Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai dėl išvados panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja P. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija, CDMEK) 2023 m. birželio 22 d. posėdžio išvadą Nr. 15-I/2023.

2022 m. spalio 5 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2022-09-06/S-127 (toliau – ir Profesinės ligos patvirtinimo aktas) darbo medicinos gydytoja R. R. pareiškėjai patvirtino profesines ligas: (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius apskundė Komisijai Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

2023 m. birželio 22 d. posėdyje Komisija patvirtino išvadą Nr. 15-I/2023 (toliau ir – Išvada), kad profesinės ligos pareiškėjai buvo diagnozuotos nepagrįstai ir įpareigojo darbo medicinos gydytoją R. R. surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

Pareiškėja nesutinka su Išvada. Pareiškėja P. N. yra darbo medicinos gydytoja. Jos darbo stažas įvairiose medicinos įstaigose prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini). Ji dirbo įvairiose pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini) dirbo profpatologe arba darbo medicinos gydytoja bei tuo pačiu metu atliko (vykdė) papildomas pareigas.

2022 m. rugsėjo 8 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-127 (toliau – ir tyrimo aktas) buvo vertinta, kas galėjo nulemti pareiškėjos sveikatos pasikeitimus ir profesinių ligų atsiradimą.

Išvadoje Komisija teigia, kad pareiškėjos ilgalaikė priverstinė darbo poza, įtampa ir svorių kėlimo suminiai dydžiai darbinėje veikloje profesinės rizikos veiksnių dydžiai nebuvo pakankami profesinėms ligoms išsivystyti ir tiesioginiam ryšiui tarp sveikatos pakenkimo ir profesinių rizikos veiksnių nustatymui.

Išvadoje nėra nurodomi motyvai, kuriais savo skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto grindė į Komisiją besikreipusi VSDFV. Todėl pats procesas Komisijoje pradėtas pažeidžiant nustatytą reikalavimą.

Komisija nevertino suminio rizikos veiksnių poveikio, tiesiog surinkusi nepilnus duomenis apie pareiškėjos darbo sąlygas ir tariamą jų suminį poveikį pareiškėjos sveikatai.

Iš pareiškėjos darbo knygelės ir VSDFV duomenų matyti, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) perkelta į profilaktikos skyrių darbo medicinos gydytojos pareigose 1,0 etato krūviu (38 val. per savaitę). Darbas Profilaktiniame skyriuje susijęs su profilaktine asmenų apžiūra, pagal profilaktinių sveikatos patikrinimo tvarką tai apima asmenų registraciją, būklės vertinimą, apžiūrą, tyrimų ir numatytų gydytojų paskyrimus, visų rezultatų vertinimą ir pažymų išdavimą. Visi įrašai buvo atliekami popierine versija į pacientų sveikatos istorijas (F025/a) ir ranka išrašomos pažymos. Pacientų skaičius būdavo apie 30–50 asmenų per darbo dieną, ypač išaugdavęs vasaros metu.

Komisijai nebuvo pateikti ir ji nevertino šio laikotarpio pareiškėjos pacientų srautų duomenų. Šio laikotarpio pacientų srautų (kiekio) duomenys Komisijai nepateikti, nors statistinės ataskaitos apie pacientų srautus teikiamos Teritorinei ligonių kasai (toliau ir – TLK), todėl Komisija turėjo galimybę išsiaiškinti tuometinius pareiškėjos darbo krūvius. Sveikatos apsaugos ministerija ar Teritorinės ligonių kasos nėra nustačiusios profilaktiniam patikrinimui skirtino laiko arba darbo apimties. Paciento priėmimui skiriamą laiką nustato tik pačios gydymo įstaigos. Su pareiškėja sudarytose darbo sutartyse taip pat nėra nustatytas priimamų pacientų skaičius.

Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) pilnu krūviu dirbo darbo medicinos gydytoja (duomenys neskelbtini). Ji atliko gydomąjį – konsultacinį darbą, teikdama specializuotas ambulatorines asmens sveikatos paslaugas remiantis MN73:2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei kitais teisės aktais. Tai yra paciento būklės vertinimas, detalaus paciento ištyrimo plano sudarymas, tyrimų ir konsultacijų, ligos istorijos duomenų archyvinių duomenų vertinimas, darbingumo vertinimo klausimų sprendimas, higieninių charakteristikų vertinimo užsakymas Valstybinėje darbo inspekcijoje, duomenų interpretavimas, profesinio susirgimo nustatymas, atitinkamos dokumentacijos pildymas ranka ir t. t. Pareiškėjos aptarnautų pacientų srauto darbo krūviai Komisijai taip pat nebuvo pateikti, nors statistinės ataskaitos apie tai sudaromos ir teikiamos TLK.

Pareiškėja darbo medicinos gydytoja nuo (duomenys neskelbtini) dirbo pilnu etatu ir dar 0,5 etato papildomai darbuotojų sveikatos punkte, aptarnaujant 500 įmonės darbuotojų (bendras darbo krūvis siekė 1,5 etato). Komisija nerinko ir nevertino duomenų apie tuometinius pareiškėjos darbo krūvius ir apimtis.

Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo ir įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovė, o nuo (duomenys neskelbtini) papildomai jai priskirta vadovybės atstovės kokybės vadybai veikla. Poliklinikos vadovybės atstovės veiklą pareiškėja tęsė iki (duomenys neskelbtini) pilno etato krūviu ir dirbo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose iki (duomenys neskelbtini). Darbas buvo be pagalbinio personalo. Komisija turėjo surinkti ne tik pareiškėjos kaip gydytojos pacientų priėmimo srauto duomenis, bet ir darbo krūvius kitose pareigose.

Nors pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų reikalavimus reikia pateikti asmens darbo sąlygų aprašymą, tačiau jis Išvadoje liko neįvertintas. Skirtingu laikotarpiu pareiškėja užėmė skirtingas pareigas, atliko skirtingas funkcijas, jos darbo pobūdis kito, todėl Komisija turėjo įvertinti įvairių pareigų darbo pobūdį.

Darbo medicinos gydytojo darbo pobūdis, susijęs su profesinės ligos nustatymu, yra paciento priėmimas – apžiūra, kuriai skiriama iki pusė valandos, atitinkamų paciento duomenų ligos istorijų, VDI pateiktų duomenų analizė, atitinkamų tyrimų numatymas ir paskyrimas bei jų vertinimas, specialiųjų dokumentų pildymas, raštų rengimas, įrašai E.sveikata, ligos istorijoje ir pažymose.

Didžiąją darbo laiko dalį pareiškėja yra priverstinėje nepatogioje darbo pozoje, sėdi palenkta galva, per juosmens / krūtinės d. sr. kūnas būna pasuktas į paciento pusę, rankos ir pirštai atlieka pasikartojančius judesius, rankos, alkūnės padėtos ant stalo. Darbdavio teikti Komisijai duomenys, neva tam tikrose pareigose pareiškėjos krūvis buvo tik 1–1,5 paciento per dieną, nėra pakankami objektyviai vertinti darbo pobūdį, neatitinka faktinių aplinkybių ir nėra pagrįsti.

Realius ir objektyvius pareiškėjos pacientų srautų duomenis Komisija turėjo galimybę surinkti naudodamasi daugiafunkcine sveikatos priežiūros įstaigos informacine sistema ELEKTRONINĖ LIGOS ISTORIJA (ELI).

Išvadoje nurodoma, kad buvo surinkti VDI turimų tariamai analogiškų darbų (darbo vietų), kokius teko dirbti pareiškėjai, profesinės rizikos veiksnių vertinimo duomenys. Išvadoje nurodomi ir aptariami tik kelių įstaigų medicinos seserų, slaugytojos ir medicinos statistiko atvejai. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisijos Išvadoje nurodytos palyginamosios pareigos nėra susijusios ar negali būti prilyginamos darbo medicinos gydytojo pareigoms ir atsakomybėms. Negalima sulyginti nei jų darbo krūvių, nei darbo pobūdžio, nei šių rizikos faktorių įtakos galimoms profesinėms ligoms.

