- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- II-31-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00226-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Jociaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundą padavęs asmuo V. S. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Jociaus nutarimą.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo V. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat, jis mano, kad nutarimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, netinkamai užfiksavus jo parodymus, kadangi jis pareigūnams nurodė, kad po galimo pažeidimo padarymo, maždaug už 5 min. traktoriumi, ta pačia kryptimi, kuria nuvažiavo V. V., pravažiavo ir jo sūnus M. V., tačiau tai, visiškai neatsispindi 2018 m. lapkričio 30 d. priimtame nutarime. Be to, jis mano, kad netinkamai apklausti ir kiti liudytojai ir visiškai neįvertinti V. V. veiksmai, prilygintini administracinio nusižengimo požymiams, keliantiems grėsmę visuomenei. Papildomai apklausti liudytojai yra šališki, jų pateikti parodymai nesusiję su tos dienos įvykiais. Taip pat nebuvo apklausti liudytojai F. P., E. P. ir M. S., kurie patvirtintų faktą apie V. V. transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, o liudytojos F. K. parodymai buvo iškraipyti, ne tokie, kaip prieš tai priimtame nutarime. Liudytojai A. K., R. G. ir I. I. davė bendro pobūdžio parodymus. Liudytoja apklausta parduotuvės „Aibė“ pardavėja V. L. taip pat negalėjo nurodyti, kur tą dieną buvo V. V.. Tokiais parodymais nebuvo pašalinti prieštaravimai. Pažymėtina ir tai, kad V. V. jau buvo kelis kartus nubaustas už administracinius nusižengimus. 2014 m. jis baustas už tai, kad girtas pasirodė viešoje vietoje, 2015 m. V. V. baustas administracine tvarka už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, tai yra nepilnamečiam sūnui. 2017 m. jis baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o 2017 m. rugsėjo mėnesį jis nubaustas už tai, kad vairavo kombainą neturėdamas teisės vairuoti. Jam šiuo atveju, administraciniu nusižengimu žala padaryta nebuvo, tačiau dėl ankščiau padaryto V. V. administracinio nusižengimo yra nukentėjusi jo žmona, ji tapo invalide. V. V. pastoviai važinėja neturėdamas teisės vairuoti, dirba ir su kombainu, ne jis vienas tai matė. Iš jo žmonos pareigūnai parodymų nepaėmė, nors ji taip pat matė V. V. vairuojantį. Jis, šiuo atveju, jokio ryšio su įvykiu neturi, tačiau jis kaip pilietis atliko pareigą informuoti policijos pareigūnus apie daromą nusižengimą. Duomenis apie V. V. padarytus administracinius nusižengimus jis gavo iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kai bylą nagrinėjo kita teisėja. 2018 m. liepos 27 d. jis buvo nuvykęs pas kaimynę F. K., jie sėdėjo kieme ant suoliuko, kuris yra maždaug už 10 metrų nuo pagrindinio kelio. Besėdint pamatė pravažiuojantį V. V., jis dar atsisukęs pasižiūrėjo į juos. Tuomet, jis iškvietė policijos pareigūnus. Buvo maždaug 12.30 val. Pareigūnai atvyko labai greitai ir jis jiems nurodė, kur nuvyko V. V.. Pareigūnai atvyko su išankstine nuomone, nes policijos pareigūnai jo paklausė „ar čia jau kerštas?“ Jis atsakė, kad tai ne kerštas, tačiau jis pamatė pažeidėją ir pranešė. Pareigūnai daugiau jam nieko nesakė, jis dar paklausė gal reikia parodyti kur gyvena V. V., tačiau pareigūnai pasakė, kad nereikia, jie patys susiras V. V.. Po to, V. V., jo sūnus ir sesuo pradėjo jį atakuoti, kodėl jie per daug mato ir pranešė pareigūnams. Jie pradėjo gintis, kad vairavo ne V. V.. Jie į kiemą pas F. K. atvyko su baltos spalvos mašina, o ne su mėlynos, tačiau pareigūnai to parodymuose nefiksavo ir iškraipė F. K. parodymus, nes nurodė, kad jie sėdėjo ne už 10 metrų, kaip buvo nurodyta, o parašė, kad sėdėjo už 100 metrų, iš kur negalima matyti, kas vairavo automobilį. Jis to įvykio