Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-03 · Administracinė byla Nr. eI-3793-535/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
eI-3793-535/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01720-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
IĮ „DK Electronics“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Administracinė byla Nr. eI-3793-535/2017Proceso Nr. 3-61-3-01720-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės – Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Violetos Balčytienės , dalyvaujant pareiškėjo atstovams D. K., K. P., atsakovo atstovėms Ugnei Špūrienei, Dovilei Gailiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo IĮ „DK Electronics“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas IĮ „DK Electronics“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 12R-16 (toliau - ir Nutarimas) arba, teismui pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymą, pakeisti nutarimu skirtą 2340 Eur baudą į įspėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu pradėjo reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą . Nutarime nurodyta, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iniciatyva buvo įvertinta reklama, skleidžiama internetinėje svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt, kurioje vartojami galimai draudžiami teiginiai apie maisto papildą „Gintaritas“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-04-20 priėmė nutarimą byloje ,,Dėl IĮ „DK Electronics“ Lietuvos Respublikos įstatymo pažeidimo“. Nutarimu Tarnyba nusprendė, kad interneto svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt skelbiama informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“, kurioje užsimenama ir nurodoma apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, pažeidžia Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą: „Reklamoje draudžiama: 1) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų”. Reklamos įstatyme bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas - įtakoti vartotojo ekonominę elgseną, skatinti pastaruosius įsigyti atitinkamų prekių ir paslaugų. Pareiškėjas maisto papildu „GINTARITAS“ neprekiauja nuo 2014 m. ir šis faktas atsakovui turėjo būti žinomas. Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimo priėmime dalyvavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba turi šią informaciją, nes pagal kompetenciją atlieką Lietuvoje gaminamų, į Lietuvą importuojamų ir joje prekiaujamų maisto papildų valstybinę priežiūrą. Pareiškėjo internetinėje svetainėje skelbta informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ yra neaktuali nuo 2014 metų, t. y. internetinėje parduotuvėje prie minėto papildo nėra funkcijos - „įsigyti prekę“, ji neaktyvi. Pareiškėjas nurodo, kad nepaisant skelbiamos informacijos turinio, jos negalima laikyti reklama, kadangi ji neatitinka esminio reklamos požymio: šiuo maisto papildu neprekiauja, todėl nesant atitinkamo daikto pasiūlos, jo paklausa taip pat negalima. Kuo remdamasis atsakovas nusprendė, kad skelbiama informacija susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla neaišku, ši atsakovo išvada yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis bei neatitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turimos informacijos, kad pareiškėjas jokia forma nevykdo maisto papildo „Gintaritas“ prekybos - nei savo internetinėje parduotuvėje, nei kitokia forma, tokio papildo neturi ir objektyviai negalėtų vartotojams jo pasiūlyti. Kita atsakovo išvada, kad skelbiamoje informacijoje yra nurodomos ligų gydymo ar profilaktinės bei kitos savybės, nors tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjo nuomone yra nepagrįsta. Pareiškėjas pateikė tokią informaciją: „Maisto papildo „Gintaritas“ („JANTARIT") kaip papildomos sveikatinimo priemonės prie tradicinės medicinos efektyvumą tyrė, atliko klinikinius tyrimus ir pateikė savo rekomendacijas šios Rusijos valstybinės įstaigos ir jose dirbantys mokslininkai. Lietuvoje, deja dėl biurokratinių ar kitokių aplinkybių Rusijos mokslininkų tyrimai nepripažįstami, todėl mes šią informaciją Jums pateikiame tik savišvietos tikslais ir paliekame Jums teisę patiems, savarankiškai nuspręsti - pasitikėti Rusijos mokslininkų išvadomis ar ne. Mes neskatiname Jūsų pirkti šią