Iš pareiškėjos ligos istorijos duomenų E.sveikata sistemoje (ESPBI) matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ji prisirašiusi prie (duomenys neskelbtini), bet pilna ligos istorija nuo šio laikotarpio nepateikta. Pareiškėja nuo vaikystės gyveno ir gydėsi (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės prisirašiusi (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos Ligos istorija (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų poliklinikoje neišsaugota, nors tai ir privaloma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką. Komisijai pagal ligos istoriją nebuvo pateikti duomenys apie pareiškėjos kasmetinį privalomą darbuotojo sveikatos patikrinimą nuo (duomenys neskelbtini), taip pat ir kiti tyrimai ir apsilankymai.

Pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su Komisija, nors ir pati neturėjo tikslių savo praeities medicininių ligos istorijos duomenų.

Minėtoje ELI sistemoje Komisija tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis turėjo galimybę sužinoti konkrečią informaciją apie pareiškėjos sveikatą, ligos istoriją, svarbius įvykius. Bet tokie duomenys nebuvo nesurinkti ir liko neįvertinti Komisijos Išvadoje.

Neigdama pareiškėjos profesinių ligų diagnozę, Komisija apskritai nevertino priežastinio ryšio ir suminių darbo rizikos faktorių. Išvadoje nėra pasisakyta dėl ryšio tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir galimo ligos atsiradimo bei vystymosi, t. y. rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos, minimalaus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumo ir trukmės, minimalaus indukcijos periodo, maksimalaus latentinio periodo (Kriterijų 4.3 papunktis).

Išvadoje nėra pateikta duomenų apie atliktą diferencinę diagnostiką, kurios metu turėjo būti vertinama, ar nėra kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių (traumų, genetinio polinkio ir kt.) (Kriterijų 4.4 papunktis).

Komisija priėmė Išvadą neturėdama visų reikalingų dokumentų ir negalėjo įvertinti juose esančių medicininių duomenų pagal visus Profesinių ligų nustatymo kriterijus, todėl Komisija neįvertino savo priimtoje Išvadoje visų ginčui reikšmingų aplinkybių, nagrinėdama VSDFV skundą, pažeidė pagrindines procedūras, taisykles, kurios skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Išvados pagrįstumą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.

Nurodo, jog CDMEK svarstant pareiškėjos profesinio susirgimo pagrįstumo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 22 d. posėdyje priimta išvada Nr. 15-1/2023 (kuria CDMEK išnagrinėjusi pareiškėjos bylą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo nustatė, kad profesinės ligos diagnozuotos nepagrįstai).

VSDFV skundą motyvavo pareiškėjos ir jos darbdavio pateiktų duomenų apie darbinę veiklą nesutapimu, Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelėse kenksmingų darbo aplinkos veiksnių veikusių pareiškėją nebuvimu. Šie VSDFV motyvai pateikti CDMEK išvadoje Nr. 15-1/2023.

Renkant visą būtiną informaciją, 2022 m. lapkričio 25 d. buvo kreiptasi į Klaipėdos teritorines ligonių kasas prašant pateikti gydymo įstaigų sąrašą, kuriose pareiškėjai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Gavus gydymo įstaigų sąrašą buvo kreiptasi individualiai į kiekvieną įstaigą prašant pateikti visą turimą informaciją apie pareiškėjos sveikatą – patvirtintas jos asmens sveikatos istorijos kopijas. Iš gydymo įstaigų gauti ir vertinti visi jų turimi medicininiai dokumentai. Taip pat vertinti pačios pareiškėjos pateikti pavieniai medicininiai dokumentai. Atskirai buvo kreiptasi dėl archyvinės medicininės dokumentacijos pateikimo. Taip pat vertinta darbinė veikla iš pareiškėjos pateikto darbinės veiklos aprašymo, jos liudijimo CDMEK posėdžio metu, darbdavių pateiktų darbinės veiklos aprašymų, papildomai buvo kreiptasi į darbovietes prašant pateikti darbinės veiklos aprašymus. Vertinti pareiškėjos darbo vietų profesinės rizikos veiksniai, papildomai kreiptasi į darbovietes prašant pateikti profesinės rizikos veiksnių vertinimo korteles, taip pat vertintos analoginių darbo vietų profesinės rizikos veiksnių vertinimo kortelės. CDMEK surinko visą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją ir kompleksiškai ją išnagrinėjusi priėmė motyvuotą ir pagrįstą išvadą.