mobiliu telefonu neužfiksavo, nes neįmanoma spėti to užfiksuoti telefonu, be to, pagrindiniais keliais V. V. nevažiuoja, jis važiuoja šalutinėmis gatvėmis. Apie tai, kad V. V. yra netekęs teisės vairuoti jam yra žinoma iš laikraščio. Laikraštyje buvo nurodytas ir laikotarpis, kuriam laikui teisė vairuoti jam buvo atimta. Buvo parašyta ir apie tai, kad V. V. vairavo kombainą neturėdamas teisės vairuoti ir turbūt už tai buvo nubaustas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis transporto priemonės nevairavo. Skundas paduotas jau baigiantis specialios teisės atėmimo terminui, todėl jis tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės, kai jam teisės vairuoti atėmimo terminas buvo beveik pasibaigęs. Šiuo metu jis yra atgavęs teisę vairuoti transporto priemones. Jis teisę vairuoti atgavo 2018 m. gruodžio mėnesį. 2018 m. liepos 27 d. vairavo jo sūnus, nes jo sūnus turi vairuotojo pažymėjimą, jis dažnai sėdi šalia sūnaus. Jis turi du sūnus Mantą ir Sigitą. Sūnūs dirba laukuose, abu turi traktorininko pažymėjimus. Paskutiniu metu, jam yra nuolat kviečiami policijos pareigūnai, jis yra nuolat tikrinimas. Dažnai pareigūnai tikrina ir laukuose dirbančius vaikus. Jį pareigūnai tikrina beveik kasdien, todėl jis tikrai nerizikuotų vairuoti be teisių. Jis nuolat yra tikrinamas po incidento, įvykusio prieš kelis metus, nes pareiškėjas, buvęs seniūnaitis. Jis girtas miegojo prie parduotuvės, todėl buvo iškviesti pareigūnai, nuo to viskas ir prasidėjo. Po to, kai jam teisė vairuoti buvo atimta, jis po mėnesio vairavo kombainą. Taip pasielgė dėl to, kad nesuprato, jog negali vairuoti tos rūšies transporto priemonių, nes iš jo buvo paimtas tik vairuotojo pažymėjimas, o traktorininko pažymėjimą jis turėjo. Po šio įvykio jis daugiau nevairavo. Tuomet, jis prisipažino vairavęs kombainą, nors pareigūnai jo nesustabdė kelyje, o atvyko į jo namus. Informacija apie jo pažeidimus buvo skelbta laikraštyje, tačiau, kaip ji atsirado laikraštyje, jis nežino. Įvykis, kai V. S. neblaivus miegojo prie parduotuvės įvyko maždaug prieš du metus.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovas Audrius Jocius atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. S. skundu nesutinka. V. V. ne kartą buvo baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jie objektyviai žiūri į kiekvieną įvykį. Jie pagal turimą informaciją atlieka tyrimą ir priima sprendimą taikyti poveikio priemones, jei yra įrodymų. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ne kartą buvo apklaustas V. S., tačiau liudytojai F. P., E. P. ir M. S. niekada nebuvo minimi, nebuvo prašoma juos apklausti, jis apie šiuos liudytojus išgirdo pirmą kartą. 2018 m. liepos 27 d. buvo gautas pranešimas, kad V. V. vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, apžiūrėjo kelius, tačiau V. V. vairuojančio nerado. Tuomet, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo apklausti asmenys. Parduotuvės, kuri yra priešais V. V. namus, pardavėja, kuri galimai turėjo matyti V. V. darantį nusižengimus bei kiti liudytojai, tačiau objektyvių įrodymų apie V. V. padarytą nusižengimą nebuvo gauta. Su V. S. įvykio dieną policijos pareigūnai tikrai bendravo, vėliau jo parodymai buvo užfiksuoti raštu. Buvo apklausti aplinkiniai žmonės apie galimai daromą pažeidimą, V. S. pranešimas buvo visapusiškai ir objektyviai ištirtas ir neesant objektyvių įrodymų apie padarytą nusižengimą administracinio nusižengimo teisena V. V. atžvilgiu buvo nutraukta. V. S. apie priimtą nutarimą informavo paštu, nes jo pranešimas buvo gautas ne tik bendruoju pagalbos telefonu 112, bet ir gavus jo raštišką pareiškimą. Tokiais atvejais jie privalo per 20 dienų pareiškėją informuoti apie priimtą sprendimą. V. S. statusas tiriant pareiškimą buvo pranešėjas, be to, kai pirmą kartą buvo rašytas