Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-582-2013

Teisėjas: Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00798-2011-0

2013 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nuteistajam S. S., jo gynėjai advokatei Raimondai Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2004-01-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y., 2011-06-21 apie 11 val. viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie UAB „X“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliais veiksmais ignoruodamas moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, egzistuojančias visuomenėje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio konflikto metu su M. Š., automobilyje Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčiam M. Š. bandė suduoti smūgį kumščiu į veido sritį, tačiau M. Š. išvengus smūgio, S. S. iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, susigrūmė su iš automobilio išlipusiu M. Š., dėl ko S. S. sugriebdamas už rankos nutraukė M. Š. megztinį, kuriuo vertė 300 litų, juo apsivyniojo dešinę ranką su joje laikomu peiliu ir tyčia peiliu sudavė vieną smūgį M. Š. į krūtinės sritį, padarydamas durtinę pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, tuo nukentėjusiajam M. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė 300 litų turtinę žalą, bei šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje pirmą kartą jis buvo apklaustas tik 2011 m. rugpjūčio 11 d. ir duodamas parodymus paaiškino, kad, kur buvo 2011-06-21 neatsimena, nes buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, niekada kategoriškai nepasisakė, jog 2011-06-21 jo nebuvo Marijampolėje.

Nusikaltimo padarymo vietoje 2011-06-21 11:08:17 veikė mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi, prisijungdamas prie mobilaus ryšio operatoriaus bokšto 555C. Pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte ir nuosprendyje rašoma, kad nusikaltimas padarytas apie 11 val., 2011-08-01 apžiūrint vaizdo įrašą, išimtą iš UAB „X“ nurodoma, kad „atidarius vaizdo įrašą rodomas įrašo laikas yra 2011-06-21 12:04:21. Nukentėjusysis M. Š. savo apklausos metu parodo, kad nusikaltimas įvyko „apie 10.30 val.“. Šios abejonės teismo taip ir liko neištirtos.

Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo parodyta neaišku kada daryta jo fotonuotrauka, jis gyvai nukentėjusiajam niekada nebuvo parodytas atpažinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusįjį užpuolė keturi asmenys, tačiau nė vienas iš tų asmenų jam atpažinti nebuvo parodytas nei iš fotonuotraukų, nei gyvai. O akistatos metu nukentėjusysis patvirtino matęs jį tik todėl, kad niekas kitas iš jį užpuolusių asmenų jam daugiau parodytas nebuvo. Tą nukentėjusysis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis ne patvirtino, o kaip tik paneigė, kad nusikaltimo vietoje buvo apeliantas, parodydamas, kad buvo lyg kūdesnis, kad jam daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių asmenų parodytas atpažinti nebuvo. Nukentėjusysis atpažinimo metu tik manė, kad tai galėjo būti apeliantas. 2011-06-21 apklausos metu nukentėjusysis M. Š., aiškindamas sužalojimo aplinkybes nurodė - „bandžiau gintis nuo abiejų ir kaip tik tuo momentu pajutau smūgį į krūtinę dešinėje pusėje, supratau, kad man smūgiavo tas aukštesnis vaikinas peiliu, kurį turėjo savo rankose“. Tai dar viena iš daugelio abejonių, kurios taip ir liko nepašalintos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas nepagrįstai iškraipė specialistų išvadose duotas išvadas, iš jų panaudodamas tai, kas bendrais bruožais panašu į apelianto drabužius, o dar absurdiškiau vertindamas asmens kratos iš jo paimto peilio atitikimą nusikaltimo įrankiui.

LTEC specialisto išvadoje Nr.11-2180 (11) nurodoma, kad nustatyti, ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas (tiriamasis asmuo Nr. 5) - asmuo, kuris vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše sudavė smūgį nukentėjusiajam M. Š., yra apsirengęs pateikta prie užduoties sportine apranga (bliuzonu, kelnėmis), kuri buvo paimta 2011-08-10 sulaikymo metu iš S. S. negalima. Be to ir parodant atpažinti šią sportinę aprangą nukentėjusiajam, jis 2011-08-11 parodė, kad negali nurodyti aprangos, kuria buvo apsirengęs asmuo.

Kaip matyti iš specialistų išvadų, jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš apelianto asmens kratos metu paimtu peiliu, nėra. Specialistų išvadose netgi nėra kategoriškai nurodyta, kad žaizda nukentėjusiajam galėjo būti padaryta peiliu, nes ji galėjo būti padaryta ir kitu analogiškų savybių peiliui turinčiu įrankiu. Peilis neparodytas atpažinti nukentėjusiajam, nors jis dar pirminių parodymų metu paaiškino, kad „jis atsitraukė ir iš kairės pusės kelnių kišenės ištraukė atlenkiamą peilį, kurį ir atlenkė, man matant“.

LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-2180 (11) duota išvada, kad „nustatyti, ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas objektas (tiriamasis asmuo Nr. 5) - asmuo, kuris 2011-06-21 12:24:48 vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotu laiku sudavė smūgį nukentėjusiajam M. Š., yra S. S. ar kitas asmuo, negalima“. Šia specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusįjį užpuolęs asmuo yra žymiai aukštesnis už apeliantą.

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, „kaip tamsiai apsirengęs vyriškis prieina prie automobilio vairuotojo pusės durelių, jas atidaro...“. 2011-06-21 įvykio vietos apžiūros metu nuo vairuotojo durelių stiklo, automobilio rėmo paviršiaus išryškėjo rankų pėdsakas, kuris nukopijuotas ant keturių daktiloskopinių plokštelių. Šie rankų pėdsakai buvo pateikti tirti specialistams ir 2011-11-16 specialisto išvadoje Nr.64-8-IS 1-499 duodama išvada, kad rankos delno pėdsakas ir trys rankų pirštų pėdsakai yra palikti ne M. Š., S. S., o kokio tai kito ar kitų asmenų. 2011-06-21 įvykio vietos apžiūros metu išimtas kraujo pavyzdys nuo ant asfalto buvusios kraujo dėmės ir įvykio vietos apžiūros metu išimta nuorūka, iš viso liko netirti, nors šiame protokole specialistas duodamas išvadą kategoriškai nurodė - kraujo pavyzdį ir nuorūką tikslinga siųsti į KTC DNR tyrimui atlikti.

Įvykio liudininkai T. K., T. K., M. K., T. V. patvirtino, kad apelianto su jais įvykio vietoje nebuvo. Liudytojai patvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė T. K., kuris ir pats, duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tai patvirtino.

Vertinant byloje surinktus duomenis taip ir lieka neaišku, kodėl - nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo minima, kad nukentėjusysis M. Š. konfliktavo su keturiais asmenimis, tačiau taip ir liko neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nei su T. K., nei su M. K., nei su T. V.. Jie nebuvo parodyti atpažinti nukentėjusiajam, nebuvo atliekamos akistatos, nebuvo ieškoma pas juos drabužių, galimo nusikaltimo įrankio. Jie nebuvo tirti ir ekspertiniu būdu.

Apelianto nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-11-26 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas byloje surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, dalies jų apskritai neįvertindamas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų, jų tarpusavio ryšį bei ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš pačios bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė visas, tiek nuteistąjį teisinančias, tiek jį kaltinančias bylos aplinkybes. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, remdamasis konkrečiais ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis, padarė pagrįstas išvadas dėl S. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismo išvada, kad S. S. padarė LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrįsta.

Kad S. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo M. Š. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, akistatos tarp S. S. ir M. Š. protokolas. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. Š. nebuvo šimtu procentų įsitikinęs, kad peiliu jam dūrė kaltinamasis, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusysis teisme buvo apklaustas praėjus beveik vieneriems metams nuo įvykio, todėl natūralu, kad dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko nuo prieš jį įvykdytų nusikalstamų veiksmų, asmuo gali tiksliai nebeprisiminti nusikaltimą įvykdžiusio asmens bruožų. Nukentėjusiojo parodymams patikrinti pagrįstai buvo vertinama baudžiamojoje byloje esanti medžiaga: atpažinimo pagal nuotrauką protokolas ir akistatos protokolas.

Prieš parodymą atpažinti pagal nuotrauką M. Š. buvo apklaustas apie nusikaltimo aplinkybes, atpažintiną asmenį, apie jo žymes ir ypatybes, pagal kurias galėtų atpažinti tą asmenį. 2011-06-21 apklausos protokole M. Š. parodė, kad jį sužalojo aukštesnis vaikinas (t. 1, b. l. 29-30). 2011-06-28 apklausos protokole M. Š. parodė, kad jis galėtų atpažinti jį peiliu į krūtinę sužalojusį asmenį. Šis asmuo buvo 1,85 ar 1,95 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos treningu su šonuose esančiomis juostomis, trumpai kirptais tamsios spalvos plaukais (t. 1, b. l. 31). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2011-08-11 protokole užfiksuota, kad M. Š. tarp 4 nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y., S. S., kaip asmenį, kuris jį sužalojo peiliu į krūtinės sritį. Nukentėjusysis parodė, kad mano, kad nuotraukoje Nr. 2 esantis asmuo jį sužalojo, nurodė, pagal kokius požymius jis atpažino S. S.. Paaiškino, kad šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, žvilgsnio, rusvų plaukų, akių formos. M. Š. taip pat paaiškino, kad tai buvo apie 30 metų, už jį aukštesnis, apsirengęs sportiniu kostiumu asmuo. (t.1, b. l. 35-36). Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė, kad S. S. buvo būtent tas asmuo, kuris jam smūgiavo peiliu, o ne koks nors kitas įvykio vietoje buvęs asmuo. Nukentėjusiajam pateiktos nuotraukos yra spalvotos, patenkinamos kokybės, baudžiamasis procesas leidžia atpažinimą atlikti pagal foto nuotraukas. Todėl konstatuotina, kad asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką buvo padarytas nepažeidžiant įstatymo ir yra patikimas įrodymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu spręsdamas S. S. kaltės klausimą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad mano, kad tai S. S., tačiau kitų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis nesuklydo.