Buvo vertinta visa darbinė veikla, darbo vietų pareigos ir darbo krūviai. Kompleksiškai vertinti darbdavių ir pareiškėjos pateikti darbo sąlygų aprašymai, profesinės rizikos veiksniai ir jų dydžiai. Remiantis pareiškėjos pateiktu darbo veiklos aprašymu, pareigomis ir darbo krūviais, atsižvelgiant į darbinėje veikoje jos nurodytus darbo krūvius ir darbinėje veikloje buvusius Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimus, net ir priimant maksimalius buvusius darbo krūvius, profesinės rizikos veiksnių dydžiai nebuvo pakankami profesinėms ligoms išsivystyti.

Nors ir vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 CDMEK, turi plačius įgaliojimus gauti informaciją iš įvairių institucijų, tačiau prašoma informacija neturėtų būti perteklinė, turėtų būti pagrįstai reikšminga atvejo nagrinėjimui ir nepagrįstai neprailgintų atvejo nagrinėjimo. Duomenų rinkimas apie panašių susirgimų buvimą pareiškėjos darbovietėje nagrinėto atvejo sprendimo priėmimui reikšmingos įtakos nebūtų turėjęs. Nagrinėjant atvejį buvo pateikti ir vertinti jos darbo vietos ((duomenys neskelbtini)) profesinių rizikos veiksnių vertinimo duomenys.

Įvertinus duomenų visumą, ligos ir gyvenimo anamnezę, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, darbo vietų profesinės rizikos veiksnius), privalomų sveikatos tikrinimų duomenis, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktus, pareiškėjos parodymus – padaryta išvada, kad jos darbinėje veikloje profesinės rizikos veiksnių dydžiai nebuvo pakankami profesinėms ligoms išsivystyti, priežastinio ryšio tarp profesinės rizikos veiksnių ir atsiradusių sveikatos pakenkimų nenustatyta. Išnagrinėjus visus surinktus medicininius dokumentus priežasčių nesusijusių su darbu galėjusių turėti įtakos profesinės ligos išsivystymui nenustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teigia, kad Fondo valdybos Kauno skyrius 2022 m. rugpjūčio 18 d. iš darbo medicinos gydytojos R. R. elektroniniu paštu gavo 2022 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą Nr. 55/2022 apie P. N. įtariamą profesinę ligą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. spalio 19 d. raštu Fondo valdybos Kauno skyriui atsiuntė P. N. profesinių ligų priežasčių tyrimo medžiagą – 2022 m. rugsėjo 8 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-127, darbo sąlygų aprašymus ir kitus susijusius dokumentus.

Fondo valdybos Kauno skyriaus I Nepensinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė pagal 2022 m. spalio 20 d. pavedimą patikrino P. N. medicinos dokumentus dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo bei surašė 2022 m. lapkričio 8 d. pažymą, kurioje pasiūlė kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją dėl P. N. nustatytų profesinių ligų – (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10 AM) pagrįstumo.

Fondo valdybos Kauno skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, prašydamas įvertinti P. N. nustatytų profesinių ligų – (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10 AM) pagrįstumą.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius savo rašte nesutikimo motyvų neišdėstė. Su šiuo teiginiu Fondo valdybos Kauno skyrius nesutinka.

Darbdavio duomenimis ((duomenys neskelbtini)) darbuotojai P. N. buvo nustatytas pacientų priėmimo laikas 4 val. per 1 d., o kitas darbo laikas buvo skiriamas medicininės dokumentacijos sutvarkymui, vidutinis faktinis darbo krūvis buvo 1–1,5 pacientai per dieną. Dirbant prie kompiuterio darbuotojai buvo rekomenduojamos pertraukos po 10 min. kas 2 val. P. N. profesinės ligos priežasčių tyrimo akte duomenų apie nustatytus darbo aplinkos rizikos veiksnius dirbant (duomenys neskelbtini) nėra.

P. N. savo darbinės veiklos aprašyme nurodo: „dažnai kartu tenka atlikti kelis darbus vienu metu: pokalbis telefonu, kartu ligos istorijos rašymas, duomenų paieška kompiuteriu monitoriuje“. P. N. darbo pobūdžio apibūdinimas atitinka gydytojų pareigybės aprašymą.

Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelėse, nėra nurodyta kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, veikusių P. N. darbovietėse.