prekę ir naudoti vietoje vaisto“. Pareiškėjas nurodo, kad pateikdamas minėtą informaciją nieko neklaidino ir to nesiekė: Rusijos mokslininkų išvadas jis gali pagrįsti, o faktą, kad tokie tyrimų ir jų autorių rekomendacijos Lietuvoje nėra pripažįstamos aiškiai atskleidė, nurodydamas, kad informacija apie Rusijos mokslininkų rekomendacijas yra pateikiama tik savišvietos tikslais, aiškiai įspėjant, kad maisto papildo negalima vartoti vietoje vaistinių preparatų. Tokia informacija negali turi būti traktuojama kaip vartotojus klaidinanti informacija, ja tik pateikiama papildoma ir tikrovę atitinkanti informacija, neskatinant nei įsigyti minėto papildo, nei vartoti jo kaip vaisto. Atsakovo nutarimu skirta sankcija pareiškėjui už tariamą Reklamos įstatymo pažeidimą prieštarauja paties atsakovo formuojamai praktikai. Pavyzdžiui, VVTAT 2016 -01-14 nutarimu Nr. 12R-6 „Byloje dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ Lietuvos Respublikos įstatymo pažeidimo“ konstatavo, kad UAB „Švyturys- Utenos alus“ skleidė klaidingą reklamą, kuri truko keturis mėnesius. Tarnyba skirdama sankciją už paminėtą pažeidimą, atsižvelgė į pažeidėjo geranorišką bendradarbiavimą tyrimo metu (įvertinto tai kaip lengvinančią aplinkybę) ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ paskyrė vos 350 Eur dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat geranoriškai bendradarbiavo tyrimo metu, teikė reikiamus dokumentus ir kt., pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už Reklamos įstatymo pažeidimą, jo internetinėje svetainėje paskleistos informacijos sklaida yra nepalyginamai mažesnė lyginant su UAB „Švyturys-Utenos alus“, ir priešingai nei UAB „Švyturys-Utenos alus“, pareiškėjas netgi neprekiavo skelbtoje informacijoje minimu produktu, taigi jokia žala vartotojams dėl skelbtos informacijos nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir neatitinkanti tariamai padaryto pažeidimo. Sprendžiant dėl Pareiškėjui skirtos sankcijos dydžio prašo teismo atsižvelgti į nurodytą atsakovo praktiką, faktus, kad pareiškėjo tikslas nebuvo suklaidinti vartotojus, skatinti juos pirkti šį maisto papildą, pareiškėjas sąžiningai pateikė visą turimą informaciją.

Atsakovas - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba) – su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba Nutarimu už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - Reklamos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pareiškėjui skyrė 2340 EUR baudą. Pareiškėjas teismo prašo Nutarimą panaikinti arba, teismui pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymą, pakeisti Nutarimu skirtą 2340EUR baudą į įspėjimą. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjui Nutarimu skirta bauda yra motyvuota, tinkamai individualizuota pagal nustatytas aplinkybes, skiriant baudą nebuvo pažeisti baudų skyrimo reikalavimai, įtvirtinti Reklamos įstatyme. Tarnybos nuomone, pareiškėjui skirta 2340EUR bauda yra pagrįsta bei teisėta, todėl pareiškėjo argumentai ir prašymai yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog reklaminės veiklos subjektas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas), nesutinkantis su priežiūros institucijos (nagrinėjamu atveju Tarnyba) nutarimu, priimtu pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalį, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui LR ABTĮ nustatyta tvarka. Minima apskundimo tvarka pareiškėjui buvo nurodyta skundžiamame Nutarime. Nutarimas buvo priimtas 2017-04-20, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl Nutarimo teismui galėjo būti paduotas iki 2017-05-20. Tarnyba laiku, nepraleisdama įstatymų nustatyto termino pareiškėjui išsiuntė Nutarimo nuorašą, tačiau, pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2017-05-22 (tai patvirtina pareiškėjo atstovo elektroninis parašas). Tokiu būdu, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą Nutarimo apskundimo terminą. Teikdamas skundą teismui pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto skundo pateikimo termino, nepaaiškino ir nepagrindė dėl kokių svarbių priežasčių jį praleido. Tuo atveju, kai skundas teismui paduodamas praleidus įstatyme nustatytą skundo pateikimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, įprastai tokį skundą atsisakoma nagrinėti.

