Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas L. Š. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-263 nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlant teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. V. M., nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi V. M. skundas patenkintas – patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 59-263, kuriuo nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas V. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl V. M. lygtinio paleidimo iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

V. J. skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2020 m. vasario 25 d. nutartį, padarė esminį pažeidimą, nes bylą dėl nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo išnagrinėjo nepranešus nukentėjusiesiems, nors jie aktyviai siekė dalyvauti procese. Be to, minėta nutartis yra vienintelis teismo sprendimas dėl nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo, kurio nukentėjusieji neturėjo net galimybės skųsti aukštesnės instancijos teismui. Susidaro įspūdis, jog teisėja elgiasi šališkai, nes yra suinteresuota, kad padaryti pažeidimai nebūtų įvertinti aukštesnės instancijos teismo. Nors 2020 m. vasario 25 d. nutartyje nurodoma, kad ji yra galutinė ir neskundžiama, tačiau dėl padarytų pažeidimų ją priimant, nukentėjusysis V. J. negali pateikti nei kasacinio skundo, nei prašymo dėl proceso atnaujinimo, tad vienintelė galimybė nukentėjusiajam yra pateikti skundą BPK 364 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad jei teismas manė, kad tokia galimybe nukentėjusysis negali pasinaudoti, tuomet privalėjo nurodyti, kokia procesine forma nukentėjusysis galėjo pateikti skundą dėl 2020 m. vasario 25 d. nutartyje padarytų pažeidimų. Svarbu pažymėti, kad nors 2020 m. vasario 25 d. nutartyje nurodoma, kad atsiliepimų į V. M. skundą negauta, tačiau teismas ne tik ignoravo, kad nukentėjusieji, iš jų ir V. J., buvo pateikę atsiliepimus, siekė būti informuoti apie posėdžio datą ir laiką, tačiau teismas į tai ne tik neatsižvelgė, bet ir iš viso paneigė nukentėjusiųjų teisę dalyvauti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Taigi, teismas nesuteikė teisės aktyviai dalyvauti procese nukentėjusiems, nors pastarieji to prašė ir aktyviai siekė.

V. J. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, V. J. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikšmingas sprendžiant V. J. skundo priėmimo klausimą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Svarbu pažymėti, kad apskųsti apylinkės teismo procesinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi teisę tik nuteistasis ir prokuroras, nukentėjusiajam tokia teisė nėra nustatyta (BPK 360 straipsnio 7 dalis).

9. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso įstatyme teisė skųsti apylinkės teismo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos aiškiai nustatyta nuteistajam ir prokurorui, todėl tik šiems asmenims teismas privalo pranešti apie gautą skundą ir teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (BPK 364 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas, neinformuodamas V. J. apie nuteistojo V. M. skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei galimybę pateikti atsiliepimą į nuteistojo skundą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja nukentėjusiųjų asmenų dalyvavimo procese, kuriame sprendžiamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas teisme, tačiau ši aplinkybė, priešingai negu nurodoma skunde, neužkerta kelio nukentėjusiajam įgyvendinti teisę pateikti pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

10. Skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė jokio teisės akto, kuris leistų teismui atsisakyti priimti skundą. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis, kuria nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išnagrinėta BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad nutartis neskundžiama, teismas rėmėsi konkrečiai BPK 364 straipsnio 9 dalimi, kurioje aiškiai nurodyta, kad apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Tai reiškia, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis yra neskundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Taigi, apygardos teismas, nustatęs, kad įstatymas nenumato šios nutarties apskundimo galimybės, padarė pagrįstą išvadą, jog toks skundas negali būti priimtas. Vien tai, jog V. J. savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su priimtu sprendimu nėra pagrindas abejoti teismo šališkumu.

11. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai išsprendė V. J. skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė jį priimti. V. J. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.