Kaip matyti iš pateiktos informacijos – darbdavio, t. y. (duomenys neskelbtini), pateikta informacija kardinaliai skiriasi nuo pačios pareiškėjos teiginių. Todėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. pateiktame Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai rašte esminiai motyvai ir buvo gautos informacijos iš darbdavio ((duomenys neskelbtini)) ir pačios pareiškėjos pateiktos informacijos nesutapimas bei Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelėse kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, veikusių P. N. darbovietėse, nebuvimas.

Pareiškėja skunde teigia, jog dirbant (duomenys neskelbtini) pacientų skaičius per darbo dieną būdavo apie 30–50 asmenų. Skaičiuojant, jei asmeniui skiriamas apžiūros laikas yra pusė valandos, tai net be pertraukų dirbant daugiau 16 asmenų per darbo dieną neįmanoma priimti. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys nurodė, jog P. N. buvo nustatytas pacientų priėmimo laikas 4 val. per 1 d., o kitas darbo laikas buvo skiriamas medicininės dokumentacijos sutvarkymui, pareiškėjos pateikti priimamų asmenų skaičiai yra neobjektyvūs ir nelogiški.

Fondo valdybos Kauno skyrius mano, kad Komisija 2023 m. birželio 22 d. posėdžio metu išanalizavo visus turimus dokumentus, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą išvadą Nr. 15-I/2023 dėl P. N. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą patenkinti. Pareiškėja pabrėžė, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) metų turi sveikatos problemų dėl stuburo, kurios galėjo būti susiję su profesine liga. Turi būti vertinama ką žmogus ir kokia žmogaus sveikata. Komisija pripažįsta, kad pareiškėjos sveikatos duomenis turėjo tik nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl kyla klausimas, kaip galėjo vertinti jos sveikatą iki to laiko. Atstovas pabrėžė, kad Komisija remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 9 punktu turi labai plačias teises. Komisijai nėra ribojama teisė rinkti asmens sveikatos duomenis.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos teismo posėdžio metu pateikti papildomi įrodymai – išrašai – yra ne medicininiai dokumentai. Komisija neginčija aplinkybės, kad pareiškėjos stuburo pakitimai atsirado dar (duomenys neskelbtini) metais. Komisija turi teisę kviesti į posėdį gydytoją, bet jei pakanka dokumentų, gydytojo nekviečia. Nagrinėjamu atveju duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę užteko. Darbo medicinos gydytoja neturėjo daugiau duomenų, informacijos, nei pati Komisija. Jeigu pareiškėja ją gydančiam gydytojui nurodė, kad skundėsi tam tikrais skausmais ir tai yra nurodyta ligos istorijoje, tai nereiškia, kad pareiškėjai konstatuota koki liga. Komisija vertino visą pareiškėjos darbinę veiklą. Neužtenka rizikos veiksnių konstatuoto profesinei ligai. Konkrečiai darbo medicinos gydytojo rizikų nevertino, kadangi tokių atvejų nėra buvę. Nagrinėjamu atveju vertino analogiškas darbo vietas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2023 m. birželio 22 d. posėdžio išvados Nr. 15-I/2023 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad darbo medicinos gydytoja 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pranešimą apie pareiškėjos P. N. įtariamą profesinę ligą.

2022 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. 55/2022 informavo (duomenys neskelbtini), VDI Kauno skyrių, Fondo valdybos Kauno skyrių ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą apie P. N. įtariamas profesines ligas: (duomenys neskelbtini); nurodė, kad profesinės ligos įtartos kreipusis dėl susirgimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. rugsėjo 8 d. surašė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-127, kuriame nurodė priežastis, susijusias su įtariamų profesinių ligų diagnozėmis: darbo poza; pasikartojantys darbo judesiai; pasikartojantys darbo judesiai.

Profesinės ligos patvirtinimo aktu 2022 m. spalio 5 d. Nr. 2022-09-06/S-127 patvirtintos profesinė ligos: (duomenys neskelbtini). Profesines ligas patvirtino darbo medicinos gydytoja dr. R. R.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. SD-2-21417 Fondo valdybos Kauno skyriui atsiuntė pareiškėjos profesinių ligų priežasčių tyrimo medžiagą – 2022 m. rugsėjo 8 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-127, darbo sąlygų aprašymus ir kitus susijusius dokumentus.

