- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-21
- Bylos Nr.
- T-383-1095/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29102-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl J. U., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi J. U., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kuri to paties teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi.
Panevėžio apylinkės teisme gautas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimas dėl J. U. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis – taikymo pratęsimo.
Teismo posėdyje VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ atstovas prašė teikimą tenkinti ir pratęsti J. U. taikomą stacionarinį gydymą, nes pacientės būklė mažai kinta ir nėra pakankamai stabili, paskutinį pusmetį gydymas nekoreguotas. Ligoninėje pacientė elgiasi teisingai, tvarkinga, prisižiūri, neturi jai pastabų, maloniai, tačiau mažai bendrauja. Pacientė buvusios veikos atžvilgiu nekritiška, mažai komentuoja konfliktų priežastis. Kadangi nėra kritikos dėl to, kas yra įvykę, didelė tikimybė, jog tai pasikartos. Nors priklausomybė jai nėra diagnozuota, tačiau žinoma, kad gydydamasi ambulatoriškai vartojo alkoholį, nesilaikė gydymo režimo, nevartojo vaistų, ir tai didina riziką, jog ambulatorinis gydymas nebūtų sėkmingas ir šį kartą. Negali pasakyti, kad pacientė supranta savo ligą ir galėtų kontroliuoti ją. Pacientės paaiškinimai, kad ankstesnis jos elgesys nepasikartos, neįtikinantys, nes ji nepateikė argumentų, kaip ji kitaip elgtųsi. Anksčiau artimiesiems nepavyko užtikrinti, kad J. U. laikytųsi ambulatorinio gydymosi režimo.
Šalies argumentai
J. U. teismo posėdyje nurodė, kad norėtų toliau gydytis ambulatoriškai, gyventų kartu su sūnumi, su kuriuo gerai sutaria, (duomenys neskelbtini), nevartotų alkoholio, lankytųsi pas gydytojus, vartotų vaistus, registruotųsi į Užimtumo tarnybą ir ieškotųsi darbo, sutiktų dirbti bet kokį darbą, be to, brolis netoliese gyvena. Labai gailisi dėl to, kad anksčiau nesilaikė režimo, tačiau taip elgėsi, nes mirė sūnus.
J. U. artimieji paaiškino, kad geriausia būtų, jei ji namuose gydytųsi, nes jau labai ilgai buvo ligoninėje. Anksčiau J. U. retkarčiais vartodavo alkoholį ir ligoninėje atsidūrė dėl įvykusio konflikto. Anot J. U. sūnaus, kai ji nesilankė pas gydytojus, kartu eidavo pas gydytoją. J. U. vaistus vartodavo, bet ne visada. Prižiūrėsi ją ir turi tam visas galimybes, nes būna namuose.
Gynėjas prašė pakeisti stacionarinį gydymą į ambulatorinį, nes teikime nurodytos prieštaringos aplinkybės. Nestebima jokios agresijos, pacientė elgiasi ramiai, jos sveikatos būklė yra stabili, gydymas nekoreguotas, vaistus vartoja, jokia priklausomybė jai nekonstatuota. Pacientė paaiškino, kad buvo situacija, jog mirė vaikas, ir tai išprovokavo alkoholio vartojimą. Nors išvadoje nurodyta, kad išlieka kliedesiai kaimynų atžvilgiu, tačiau tai nėra niekuo pagrįsta. Sūnus ir brolis gali užtikrinti ambulatorinį J. U. gydymąsi ir ja pačia rūpintis. Nėra nustatyto pavojaus aplinkai, todėl taikyti režimą, susijusį su laisvės suvaržymu, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2025 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad J. U. serga (duomenys neskelbtini). Pacientė pokalbio metu įsitempusi, kontaktas formalus, į klausimus atsakinėja trumpai, rezervuotai, lyg per kokią griežtą apklausą, pati pokalbio nepalaiko, išsako norą vykti į namus, bet realių planų, ką keis gyvenime, kad nepatektų į panašią situaciją, neturi, mąstymas skurdus, stokoja nuoseklumo, kartais logiškumo, išvaizda tvarkinga, orientuota savyje, dėl patekimo į ligoninę kaltina kaimynę, savo kaltės nemato, visas inkriminuotas veikas neigia, savo būklei kritika nepakankama. Dėl to Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Sutiktina su gynėjo argumentu, kad išvadoje yra prieštaringa informacija apie J. U. būklės (ne)stabilumą, nes nurodyta, jog per stebėjimo laikotarpį būklė išliko stabili, o gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad būsena išlieka nepakankamai stabili. Gydytojas teismo posėdyje paaiškino, kad pacientės būklė mažai kinta, kad paskutinį pusmetį gydymas nekoreguotas ir kad jokių nusiskundimų dėl jos elgesio ligoninėje nėra. Nepaisant to, gydytojas abejoja sėkmingo ambulatorinio gydymosi perspektyva dėl to, kad kritika nėra pakankama. Iš tikrųjų J. U. vėl gydoma ligoninėje po to, kai ambulatoriškai gydoma nesilaikė režimo ir jos būklė pablogėjo, tačiau ši aplinkybė savaime neužkerta kelio vėl jai gydytis ambulatoriškai. Ligoninėje agresyvaus ar pavojingo pacientės elgesio nestebėta, ji ramaus elgesio ir emocijų, lankė užimtumus, paskyrimus vykdė, bendravo geranoriškai, medikamentinis gydymas nebuvo koreguotas, impulsų kontrolė pakankama, orientuota savyje, vietoje, laike, palaiko socialinius ryšius su sūnumi ir broliu, kurie padėtų jai grįžus namo, kur ji gyventų su sūnumi. Nors ji grįžtų į tą pačią aplinką, kurioje anksčiau nesilaikė ambulatorinio gydymosi režimo, tačiau sūnus ir brolis nurodė, kad rūpintųsi J. U. ir jai padėtų. Pati J. U. sutinka toliau gydytis, lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, nevartoti alkoholio, nurodė ketinanti ieškotis darbo, paaiškino ankstesnio netinkamo elgesio priežastį (sūnaus netektis).
Taigi teismas, įvertinęs tai, kad per paskutinį pusmetį J. U. psichikos sveikatos būklė yra gana stabili ir nekintanti, jokių ligos paūmėjimų nefiksuota, jai taikomas medikamentinis gydymas taip pat nekoreguotas, pacientė sugeba pasirūpinti savimi ligoninėje ir teisingai elgiasi, jos artimieji pasiryžę jai padėti ambulatorinio gydymosi atveju, pačios J. U. nuostatos dėl ambulatorinio gydymosi ir režimo laikymosi yra teigiamos, ji turi ateities planų, susijusių su darbo paieškomis, sprendžia, kad šiuo metu jau galima daryti išvadą, jog J. U. psichikos sveikatos būklė nuo gydymosi ligoninėje pradžios yra pagerėjusi tiek, kad tolesnis gydymas gali būti užtikrintas mažiau jos teises varžančiomis priemonėmis, t. y. jai gydantis ne ligoninėje, o ambulatoriškai. Dėl to J. U. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ – keistina į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamą vietą. J. U. ir jos artimiesiems išaiškintina, kad jeigu pacientė nesilaikys ambulatorinio gydymosi režimo ir (ar) jos sveikatos būklė pablogės, gali būti vėl sprendžiama dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo į kitą, t. y. į stacionarinį gydymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti iš dalies.
Pakeisti J. U. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamą vietą (vyks gyventi į (duomenys neskelbtini)).
Šią nutartį vykdyti skubiai, t. y. nuo jos priėmimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.