- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-401-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. K.
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-401-508/2012
Teisėjas: J.Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00892-2011-2
2012 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) parų areštu. Remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 14 d. nuo 12.00 val. iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini) raj. iš T. R. D. priklausančio miško pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausančius 4 m³ pušinių supjautų malkų, kurių 1 m³ vertė 65 litai, bendrai 260 litų sumai ir 1 m³ beržinių supjautų malkų, kurių vertė 65 litai, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 325 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo 2012-02-17 Alytaus rajono apylinkės nuosprendį pakeisti: už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirti kitą bausmės rūšį nei areštą, mažinti bausmės dydį. Prašo tiek patenkinus skundą dėl bausmės rūšies pakeitimo, tiek ir jo nepatenkinus, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimus per 1 mėnesį vėl pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Netenkinus prašymo dėl BK 75 str. taikymo, laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atviroje kolonijoje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo BK bendrosios dalies normomis skirdamas 40 parų arešto bausmę. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog jis teistas keturis kartus, kadangi teistumas pagal 1994-06-08 ir 1996-11-14 nuosprendžius yra išnykęs, teismas negalėjo šiais nuosprendžiais argumentuoti bausmės rūšies parinkimo. Skiriant bausmę, jam pritaikytos recidyvistams taikomos taisyklės, tačiau jis nėra recidyvistas, nes nėra padaręs nusikaltimo, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą. Dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo jis prisipažino, reali turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, nes po nuosprendžio įsiteisėjimo jis pasiims pagrobtas malkas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepadarė sunkesnės veikos nei ta, dėl kurios padarymo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Iki suėmimo buvo dirbantis, todėl turėjo galimybę atlikti visas kitas (be arešto) bausmes, numatytas BK 178 str. 4 d., sankcijoje. Todėl, apelianto nuomone, jam gali būti skiriama švelnesnė nei areštas bausmės rūšis, kurios dydis atitiktų padaryto baudžiamojo nusižengimo sunkumą, nuteistojo asmenybę.
Nuteistasis prašo už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2010-11-11 nuosprendžiu, jos vykdymą atidėti ilgiausiam terminui - 3 metams, pasižada daugiau nebedaryti nusikaltimų. Teigia, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės nevisiškai sugebėjo įvertinti ankstesnio teismo parodyto pasitikėjimo reikšmės ir jo nepateisinimo pasekmių. Jam užteko kelių dienų suėmimo, kad suprastų, kaip sunku būti laisvės atėmimo įstaigoje, todėl daugiau jis neketina nusikalsti. Dėl ilgalaikio buvimo laisvės atėmimo įstaigoje jis neteks teigiamų socialinių ryšių laisvėje, patirs ilgalaikes kančias ir patyčias iš kitų nuteistųjų dėl jo psichinės sveikatos būklės. Jis turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos dirbdamas išlaikė ir prižiūrėjo, nes žmona neįgali, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina vaikais, gaudama kad ir itin mažą neįgalumo pašalpą, ją vis tiek išleidžia svaigalams. Jam būnant laisvės atėmimo įstaigoje, mažamečiai vaikai bus neprižiūrėti ir gyvens dideliame nepritekliuje. Malkas vogė tik todėl, kad ruošėsi žiemai, o ne dėl kitų tikslų (parduoti, gauti pinigų alkoholiui ar pan.). Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis nevengė atsakomybės, nesislėpė, netrukdė tyrimui. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Naujų teisės pažeidimų jis taip pat nepadarė, tačiau teismas, būdamas per griežtas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo skyrė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, jos visiškai nemotyvuodamas. Nuteistojo nuomone, jam paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, nemotyvuotas skyrimas.