Fondo valdybos Kauno skyriaus I Nepensinių išmokų skyriaus vyriausioji specialistė pagal pavedimą Nr. VPA-P6-327 patikrino pareiškėjos medicinos dokumentus dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo bei surašė 2022 m. lapkričio 8 d. pažymą Nr. VPA_P6-360, kurioje, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 10 punktu, pasiūlė kreiptis į Komisiją dėl pareiškėjai nustatytų profesinių ligų – (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10 AM) pagrįstumo.

Fondo valdybos Kauno skyrius 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (9.6E) DV_S-90705 kreipėsi į Komisiją prašydamas įvertinti pareiškėjai nustatytų profesinių ligų – (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10 AM) pagrįstumą. Pažymėjo, kad, įvertinus profesinės ligos priežasčių tyrimo akte darbdavio ((duomenys neskelbtini)) paaiškinimą ir apdraustosios pateiktą informaciją darbinės veiklos aprašyme, duomenys nesutampa, kadangi pareiškėja teigia, kad dirbant darbo medicinos gydytoja pacientų srautas per darbo dieną siekė nuo 30 iki 40 asmenų, o darbdavys teigia, kad darbuotojai buvo nustatytas pacientų priėmimo laikas 4 val. per 1 d., vidutinis faktinis darbo krūvis buvo 1–1,5 pacientai per dieną. Valstybinės darbo inspekcijos pateiktose darbo aplinkos veiksnių higieninio įvertinimo kortelėse, nėra nurodyta kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, veikusių pareiškėjos darbovietėse.

Komisija, išnagrinėjusi Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 14 d. raštą, 2023 m. birželio 22 d. priėmė išvadą Nr. 15-I/2023 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“, kuria nusprendė, kad: 1) (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM) (duomenys neskelbtini) diagnozuota nepagrįstai; 2) (duomenys neskelbtini) (kodai pagal TLK-10-AM) (duomenys neskelbtini) diagnozuota nepagrįstai; 3) Komisija, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 32 punktu, nusprendė įpareigoti darbo medicinos gydytoją R. R. surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Išvadą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Profesinės ligos Lietuvoje tiriamos ir nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – ir Profesinių ligų nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais (toliau – ir Profesinių ligų kriterijai) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai).

Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai. Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.

Komisijos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad Komisija, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. Komisijos uždaviniai – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal darbuotojo ar darbdavio (-ių), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo profesinių ligų priežasčių tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus skundus (toliau Nuostatuose skundą pateikęs subjektas vadinamas Pareiškėju, o kiti šiame punkte išvardyti subjektai – suinteresuotomis šalimis) (Nuostatų 7 punktas).

Komisijos funkcijos apibrėžtos Komisijos nuostatų 8 punkte, tarp jų: nagrinėja pareiškėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.2. papunktis); teikia išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3. papunktis); analizuoja profesinės sveikatos priežiūros problemas, susijusias su Komisijos veikla (8.4. papunktis).

Komisijos nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę: gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius), Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti. Šiame papunktyje minimi subjektai prašomą informaciją ir dokumentus turi pateikti per Komisijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, išskyrus Nuostatų 26 punkte numatytus atvejus; siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozės; pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti Komisijos posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus; kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl papildomos informacijos pateikimo.

Komisija yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Taigi teismas, spręsdamas ginčą dėl Komisijos sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju, turėjo spręsti ginčą dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnis), t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (Komisija) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr. 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).

CDMEK, gavusi pareiškėjo prašymą, privalo įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turi pareigą pirmiausia atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaujantis jai suteiktomis teisėmis nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat profesinės ligos nustatymo kriterijus (jų 6 punktą) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

Profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (Įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

Profesinių ligų kriterijų 4 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma profesinės ligos diagnozė. Pagal Profesinių ligų kriterijų 4.2 punktą, turi būti nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis, kuris nustatomas vertinant: 1) darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, rizikos veiksniai, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos trukmė ir kiti duomenys, pateikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (duomenys, nurodyti darbdavio pateiktoje informacijoje apie darbuotojo darbo trukmę, sąlygas ir (arba) darbuotojo pateiktame darbinės veiklos aprašyme, bei duomenys, nurodyti Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte), panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse) (Profesinių ligų kriterijų 4.2.1. punktas); 2) rizikos veiksnių stebėjimo rezultatus (informacija apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnio (-ių) vertes, biologinio monitoringo duomenys) (Profesinių ligų kriterijų 4.2.2. punktas). Be to, pagal Profesinių ligų kriterijų 4.3 punktą, turi būti nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Profesinių ligų kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį). Taip pat profesinės ligos diagnozė nustatoma, kai, atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių (Profesinių ligų kriterijų 4.4 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė pareiškėjai nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą.