atsiliepimas į V. S. skundą, buvo minima, kad jis nėra subjektas, nes jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, jo interesai nebuvo pažeisti. Rašant pareiškimą ranka V. S. prašomų apklausti liudytojų nenurodė, jie nebuvo nurodyti nei apklausiant jį vėliau. Buvo apklausti liudytojai, artimiausi V. V. kaimynai. Atstumai buvo užfiksuoti tokie, kokius juos nurodė F. K. duodama parodymus, Ji buvo apklausiama papildomai ir tokį atstumą nurodė. V. S. skunde nurodo, kad transporto priemonė, kuria važiavo V. V., yra mėlynos spalvos, tačiau duomenu bazėje V. V. vardu yra registruota tik juodos spalvos transporto priemonė. V. V. kieme buvo rasta transporto priemonė Volvo, kaip nurodyta skunde, tačiau juodos, o ne mėlynos spalvos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Jociaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu, pareiškėjo V. S. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje Nr. 40-AP-4326 esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 2 d., požymių.
Skundu V. S. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 str. 2 d. V. V. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Audrius Jocius, vertindamas byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Priešingai iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Jociaus nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas ar pripažinti, kad nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. V. S. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo padarytų išvadų šiuo klausimu.
Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių. Susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, teismas, priešingai nei nurodoma skunde, konstatuoja, jog pagal V. S. pareiškimą pagrįstai buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Jocius vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, ir savo nutarime išdėstė išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 2 d., požymių buvimo V. V. veikoje.
V. S. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad papildomai apklausti liudytojai A. K., R. G. ir I. I. yra šališki ir jų pateikti parodymai visiškai nesusiję su 2018 m. liepos 27 d. įvykiais. Nurodo, kad minėti liudytojai davė tik bendro pobūdžio parodymus apie tai, kad žino jog V. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones bei, kad nemato jo vairuojančio, tačiau šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad minėtą dieną V. V. nevairavo transporto priemonės, tokiu būdu nebuvo pašalinti prieštaravimai. Be to, mano, kad buvo iškraipyti liudytojos F. K. parodymai, nurodant, kad V. V. pro ją pravažiavo už 100 metrų. Taip pat administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojai F. P., E. P. ir M. S., kurie paliudytų apie V. V. transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės.
Pažymėtina, kad V. S. be jokio pagrindo nevertina kitų tyrimo metu apklaustų liudytojų (kaimynų, parduotuvės „Aibė“ pardavėjos) paaiškinimų ir įrodymais laiko vien savo ir liudytojos F. K. paaiškinimus. Teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu nepagrįstai grindžiamas šališkų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojų (A. K., R. G., I. I.) nešališkumu. Papildomai apklausti liudytojai patvirtino, kad niekada, tai reiškia nei 2018 m. liepos 28 d., nei iki tol, nėra matę V. V. vairuojančio transporto priemonės, po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti. Priešais V. V. namus esančios parduotuvės „Aibė“ pardavėja liudytoja V. L. nurodė, kad V. V. automobilio nevairuoja, ji nėra to mačiusi, paaiškino, kad V. V. sūnus turi vairuotojo pažymėjimą ir visur vežioja V. V.. Šie liudytojos parodymai atitinka ir V. V. duotus parodymus, kad jį visur vežioja sūnus M. V. bei liudytojo M. V. duotus parodymu, kad esant reikalui visuomet paveža tėvą.