Skunde nurodoma, kad, siekiant konstatuoti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos pažeidimą, Tarnyba privalėjo nustatyti, kad skelbiamą informaciją galima laikyti reklama, t. y., jog ja skatinama įsigyti atitinkamų prekių ar paslaugų. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas maisto papildu ,,GINTARITAS“ neprekiauja nuo 2014 metų ir šis faktas, pareiškėjo nuomone, turėjo būti žinomas Tarnybai. Pareiškėjo nuomone, Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą surašiusi ir Nutarimo priėmime dalyvavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba turi šią informaciją, nes pagal kompetenciją atlieka LR gaminamų, į Lietuvos Respubliką importuojamų ir joje prekiaujamų maisto papildų valstybinę priežiūrą. Pareiškėjas Skunde pažymėjo, kad jo interneto svetainėje skelbta informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ yra neaktuali nuo 2014 metų, t. y. internetinėje parduotuvėje prie minėto maisto papildo nėra funkcijos - „įsigyti prekę“, ji neaktyvi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, nepaisant skelbiamos informacijos turinio, jos negalima laikyti reklama, kadangi ji neatitinka esminio reklamos požymio: šiuo maisto papildu neprekiauja, todėl nesant atitinkamo daikto pasiūlos, jo paklausa taip pat negalima. Taip pat, pareiškėjo nuomone, nėra aišku kuo vadovaujantis Tarnyba nusprendė, kad skelbiama informacija yra susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla, ši išvada yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis bei neatitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turimos informacijos, kad pareiškėjas jokia forma nevykdo maisto papildo „GINTARITAS“ prekybos - nei savo internetinėje parduotuvėje, nei kitokia forma, tokio papildo neturi ir objektyviai negalėtų vartotojams jo pasiūlyti. Tarnyba nesutinka su minimais pareiškėjo argumentais. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad jis maisto papildu „GINTARITAS“ neprekiauja nuo 2014 metų ir Tarnyba bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šį faktą turėjo žinoti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikoje gaminamų, į Lietuvos Respubliką importuojamų ir joje prekiaujamų maisto papildų valstybinę priežiūrą, registruoja maisto tvarkymo subjektus, išduoda maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, notifikuoja maisto papildus, įtraukia juos į Maisto papildų sąrašą, tačiau nerenka bei nekaupia informacijos apie maisto tvarkymo subjekto importuojamus, įvežamus ar turimus maisto papildų likučius. Maisto tvarkymo subjektas, siekdamas pirmą kartą Lietuvos Respublikos rinkai tiekti maisto papildus, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B1-22 „D. P. (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus teikimo ir vertinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) įtvirtintomis nuostatomis, turi juos notifikuoti, kreipdamasis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, pateikiant užpildytą pranešimo apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus formą ir pateikti prašomus dokumentus. Aprašo 34 punkte įtvirtinama, jog maisto tvarkymo subjektai, nusprendę netiekti maisto papildų Lietuvos Respublikos rinkai, ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų per atstumą (paštu, elektroninėmis priemonėmis) arba kreipdamiesi tiesiogiai apie tai turi pateikti informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atsakovas nurodė, kad patikrinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje viešai prieinamą Notifikuotų maisto papildų sąrašą, matyti, kad Pareiškėjas notifikavo maisto papildą „GINTARITAS“, tačiau duomenų, kad minimas papildas nėra teikiamas Lietuvos Respublikos rinkai, nėra nurodoma. Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo metu Tarnyboje, nei teikdamas skundą teismui nėra pateikęs jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentą, kad jis maisto papildu ,,GINTARITAS“ neprekiauja nuo 2014 metų. Taip pat, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis neturi maisto papildo „GINTARITAS“ likučių, t. y., kad pareiškėjo visos turėtos maisto papildo „GINTARITAS“ pakuotės buvo išparduotos, kada jos buvo išparduotos. Pareiškėjo argumentas, kad jis maisto papildu „GINTARITAS“ neprekiauja nuo 2014 metų ir Tarnyba bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šį faktą turėjo žinoti, nėra pagrįstas. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad jo interneto svetainėje skelbta informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ yra neaktuali nuo 2014 metų, t. y. internetinėje parduotuvėje prie minėto papildo nėra funkcijos - „įsigyti prekę“, ji neaktyvi. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių, „neaktuali“ informacija iki šios dienos yra pateikiama interneto svetainėje. Taip pat, nors pareiškėjas nurodo, kad informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ yra neaktuali nuo 2014 metų bei internetinėje parduotuvėje prie minėto papildo nėra funkcijos - „įsigyti prekę“, ji neaktyvi, pastebėtina, kad informacijoje yra nurodoma kaina, už kurią vartotojas gali įsigyti maisto papildą „GINTARITAS“, t. y. 8,99 EUR. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2014m. Lietuvos Respublikos valiuta buvo litas ir tik 2015 m. buvo įvestas euras. Pareiškėjo interneto svetainėje paspaudus nuorodą „GINTARITAS“, pateikiamos 3 prekės, tarp kurių ir maisto papildas „GINTARITAS“ bei prie jo nurodoma kaina 8,99 EUR ir prierašas „Išparduota“ . Paspaudus ant nuorodos „Maisto papildas Gintaritas“, pateikiama informacija apie minimą maisto papildą, jo kainą, kodą, leidžiama pasirinkti kiekį bei nurodomas prierašas „Dėmesio: Šiuo metu neturime“. Minimi prierašai „Išparduota“ ir „Dėmesio: Šiuo metu neturime“ suponuoja, jog tik šiuo metu, laikinai nėra maisto papildo „GINTARITAS“, tačiau prekyba juo yra vykdoma. Informacijos, jog minimu papildu nėra prekiaujama, pareiškėjas savo interneto svetainėje niekur nėra pateikęs. Pareiškėjo argumentas, kad jo interneto svetainėje skelbta informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ yra neaktuali nuo 2014 metų, t. y. internetinėje parduotuvėje prie minėto papildo nėra funkcijos - „įsigyti prekę“, ji neaktyvi, neturi teisinės reikšmės bei nėra pagrįstas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kaip yra nurodoma Nutarime, siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, įstatymuose bei teismų praktikoje suformuoti du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, jog Tarnybos komisijos Nutarime nagrinėta, pareiškėjo teikta, informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ buvo skleidžiama interneto svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt, kuris yra susijęs su pareiškėjo vykdoma veikla (pasitelkusi interneto tinklalapio pagalba, Pareiškėjas vykdo nuotolinę maisto papildų ir kitų prekių prekybą, teikia informaciją apie parduodamas prekes). Pareiškėjo skleista informacija apie maisto papildą „GINTARITAS“ galėjo būti aktuali asmenims, sergantiems įvairiomis žmogaus organizmo sistemos ligomis, be to, teiktoje informacijoje vartota teiginių apie profilaktiką nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, nurodyti teiginiai apie galimybę užkirsti kelią kūdikio apsigimimams, teiginiai apie lengvesnį gimdymą ir pan., o tokia informacija vertintina kaip galinti turėti didelę įtakos nėščiųjų ekonominiam elgesiui, kurios itin jautriai vertina su nėštumu ir gimdymu susijusią informaciją. Atsižvelgiant į tai, minėti teiginiai galėjo paskatinti vartotojus įsigyti maisto papildus. Pareiškėjo interneto svetainėje skleista informacija laikytina ne privaloma informacija, kurią pardavėjas turėtų atskleisti, o papildoma, teikiama bendrovės nuožiūra. Atsakovas nurodo, kad Tarnybos komisija teisėtai ir pagrįstai Nutarime konstatavo, jog maisto papildo reklama, kuri buvo skleidžiama interneto svetainėje www.gintaro- kosmetika.lt, susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla ir skatina vartotojus įsigyti maisto papildą, taigi atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką. Pareiškėjas neginčija fakto, kad buvo padarytas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti skirta mažesnė bauda, būtina pažymėti, jog kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Pareiškėjo skleista maisto papildo „GINTARITAS“ reklama, kuri buvo skleidžiama interneto svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt, turėtų būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, skaitydamas minėto maisto papildo reklaminius teiginius, neatskiria teiginių apie produkto savybes ir vertina šią reklamą kaip visumą. Pareiškėjas, reklamuodamas maisto papildą „GINTARITAS“, skleidė šiuos teiginius: „<...> Nėščioms moterims, nes turi tonizuojantį bei antitoksinį poveikį, taip pat įtakoja medžiagų apykaitos procesus nėštumo metu, todėl rekomenduojamas, esant apsunkintam nėštumui. „<...> Esant skleroziniams ląstelių pokyčiams, sergant kepenų ligomis; mažina gipoksidinio ir virusinio vaisiaus užkrėtimo galimybę visą nėštumo periodą; sumažina daugelio toksinų ir radiacijos poveikį. <...> Preparatas turintis maistinės natūralios gintaro rūgšties savyje turi adaptogeninių ir antioksidacinių savybių, todėl pajėgus kovoti su žalingu toksinų poveikiu. Jis užtriktina kepenų ląstelių veiklą, o tai ypač svarbu, nes kepenys pirmos pajunta „alkoholio smūgį“. Aktyvindamas ląstelių veiklą, jis suteikia galimybę organizmui patirti mažesnius nuostolius nuo apsinuodijimo alkoholiu, pagreitina alkoholio „deginimą“ organizme, greitai „nuima“ pagirias. <...> Rekomenduojamas kaip gydomoji - koreguojančioji priemonė asmenims, kontaktuojantiems su rentgeno, aukštų dažnių, teleradio ir kompiuterine technika daugiau kaip 2 val. per dieną. <...> Gintaro rūgštis visiškai nekenksminga, o jos savybė duoti teigiamą efektą naudojant net mažas dozes, taip pat padidinti maisto produktų maistinę vertę ir sustiprinti medikamentų poveikį daro ją vertingu maisto papildu, padedančiu normalizuoti organizmo būklę, savireguliacijos funkcijas, greitinančiu pasveikimą ir užtikrinančiu optimalų gyvybinių funkcijų rėžimą. <...