Į bylą pateiktas darbo medicinos gydytojos R. R. 2022 m. spalio 11 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame pareiškėjai nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog pareiškėja Valstybinei darbo inspekcijai 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė darbo sąlygų aprašymą, 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė darbo sąlygų aprašymo papildymą.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SS-1050 nusprendė: (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog CDMEK kreipėsi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą prašydama pateikti sąrašą gydymo įstaigų, kuriose pareiškėjai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Išvadoje nurodomos valstybės įstaigoms, darbdaviams siųstų užklausų datos ir raštų numeriai, raštų kopijos pateikiamos Komisijos bylos medžiagoje.

Gavusi informaciją, kokiose gydymo įstaigose pareiškėjai buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, CDMEK 2022 m. gruodžio 14 d. raštu įpareigojo buvusius ir esamus pareiškėjos darbdavius pateikti darbo vietos profesinės rizikos veiksnių įvertinimą ir darbinės veiklos aprašymą.

Komisija taip pat išreikalavo duomenis iš gydymų įstaigų, kuriose pareiškėjai buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2010 m. Komisija Išvadoje nurodė, kokių duomenų ir iš kokių sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių įstaigų, pareiškėjos darbdavių reikalavo ir kokius duomenis gavo atlikdama tyrimą, taip pat aprašė, kokias aplinkybes apie pareiškėjos sveikatos būklę, jos pokyčius nustatė iš surinktų duomenų. Esant nustatytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas, jog CDMEK nepasinaudojo teise gauti reikiamą informaciją iš asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, pačios pareiškėjos ir kt.

Iš Išvados turinio matyti, jog CDMEK nagrinėdama, ar pagrįstai pareiškėjai nenustatyta profesinės ligos diagnozė išanalizavo visus gautus pareiškėjos sveikatos istorijos įrašus, pareiškėjos darbo aprašymą. Išvadoje detaliai išvardintos visos pareiškėjos darbovietės, darbo jose laikotarpiai ir trukmė, nurodomos eigos pareigos, pateikti iš (duomenys neskelbtini) gauti duomenys apie pareiškėjos darbo sąlygas, pacituotas pareiškėjos pateiktas darbo sąlygų aprašymas.

Iš sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų medicininių dokumentų CDMEK, be kita ko, nustatė, kad iš pareiškėjos pateikto aprašymo akivaizdu, jog darbuotoja dirbo dideliu darbo krūviu, darbo metu atliko daug pasikartojančių rankos judesių dalyvaujant plaštakų ir pirštų raumenims, ypač dirbant kompiuteriu. Darbas buvo nepatogioje, neergonomiškoje padėtyje sulenktomis per alkūnes rankomis, tai galėjo sąlygoti alkūninio nervo pažeidimą dėl suspaudimo. Didelė psichoemocinė įtampa, darbo pradžioje buvęs sunkių svorių kėlimas ir nepatogi priverstinė ilgalaikė fiksuota darbo poza dirbant sanitare, slaugytoja ir gydytoja (palenkus galvą rašant, dirbant kompiuteriu), skatino kaklo tarpslankstelinių diskų degeneraciją ir pažeidimą. VDI pateiktų analogiškų darbų, kokius teko dirbti pacientei, profesinės rizikos vertinimo duomenimis med. sesers darbo vietoje darbo poza – priverstinė nepatogi pasilenkus >30* kampu 37,5 proc. pamainos laiko, nustatytas kenksmingumas dėl emocinės įtampos, priverstinės darbo pozos. Bendrosios praktikos slaugytojos darbo vietoje – nuolat pasikartojančių plaštakos ir pirštų judesių skaičius per pamainą – iki 12 000/200 min., t. y 60 k./min., vienkartinio keliamo krovinio masė – iki 4 kg, med. sesers darbo vietose palatose, procedūriniame, poste, tvarstomajame darbo poza – nepatogi fiksuota 42,8 -37,5 -33,3 proc. pamainos laiko, nustatytas kenksmingumas dėl darbo pozos. Dirbant kompiuteriu statistikos kabinete pasikartojančių plaštakos ir pirštų judesių skaičius per pamainą iki 20 000/420 min. t. y. 47,6 k./min. Ruošiant instrumentus nuolat pasikartojančių plaštakos ir pirštų judesių skaičius – 7 000/240 min., t. y. 29,2 k./min., gydytojo darbo vietoje nustatytas kenksmingumas dėl emocinės įtampos. Dirbant prie povandeninio masažo vonių darbo poza priverstinė pasilenkus 30* kampu – 50 proc. pam. laiko (leidžiama >30 *kampu iki 25 proc. pamainos laiko), prie purvo procedūrų – pasilenkus 30* kampu 33,3 proc. pamainos laiko, sanitarės darbo vietoj – nepatogi priverstinė darbo poza 46 proc. pamainos laiko, nustatytos kenksmingos darbo sąlygos.