Teismas visiškai nemotyvavo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose. Neišdėstyti motyvai, teismas buvo per griežtas, neatsižvelgė į BK 50 str. 3 d. reikalavimą dėl bausmės atlikimo vietos. Buvo pagrindas nustatyti laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, kadangi jis teistas už neatsargų ir nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, jog netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis keistinas LR BPK 326str.2d.2p., 328str.1p.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo G. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178str.4d., teisingai paskyrė bausmę už šią nusikalstamą veiką bei bausmes subendrino, tačiau nustatydamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1m.4mėn. bausmę atlikti pataisos namuose tai nemotyvavo, nuosprendyje neargumentuota kodėl nesilaikyta baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 50str.3d. ir bausmių vykdymo kodekso 90str.1d. reikalavimų dėl bausmės atlikimo atviroje kolonijoje, taip pat nepagrįstai konstatuota, jog teistas keturis kartus.
Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
BK 178str.4d. sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad G. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2009-10-12 nuosprendžiu G. K. buvo nuteistas dėl neatsargaus nusikaltimo, 2010-11-11 nuosprendžiu nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, ir nors paskirtų terminuotų laisvės atėmimo bausmių vykdymai buvo atidėti, tačiau tai neigiamai charakterizuoja asmenį, jis ignoravo pasitikėjimą juo, šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu vėl dėl medienos vagystės, teisingai paskiriant bausmės rūšį – areštą. Skiriant arešto bausmę atsižvelgta ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgta ir įvertinta, jog pavogta mediena bus grąžinta nukentėjusiajam, nors tai buvo galima padaryti savalaikiai anksčiau.
Tinkamai taikyta bausmių bendrinimo norma, numatyta BK 64 str. 1 d., 3 d., nes šis baudžiamasis nusižengimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikus bausmės. Paskirta bausmė buvo subendrinta su vėliausiu 2010 m. lapkričio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri jau buvo subendrinta su 2009-10-12 nuosprendžiu skirtąja bausme, galutinė subendrinta bausmė teisingai nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Galutinį bausmės dydį apsprendė ankstesni du teistumai bei už tas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, faktines aplinkybes, asmenybę, nebuvo pagrindų ir vėl atidėti bausmės vykdymą.
Pažymėtina, jog nuosprendyje nebuvo nurodyti teiginiai dėl recidyviškumo, tai nepagrįstai apeliuojama skunde. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu. Nors G. K. ir buvo teistas taip pat už tyčinį nesunkų nusikaltimą, tačiau šiuo nuosprendžiu nuteistas tik dėl baudžiamojo nusižengimo, todėl nelaikytinas recidyvistu.
Atsižvelgiant į visumą duomenų, tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas galutinę laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar atidėti vykdymą, nėra teisinių pagrindų. Turtinės žalos padarymo, atlyginimo klausimai išspręsti tinkamai.
Kaip anksčiau pažymėta, pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 50str.3d. ir bausmių vykdymo kodekso 90str.1d. reikalavimų, netinkamai pritaikė įstatymą bei laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose, nors G. K. nuteistas 2009-10-12 nuosprendžiu dėl neatsargaus nusikaltimo, 2010-11-11 nuosprendžiu nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, šiuo skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo, todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes, asmenybę bei sveikatos būklę, šeiminę sudėtingą situaciją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtina bausmę atlikti atviroje kolonijoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendyje dviprasmiškai konstatuota, kad G. K. praeityje teistas keturis kartus, tai pagrįstai kritikuoja nuteistasis apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog BK 97str.3d. nurodyti atvejai, kuomet asmenys laikomi turinčiais teistumą, ir šio straipsnio 1)p. nurodyta, jog kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atitinkamai BK 97str.8d. nurodyta, jog asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Todėl patikslintina, jog ankstesni teistumai pagal 1994-06-08, 1996-11-14 nuosprendžius yra išnykę, nes nėra duomenų, jog būtų panaikinti bausmės vykdymo atidėjimai pagal šiuos du pirmuosius nuosprendžius, taip pat tai buvo konstatuota ir 2009-10-12 nuosprendžio įžanginėje bei motyvuojamojoje dalyje. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne statistinis bendras nuosprendžių, teistumų skaičius, bet galiojantys teistumai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326str.2d.2p., 328str.1p.
nusprendžia:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti – paskirtą galutinę laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmę nustatyti atlikti atviroje kolonijoje.
Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.