> Gintaro rūgštis su gliukoze sportininkams padeda lengviau ir greičiau prisitaikyti prie vis didėjančių fizinių krūvių, sumažinti skausmą pertemptuose raumenyse. Prieš varžybas gintaro rūgštis padeda sportininkams mobilizuoti savo jėgas, išvengti nervinių priepuolių. Po varžybų sportininkas nesijaučia toks nusilpęs ir sugniuždytas, o nutraukus gintaro rūgšties naudojimą, sportininko potencialios galimybės nesumažėja. Nėštumo laikotarpiu gintaro rūgštis palengvina hormoninius persitvarkymus, vykstančius motinos organizme, padeda patenkinti jo padidėjusius energijos poreikius, palaiko imuninės sistemos aktyvumą, užkerta kelią toksikozėms, sumažina visokių komplikacijų tikimybę. Tokiomis sąlygomis vaisius vystosi optimaliomis sąlygomis, jis gerai aprūpintas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o sustiprintas placentinis barjeras trukdo įvairių toksinų, virusų ir bakterijų patekimui pas vaisių. Pasekmėje žymiai sumažėja tikimybė gimti nesveikam kūdikiui, gimdymas akivaizdžiai sutrumpėja ir tampa lengvesnis. Pogimdyminiu periodu gintaro rūgštis padeda greitesniam motinos organizmo atsistatymui ir padidina išskiriamo pieno kiekį“. Atsakovas nurodo, kad vidutinis vartotojas, perskaitęs ar išgirdęs pareiškėjo minėto maisto papildo reklamą, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šis maisto papildas pasižymi ligų gydymo, profilaktinėmis ir kitomis savybėmis, kurių neturi, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas. Interneto svetainėje pateikta informacija galėjo daryti poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, t. y. paskatinti vartotojus įsigyti pareiškėjo reklamuojamą maisto papildą „GINTARITAS“. Pareiškėjo reklamuotas maisto papildas „GINTARITAS“, nėra vaistinis preparatas, tačiau jo skleistoje reklamoje buvo vartoti teiginiai apie įvairių žmogaus organizmo sistemų ligų prevenciją ir gydymą, skleista informacija susijusi su nėštumu ir gimdymu. Skleista reklama galėjo paveikti nėščiąsias, kurios tokio pobūdžio reklamą vertina itin jautriai. Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato vienareikšmį draudimą reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (maisto papildas yra maisto produktas, atsižvelgiant į tai, minimas reglamentas taip pat taikomas ir maisto papildams) 10 straipsnio 1 dalimi, teiginiai apie sveikatingumą yra neleidžiami bei patenka į Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimą. Produktas, pripažintas maisto papildu, neturi ir negali turėti gydomųjų ir (ar) nuo ligų saugančių savybių, kadangi ligas gydo ir nuo ligų saugo tik vaistiniai preparatai, oficialių kompetentingų institucijų pripažinti turinčiais tokį poveikį. Atsakovas nurodė, kad , atsižvelgiant į tai bei į pareiškėjo maisto papildo „GINTARITAS“ reklamoje skleistus teiginius, buvo nustatyta, kad pareiškėjo skleista reklama pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjo argumentas, jog pateikdamas informaciją apie maisto papildą „GINTARITAS“ jis nieko neklaidino ir to nesiekė, aiškiai atskleidė, nurodydamas, kad informacija apie Rusijos Federacijos mokslininkų rekomendacijas yra pateikiama tik savišvietos tikslais, aiškiai įspėjant, kad maisto papildo negalima vartoti vietoje vaistinių preparatų, neskatinant nei įsigyti minėto papildo, nei vartotoji jo kaip vaisto, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi vadovaujantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, aukščiau minimoje reklamoje naudojami teiginiai apie maisto savybes, kurių jie neturi, žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, apskritai negalėjo būti nurodomi. Pareiškėjo argumentas, kad informacija negali turi būti traktuojama kaip vartotojus klaidinanti informacija, ja tik pateikiama papildoma ir pareiškėjo nuomone, tikrovę atitinkanti informacija, nėra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nesutiko, jog pareiškėjui paskirta bauda yra neadekvati, neproporcinga, prieštaraujanti Tarnybos formuojamai praktikai. Bauda pareiškėjui buvo paskirta už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą , Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalys reglamentuoja kaip baudą skirianti priežiūros institucija (šiuo atveju Tarnyba) turi nustatyti konkretų skirtinos už nustatytą pažeidimą baudos dydį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Aptariamo straipsnio 7 ir 8 dalys reglamentuoja kokios aplinkybės laikytinos sunkinančiomis bei lengvinančiomis atsakomybę. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1789-146/2016 konstatavo, kad baudų už Reklamos įstatymo atitinkamuose straipsniuose nurodytus pažeidimus dydžiai nėra apibrėžti fiksuotomis sumomis, o nurodyti atitinkamų galimų skirti sumų intervalais „nuo - iki“. LVAT pažymėjo, kad „kiekvienas Reklamos įstatymo pažeidimo atvejis yra individualus, todėl priežiūros institucija, konstatavusi atitinkamą šio įstatymo pažeidimą, nutarime dėl įstatymo pažeidimo atitinkamo dydžio baudos paskyrimą turi motyvuotai pagrįsti pagal nustatytų aplinkybių visumą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus. Teismas administracinėje byloje nagrinėja individualų ginčą ir vertina, ar priežiūros institucija tuo konkrečiu atveju reklaminės veiklos subjektui pagrįstai ir teisėtai taikė atitinkamą ekonominę sankciją. Teismas pareiškėjos argumentus dėl VVTAT skiriamų baudų dydžio kitų pažeidimų atvejais pagrįstai vertino kaip nesusijusius su šiuo individualiu ginču“. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, baudos skyrimas pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnį yra individualizuotas, baudos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, jo paskyrimą motyvuotai pagrindžiant pagal nustatytų aplinkybių visumą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus. Tarnybos komisija, skirdama baudą Pareiškėjui už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, bylos metu pateiktą medžiagą ir įrodymus, bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisės aktuose numatytus reikalavimus. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Už minimo Reklamos įstatymo straipsnio pažeidimą įstatymas nenumato kitokios nuobaudos, pavyzdžiui, įspėjimo skyrimo. Kaip yra nurodoma aukščiau, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baudos nustatymo mechanizmas: skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Tokiu būdu, įvertinant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą galimą mažiausią (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) ir didžiausią baudą (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bei vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu baudos nustatymo mechanizmu apskaičiuojamas mažiausios ir didžiausios baudos vidurkis, t. y. 289 EUR + 8688 EUR/2 = 4488,5 EUR. Vertindama pažeidimo pobūdį, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. gruodžio 7 d. Reklamos įstatymo pažeidimo protokole Nr. 33RĮP-20 nebuvo nustatyta nukentėjusių asmenų. Pareiškėjui 2011 m. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu Nr. R14 už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą jau buvo skirta ekonominė sankcija. Taip pat atsižvelgta į tai, kad Pareiškėjas skleidė maisto papildo reklamą, kurioje vartota teiginių apie įvairių žmogaus organizmo sistemų ligų prevenciją ir gydymą, taip pat ypač daug teiginių skleista apie profilaktiką nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Pareiškėjas teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančią reklamą skleidė itin svarbios žmogui vertybės (asmens sveikatos) srityje. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo mastą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje www.gintaro-kosmetika.lt, taigi pasiekiama ne regioniniu, o nacionaliniu mastu. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo reklama buvo skleidžiama nuo 2016-11-16 bei iki Nutarimo priėmimo dienos nebuvo pašalinta, taigi, Nutarimo priėmimo dienai vertintas reklamos sklaidos laikotarpis nebuvo trumpas (net 6 mėnesius).Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad Tarnybos komisija sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. Tarnybos komisija, motyvuotai įvertinusi šiam individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgdama pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę bei į nustatytą lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgdama į apskaičiuotos mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, tinkamai nustatė pareiškėjui paskirtos, 2340 EUR baudos dydį. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui paskirta 2340EUR bauda už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, mastui, trukmei, paskirtos baudos dydis yra daug mažesnis nei nustatytas pradinis 4488,5 EUR baudos vidurkis. Pareiškėjo argumentai, kad paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir neatitinkanti padaryto pažeidimo, nėra pagrįstas. Atsakovo nuomone, Tarnybos komisijos pareiškėjui skirta 2340EUR dydžio bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl paliktina nepakeista.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundą, prašydami jį pilnai patenkinti. Atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui IĮ „DK Electronics“ paskirtos 2340 EUR baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas – Tarnyba - atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą skundui dėl Tarnybos 2017-04-20 Nutarimo pateikti ir pareiškėjas neprašė teismo šį praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti, todėl teismas turėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba laiku, nepraleisdama įstatymo nustatytų termino pareiškėjui išsiuntė Nutarimo nuorašą, tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2017-05-22, tokiu būdu praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti, kadangi skundas teisme su pareiškėjo atstovo elektroniniu parašu buvo pateiktas 2017-05-22d., nepraleidus įstatyme nustatyto 1 mėnesio termino , nes, sutinkamai su ABTĮ 65str. 4d. tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (šiuo atveju 2017m. gegužės 20 ir 21d.d. buvo nedarbo dienos, skundas paduotas teismui per EPP sistemą 2017-05-22 nepraleidus termino).

