nežinojo ir sužinojo po pažeidimo padarymo.

9. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siuntą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie yra naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kuomet asmenys elektroninio pašto adreso nėra nurodę Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

10. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra duomenys, iš kurių matyti, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) duomenų protokolas D. S. buvo išsiųtas 2023 m. birželio 18 d. 14.52 val. (b. l. 14), o pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo išsiųstas net tris kartus – 2023 m. birželio 18 d. 14.52 val., 2023 m. gruodžio 5 d. 12.08 val. per e. pristatymo dėžutę, o 2024 m. sausio 18 d. 11.02 val. el. paštu adresu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14). Iš pateiktų duomenų matyti ir tai, kad nurodytas el. pašto adresas yra būtent tas, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus (b. l. 10). Be to, oficialioje (duomenys neskelbtini) svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ prie apelianto, kaip (duomenys neskelbtini) įkūrėjo ir prezidento, yra nurodomas el. pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“, taigi nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad procesinių dokumentų siuntimas pirmiau nurodytu el. pašto adresu buvo netinkamas ar kaip kitaip nepagrįstas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos siųstų dokumentų apeliantas galimai nepamatė, kadangi el. pašte yra nusistatęs, jog į „šlamštinę“ pakliuvę el. laiškai yra po 7 dienų ištrinami automatiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apelianto neatidumo ir nerūpestingumo pasekmių negalima perkelti Institucijai ir teigti, jog dokumentai D. S. buvo įteikti netinkamai. Vien tik tai, kad D. S. nesielgė pakankamai atidžiai ir netikrindavo el. pašto, galimai tikėdamasis, kad jokie svarbūs laiškai per klaidą nebus ištrinti, nėra pagrįsta priežastis spręsti, jog Institucija šioje situacijoje elgėsi netinkamai.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apie e. pristatymo dėžutę apeliantas nežinojo ir nėra gavęs dokumentų, kurie jam buvo siųsti šiuo būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie argumentai nepanaikina D. S. kaltės. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) įkūrėjas ir prezidentas, t. y., kompetentingas valdymo organas, kuris šias pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini). (b. l. 17), todėl jam yra keliami aukštesni kruopštumo bei atidumo reikalavimai. Sunku sutikti su motyvais, jog D. S., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neturėjo jokios informacijos apie tai, kokius veiksmus atlieka (duomenys neskelbtini) buhalterė D. K., o tuo atveju, jei jis nesidomėjo, kokias funkcijas atlieka ir kokiais ištekliais naudojasi jo darbuotojai, tai tik dar labiau sutvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis pažeidė rūpestingumo pareigą. Šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra kalbama apie pareigą asmeniui domėtis ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, o yra apeliuojama į bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei atsakingai naudotis asmeniui suteiktomis teisėmis.

12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apelianto nurodoma teismų praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Nors sutiktina su tuo, kad paprastai sprendžiant dėl to, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, Institucijai yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, negalima sutikti su apelianto pozicija, kad jo neveikimas ir aplaidus savo, kaip vadovo, pareigų atlikimas suponuoja administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad Institucija dokumentus apeliantui siuntė ne tik per e. pristatymo sistemą, tačiau ir el. paštu, kuris yra nurodytas ne tik valstybės informacinėse sistemose ar registruose, bet ir D. S. vadovaujamos federacijos internetinėje svetainėje. Iš esmės netinkamas apelianto informavimas yra grindžiamas išimtinai tik tuo, jog D. S. arba nežinojo apie (duomenys neskelbtini) vardu sukurtą e. pristatymo dėžutę, arba netikrino jam priklausančio el. pašto, kas tik papildomai pagrindžia tai, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai.

13. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai bei visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai atmetė D. S. skundą, dėl to naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nėra teisinio ar faktinio pagrindo

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.