Teismas nesutinka ir su skundo teiginiu, kad liudytojos F. K. parodymai buvo netinkamai užfiksuoti nurodant, kad V. V. pro ją pravažiavo maždaug už 100 metrų. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis matyti, kad 2018 m. lapkričio 8 d. papildydama savo pirmąją apklausą liudytoja F. K. nurodė, kad 2018 m. liepos 27 d. apie 12.30 val. pro jos namus automobiliu pravažiavo vienas ir automobilį vairavo V. V.. Ji tuo metu buvo savo kieme visai netoli kelio, kuriuo pravažiavo V. V.. Pravažiavęs pro ją už maždaug 100 metrų, jis atsisuko į ją, todėl ji aiškiai jį pamatė ir atpažino. Po savo duotais papildomais parodymais, nenurodydama jokių pastabų, liudytoja F. K. pasirašė. Iki tol, nei šios liudytojos nei V. S. parodymuose atstumas nuo jų iki pravažiuojančio V. V. automobilio užfiksuotas nebuvo.
Be to, V. S. nepagrįstai nurodo, kad nebuvo apklausti liudytojai F. P., E. P. ir M. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas minėtus asmenis kaip liudytojus nurodė tik skunde teismui, nes kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos V. S. nei rašydamas pareiškimą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, nei apklausiamas pareiškimo tyrimo metu, minėtų asmenų kaip liudytojų visiškai nemini.
Skunde V. S. be kita ko pažymi, jog V. V. praeityje ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Atmesdamas šį skundo argumentą teismas pažymi, kad ankstesni V. V. pažeidimai neturi ir negali turėti jokios įtakos, nagrinėjamu atveju sprendžiant V. V. kaltės klausimą. Ankstesni pažeidimai charakterizuoja asmenį ir gali būti vertinami skiriant nuobaudą, tačiau negali būti vertinami sprendžiant, ar asmuo galėjo padaryti kitus administracinius nusižengimus.
Skundą padavęs asmuo, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y. kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl V. V. veiksmų. Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti V. V. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto BK 424 straipsnio 2 dalyje, požymių. Tai, jog V. S. nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi jo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso reikalavimus, o Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Audrius Jocius administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).
Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Jociaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Iš teismui pateiktos medžiagos Nr. 40-AP-4326 nustatyta, jog V. S. yra tik asmuo pranešęs apie daromą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Byloje jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju, jokia fizinė, turtinė ar neturtinė žala jam padaryta nebuvo. Tai V. S. pats patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl nagrinėjamu atveju jis nepatenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktą pradinėje bylos stadijoje turėjo būti atsisakyta priimti V. S. skundą, nes jis yra asmuo neturintis teisės jo paduoti. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad galbūt padarytas administracinis nusižengimas, jei ir būtų nustatyta, kad jis išties buvo padarytas, būtų sukėlęs V. S. kokią nors žalą, todėl teismo vertinimu, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena V. V. atžvilgiu, neturi jokios tiesioginės įtakos V. S. teisinei ir procesinei padėčiai. Pažymėtina ir tai, kad jeigu pareiškėjas V. S., kaip neįtrauktas į bylą asmuo, mano, kad jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimas bei buvo padaryti esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti, turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ANK 658-660 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu teismas
nutaria:
V. S. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Jociaus 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ir nukentėjęs per 20 dienų gali apskųsti Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.