2011-08-12 akistatos tarp nukentėjusiojo M. Š. ir įtariamojo S. S. protokole nurodyta, kad šio procesinio veiksmo metu kiekvienas iš jų pasiliko prie savo apklausų metu duotų parodymų, t. y. M. Š. patvirtino, kad jį sužalojo akistatoje dalyvaujantis asmuo – S. S. (t. 3, b.l. 43-44). Šis procesinis veiksmas pilnai patvirtino ir papildė atpažinimą pagal nuotrauką.

Be to, 2011-08-11 daiktų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis M. Š. iš pateiktų atpažinti aprangų nuotraukų atpažino aprangą, esančią foto nuotraukoje Nr. 3, kaip labiausiai panašią į aprangą, kuria buvo apsirengęs jį 2011-06-21 sužalojęs asmuo (t. 1, b. l. 38-39). Nors nukentėjusysis aprangos neatpažino, o tik nurodė, kad ji panaši, tačiau parodė, kad atkreipė dėmesį į asmens veido bruožus, bet ne į aprangą, ką ir patvirtino atpažinimo pagal nuotrauką protokolas ir akistata. 2011-09-26 specialisto išvadoje yra nurodyta, kad pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto objekto – asmens, kuris 2011-06-21 vaizdo įraše sudavė smūgį nukentėjusiajam, aprangos bei lyginamajam tyrimui su užduotimi pateiktos aprangos (tamsiai mėlynos spalvos sportinio tipo bliuzonas su gobtuvu), kuri buvo paimta 2011-08-10 sulaikymo metu iš S. S., nustatyti požymiai sutampa.

Be išdėstytų įrodymų S. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą taip pat patvirtina 2011-09-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-2180(11), specialistės Deimantės Kazlauskaitės paaiškinimai teisme, specialisto išvada Nr. p G 53/11(09), telefoninių pokalbių analizė. Šiuos įrodymus sugretinus su aukščiau išdėstytais nukentėjusiojo parodymais, akistatos protokole, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, galima daryti išvadas dėl S. S. kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

2011-09-26 specialisto išvada ir specialistės D. Kazlauskaitės paaiškinimai paneigia liudytojų T. K., T. K., M. K., T. V. parodymus apie tai, kad M. Š. peiliu į krūtinę sužalojo T. K.. Specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai patvirtina, kad T. K. nusikaltimo vietoje išvis nebuvo. Įvertinus tai, kad šių liudytojų parodymai dėl nusikaltimo padariusio asmens neatitinka tikrovės, kad telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog S. S. telefonu dažnai bendraudavo su T. K., yra bendravęs su T. V., nėra pagrindo tikėti ir ta jų dalimi, jog kaltinamojo S. S. nepažįsta ar kad nusikaltimo vietoje pastarojo nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai, kaip siekį padėti S. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertino tiek liudytojų T. K., M. K., T. K., T. V., tiek paties kaltinamojo S. S. parodymus.

Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 34-46) konstatuota, kad remiantis nustatytais kūno sudėjimo ir ūgio skirtumais, galima su didele tikimybe teigti, kad tarp asmenų, esančiame pateiktame vaizdo įraše (tiriamieji asmenys Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), nėra S. S.. Tai yra, tarp kitų įvykio vietoje buvusių, tačiau nesmūgiavusių peiliu nukentėjusiajam asmenų, nėra S. S.. Iš specialisto išvados ir specialistės paaiškinimų matyti, kad tiriamojo asmens Nr. 5, t. y. asmens, kuris smūgiavo nukentėjusiajam peiliu, nustatyti požymiai - kūno sudėjimas, ūgis, kaktos aukštis, nuplikimai kaktos šonuose, sutampa su S. S. požymiais. Šios specialisto padarytos išvados nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus, o tik patvirtina, nes S. S. galėjo būti tas asmuo, kuris peiliu sužalojo nukentėjusįjį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. S. kaltės klausimą, pagrįstai vadovavosi ir informacija apie tai, kokie mobiliojo ryšio operatorių abonentai veikė prisijungdami prie mobiliųjų operatorių bokštų, veikusių nusikaltimo padarymo vietoje. Susipažinus su informacija, kokie mobiliojo ryšio operatorių abonentai veikė prisijungdami prie mobiliųjų operatorių ryšio bokštų, veikusių nusikaltimo padarymo vietoje, buvo nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vietoje veikė mobilaus ryšio telefonas, kuriuo naudojosi T. K., prisijungdamas prie mobilaus ryšio operatoriaus bokšto MAR07C, bei mobilaus ryšio telefonas, kuriuo naudojosi S. S., prisijungdamas prie mobilaus ryšio operatoriaus bokšto 555C. Iš mobilaus ryšio operatoriaus bokšto 550C išklotinės matyti, kad į mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojasi S. S., 2011-06-21 11:08:17 skambino mobilaus ryšio telefonas, kuriuo naudojasi T. K. ir pokalbis truko 20 s. Iš mobilaus ryšio operatoriaus bokšto MAR07A matyti, kad T. K., skambučio metu buvo taip pat nusikaltimo padarymo vietoje (t. 2, b. l. 80). Šių telefoninių kontaktų analizė tik patvirtina, kad nuteistasis S. S. įvykio dieną buvo Marijampolėje netoli įvykio vietos ir vertintina kartu su kitais įrodymais. Todėl tikslesnis telefonų abonentų savininkų buvimo nustatymas netikslingas.

Specialisto išvadoje Nr. p G 53/11(09) nurodyta, jog M. Š. konstatuota durtinė – pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kad ir tyrimui pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas 2011-08-10 asmens kratos metu iš įtariamojo S. S. (t.1, b.l. 50). Tai tik patvirtina, kad S. S. su savimi nešiojasi peilį, kuriuo galėjo būti padarytas sužalojimas nukentėjusiajam.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad neaišku, kada buvo padarytas nusikaltimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad nusikaltimas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo padarytas 2011-06-21 apie 11 val. Įvykio laikas vaizdo įraše galėjo būti nustatytas neteisingai, todėl nusikaltimo padarymo laikas įrodinėtinas pagal įvykio vietos apžiūros protokole nurodytą laiką – įvykio vieta apžiūrėta 2011-06-21 nuo 11.15 val. iki 11.40 val. (t. 1, b.l. 3), nukentėjusiojo apklausos laiką – jis apklaustas 2011-06-21 nuo 11 val. iki 11.15 val. (t. 1, b.l. 26), ir pagal nukentėjusiojo duotus parodymus, kuris nurodė, kad įvykis įvyko 2011-06-21 apie 10.30 val. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas iš UAB „X“ paimtas 2011-06-21 12.06 val. (t. 1, b. l. 21), kas tik patvirtina, jog vaizdo įraše nurodytas laikas yra neteisingas, o įvertinus kitus paminėtus duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimas padarytas apie 11 val. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos, priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, vertino byloje esančių įrodymų visumą, lygindamas šiuos įrodymus tarpusavyje, ir jų visumos pagrindu konstatavo, kad S. S. peiliu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo tarpu būtent apeliaciniame skunde, bandant įrodyti, jog S. S. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, įrodymai vertinami atsietai vienas nuo kito.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas ar jų neatlikimas priklauso nuo tyrimą atliekančių ir jį kontroliuojančių pareigūnų pasirinktos tyrimo taktikos. Iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka. Šioje byloje apelianto nurodytų atskirų tyrimo veiksmų atlikimas nebuvo būtinas, nes ir be šių veiksmų atlikimo apelianto padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktais, teisiamajame posėdyje patikrintais kitais įrodymais. Teismas įvertino jų visetą ir nustatė, kad jų pakanka pagrįsti S. S. kaltę dėl nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ar susipažįstant su bylos medžiaga jo pabaigoje nei S. S., nei jo gynėjas jokių pareiškimų dėl neišsamaus bylos aplinkybių tyrimo nepateikė, prašymų papildyti tyrimo nepareiškė. Tokių prašymų nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, kurio kaltė buvo nustatyta pagal teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus. Kitų asmenų kaltė byloje nagrinėjama nebuvo, todėl gynybos argumentai dėl su kitais galimai įtariamaisiais asmenimis neatliktų ikiteisminio veiksmų atmetami.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodydamas, kokiais įrodymais vadovaujasi, o kokius atmeta, kokias bylos aplinkybes patvirtina ar paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nuosprendis priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisingas ir motyvuotas, todėl jį naikinti, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.