Komisija pažymėjo, kad, vadovaujantis Profesinių ligų nustatymo kriterijų 3 punkte nurodyta Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovo naujausia redakcija (angl. Information notices on occupational diseases: a guide to diagnosis. European Commission, 2009), lygis, pakankamas sukelti profesinėms rankų sausgyslių, sausgyslių makščių ir nervų ligoms yra 20 judesių/min. arba 10 rankomis tvarkomų objektų per minutę. Susirgimo riziką didina jėgos naudojimas, laikant 1 kg ir didesnius svorius; ligai išsivystyti pakankamas ekspozicijos laikas yra keletas dienų.

Taigi, teismo vertinimu, CDMEK atliko išsamią pareiškėjos medicininių dokumentų ir darbo veiklos analizę.

Pagal LVAT formuojamą praktiką viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Įvertinusi duomenų visumą, ligos ir gyvenimo anamnezę; darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, darbo vietų profesinės rizikos veiksnius), privalomų sveikatos tikrinimų duomenis, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktus, pareiškėjos parodymus, Komisija konstatavo, kad P. N. profesinės ligos – (duomenys neskelbtini) – diagnozuotos nepagrįstai, kadangi pareiškėjos darbinėje veikloje profesinės rizikos veiksnių dydžiai nebuvo pakankami profesinėms ligoms išsivystyti ir tiesioginiam ryšiui tarp sveikatos pakenkimo ir profesinių rizikos veiksnių nustatymui.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog CDMEK padarė pagrįstą Išvadą, jog negalima įrodyti tiesioginio ryšio tarp darbinėje aplinkoje buvusių rizikos veiksnių poveikio ir pareiškėjos sveikatos būklės. Byloje neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai darbo medicinos gydytojos diagnozuotos ligos yra profesinės kilmės, nėra.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog Komisija nevertino jos pacientų srautų ir papildomų pareigų darbo krūvių, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Komisija kompleksiškai įvertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, profesinės rizikos veiksnius, pareigas ir darbo krūvius, tačiau, juos įvertinusi, net laikydama, kad pareiškėjos darbo krūviai buvo maksimalūs, padarė išvadą, kad profesinės rizikos veiksnių dydžiai nebuvo pakankami profesinėms ligoms išsivystyti.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti CDMEK išvadą, kuria pareiškėjai nepatvirtintos profesinių ligų diagnozės, kadangi nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjai diagnozuotų profesinių ligų ir darbo rizikos veiksnių.

Komisijos motyvai ginčijamoje Išvadoje yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, medicininiais dokumentais, pareiškėjos darbo eigos tyrimo medžiaga, pareiškėjos ir jos darbdavio paaiškinimais bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas vertina, kad pareiškėjos sveikatos duomenys ir darbo veiklos raida iš esmės sudarė pakankamą pagrindą Komisijai konstatuoti, jog jai nepagrįstai diagnozuotos profesinės ligos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama CDMEK Išvada priimta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįsta bei teisėta, todėl jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamos Išvados panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti CDMEK Išvadą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo rašytinių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos P. N. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.