Pareiškėjas interneto tinklalapyje www.gintaro-kosmetika.lt pateikė informaciją apie maisto papildą „Gintaritas“. Pareiškėjas skunde nurodo, kad maisto papildu „Gintaritas“ jis neprekiauja jau nuo 2014m., t.y. interneto svetainėje skelbta informacija yra neaktuali jau nuo 2014m. Patikrinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje viešai prieinamą Notifikuotų maisto papildų sąrašą, matyti, kad pareiškėjas notifikavo maisto papildą „Gintaritas“, tačiau duomenų, kad šis papildas nėra teikiamas Lietuvos Respublikos rinkai, nėra nurodoma. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog jis neturi maisto papildo „Gintaritas“ likučių, kad jo visos turėtos maisto papildo „Gintaritas“ pakuotės buvo parduotos. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad informacija apie maisto papildą „Gintaritas“ yra neaktuali jau nuo 2014m., informacijoje yra nurodyta jo kaina- 8,99EUR, interneto svetainėje paspaudus nuorodą „Gintaritas“, pateikiamos 3 prekės, tarp kurių ir maisto papildas „Gintaritas“ bei prie jo nurodyta kaina 8,99EUR ir prirašas“Išparduota“. Paspaudus ant nuorodos „Maisto papildas „Gintaritas“ pateikiama informacija apie šį maisto papildą, jo kainą, kodą, leidžiama pasirinkti kiekį bei nurodomas prierašas : „Dėmesio: Šiuo metu neturime“, šios aplinkybės nurodo, kad tik šiuo metu , laikinai nėra maisto papildo „Gintaritas“, tačiau juo prekyba vykdoma.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba , įvertinusi pareiškėjo reklamą, skleidžiamą interneto tinklalapyje www.gintaro-kosmetika.lt reklamuojant minėtą produktą, 2016-11-16 pradėjo Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą , surašė Reklamos įstatymo pažeidimo 2016-12-07 protokolą Nr.33RĮP-20 ir perdavė protokolą nagrinėti Tarnybai.

Tarnyba, remdamasi VMVT protokolu, 2017-04-20 Nutarime Nr.12R-16 nustatė, kad pareiškėjas interneto tinklalapyje www.gintaro-kosmetika.lt apie minėtą maisto papildą pateikė reklaminę informaciją; įvertinusi minėtą informaciją, pripažino ją reklama; pripažino, kad talpindamas tokio pobūdžio reklaminę informaciją pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir paskyrė pareiškėjui 2340 Eur baudą .

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime yra pasisakęs, kad kiekviena reklama yra informacija; tai savita informacijos rūšis. Reklama yra svarbi konkurencijos priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Prekių bei paslaugų reklama – nesvarbu, ar ši veikla yra atlygintina, ar ne – visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis. Netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija) traktuotinas kaip paslėpta reklama. Naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t. t.). Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį, kaip ir reklama, taigi šiuo atžvilgiu prilygti reklamai. Svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Remiantis minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika bei Reklamos įstatyme pateiktą reklamos sąvoką, išskirtini du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla; 2) informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad informacija apie maisto papildą „Gintaritas“ buvo skleidžiama pareiškėjo interneto svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt, kurioje pareiškėjas vykdo internetinę prekybą. Pareiškėjas nurodo, kad maisto papildu „Gintaritas“ neprekiauja, jo skelbiama informacija apie maisto papildą „Gintaritas“ nėra reklama. Šie pareiškėjo argumentai paneigti byloje surinktais įrodymais. Informacija apie maisto papildą ‚Gintaritas“ buvo skleidžiama internetiniame tinklapyje www.gintaro-kosmetika.lt, kuris susijęs su pareiškėjo vykdoma veikla (nuotolinė maisto papildų ir kitų prekių prekyba, teikiama informacija apie parduodamas prekes). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo skleista informacija apie maisto papildą „Gintaritas“ galėjo būti aktuali asmenims, sergantiems įvairiomis ligomis, be to teiktoje informacijoje vartota teiginių apie profilaktiką nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, nurodyti teiginiai apie galimybę užkirsti kelią kūdikio apsigimimams, teiginiai apie lengvesnį gimdymą ir pan, tokia informacija vertintina kaip galinti turėti didelės įtakos nėščiųjų ekonominiam elgesiui, minėti teiginiai galėjo paskatinti vartotojus įsigyti maisto papildus. Tarnyba pagrįstai ir teisėtai Nutarime konstatavo, kad maisto papildo reklama, kuri buvo skleidžiama interneto svetainėje www.gintaro-kosmetika.lt, susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla ir skatina vartotojus įsigyti maisto papildą, t.y. atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo teiktoje informacijoje apie maisto papildą buvo nurodyti teiginiai apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes bei kitas savybes, kurių maisto papildas neturi, todėl buvo vartojami teiginiai, susiję su itin svarbios žmogui vertybės – asmens sveikatos, sritimi. Pareiškėjas su Nutarimu nesutinka ir šiuo aspektu teigia, kad jo skleista informacija negalėjo padaryti neigiamos įtakos eiliniam vartotojui.

Pagal Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą maisto reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (maisto papildas yra maisto produktas, atsižvelgiant į tai, minimas reglamentas taip pat taikomas ir maisto papildams) 10str.1d. teiginiai apie sveikatingumą yra neleidžiami bei patenka į Reklamos įstatymo 14str.1d.1p. draudimą. Taigi, produktas, pripažintas maisto papildu, neturi ir negali turėti gydomųjų ir (ar) nuo ligų saugančių savybių, kadangi ligas gydo ir nuo ligų saugo tik vaistiniai preparatai , oficialių kompetentingų institucijų pripažinti turinčiais tokį poveikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į pareiškėjo maisto papildo „Gintaritas“ reklamoje skleistus teiginius, pagrįstai nustatyta, kad skleista reklama pažeidė Reklamos įstatymo 14str.1d.1p. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 14str.1d.1p. minimoje reklamoje naudojami teiginiai apie maisto savybes, kurių jie neturi, žmogaus ligų gydymo ir profilaktines savybes apskritai negalėjo būti nurodomi. Kadangi maisto produktas nėra vaistas, atitinkamai maisto produktai, taip pat ir jų sudėtinės dalys, neturi gydomųjų savybių, kurios yra būdingos tik vaistams (vaistiniams preparatams).

Vertinant reklaminę informaciją, pagal suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005) remiamasi vidutinio vartotojo požiūriu, t. y. bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjo interneto tinklalapyje www.gintaro-kosmetika.lt teiktą informaciją pripažįsta, kad skundžiamame Nutarime ši informacija pagrįstai įvertinta kaip pažeidžianti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes reklamuotiems maisto produktams priskirtos savybės, kurių jie neturi arba priskirtos žmogaus ligų gydymo ar profilaktinės savybės, o vidutinis vartotojas, perskaitęs ginčo informaciją, galėjo susidaryti nepagrįstą nuomonę apie maisto produktų gydomąsias savybes, teigiamą poveikį sveikatai ir tokiu būdu būti suklaidintas. Pareiškėjo argumentai, kad jis dėl skelbtos informacijos apie maisto produktus nėra gavęs jokių skundų iš vartotojų, duomenų apie vartotojų patirtą žalą, kad jo interneto tinklalapio lankomumas nėra didelis, nepaneigia padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo ir nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskirta 2340 EUR sankcija pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai, nes ginčo informacijos viešinimo laikotarpis nebuvo ilgas, nėra duomenų apie vartotojams padarytą žalą, pareiškėjas bendradarbiavo su tyrimą atliekančiomis institucijomis. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad už šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 8 688 Eur. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui 2011m. VVTAT nutarimu Nr.R14 už Reklamos įstatymo 14str.1d.1p. pažeidimą jau buvo skirta ekonominė sankcija, į tai, kad VMVT Kauno VMVT 2016-12-07 Reklamos įstatymo pažeidimo protokole Nr.33RĮP-20 nebuvo nustatyta nukentėjusių asmenų. Taip pat atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas skleidė maisto papildo reklamą , kurioje vartota teiginių apie įvairių žmogaus organizmo sistemų ligų prevenciją ir gydymą , kad pareiškėjas teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančią reklamą skleidė asmens sveikatos srityje. Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad Tarnyba sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus duomenis, jog jo internetinio tinklapio svetainės lankomumas yra nedidelis, į tai, kad pareiškėjo įmonėje dirbo 1 asmuo, o JAR duomenys rodo, kad apyvarta nėra didelė, veiklos rezultatai iš gintaro produktų nežymūs , pareiškėjas iš esmės bendradarbiavo su atsakovu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl yra pagrindas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jam paskirtą 2340Eur baudą sumažinti iki minimalios baudos – 289Eur. Konstatavus, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pripažintina, kad Nutarimu pareiškėjui skirta sankcija - 2340Eur bauda mažintina iki 289Eur, skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Skundžiamas Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo IĮ „DK Electronics“ skundą patenkinti iš dalies

Pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-04-20 nutarimu Nr.12R-6 byloje „Dėl IĮ „DK Electonics“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ pareiškėjui IĮ „DK Electronics“ paskirtą baudą, ją sumažinant iki 289EUR. Skundą kitoje dalyje atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėVioleta Balčytienė