Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečių vaikų su atsakove neturi. Šiuo metu su atsakove neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių daugiau nei 1 metus, kuomet santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų šeimyniniame gyvenime, tinkamai nesusiklostė sutuoktinių tarpusavio ryšys. Mano, kad abu pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Po santuokos nutraukimo prašo jam palikti pavardę – R., neprieštarauja, jei atsakovė pageidaus pasilikti pavardę R.. Nereikalauja iš atsakovės išlaikymo sau, jai išlaikymas iš jo taip pat nepriteistinas. Nei jo, nei atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, nėra dalintinų transporto priemonių, nes visos pridedamuose išrašuose nurodytos transporto priemonės yra išregistruotos ir kaip turto objektai neegzistuojančios. Nei bendrų su atsakove, nei asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, turimomis žiniomis atsakovė kreditorių neturi.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovė el. paštu informavo, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas vyras, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad abu su žmona gyveno Anglijoje, jis nusprendė grįžti į Lietuvą, o ji nenorėjo, kadangi ir vaikai ten. Jis jau metus laiko yra Lietuvoje. Atsakovė atsisakė grįžti kartu į Lietuvą, ji nesidomėjo visus metus, ką jis veikia. VĮ „Regitra“ išrašuose nurodytų transporto priemonių nėra, jų nebuvo dar prieš 15 metų išvykstant į Angliją, jos sunaikintos.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 9-10). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu turėjo įregistravusios transporto priemonių, jos šiuo metu išregistruotos (b. l. 11-13).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti santuoką, palikti jam jo pavardę, taip pat spręstinas tarpusavio išlaikymo klausimas. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, nepilnamečių vaikų nėra, kreditorių nėra.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena metus laiko, atsakovė liko gyventi užsienyje. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas paliko šeimą, išvykdamas į Lietuvą. Kita vertus, atsakovė irgi nebuvo lojali, kartu su ieškovu į Lietuvą negrįžo. Tokiu būdu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, neieškojo kompromiso, kad būtų išsaugotas bendras jų gyvenimas kartu. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai šiuo metu remia vienas kitą moraliai ar materialiai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka akivaizdžiai iširusi, nes šalys pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai, neturi bendro registruotino turto. Šeimos iširimą patvirtina ir atsakovės pozicija procese – atsakovė neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, jei būtų pripažinta ieškovo kaltė. Ieškovas tuo tarpu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio interesų (CK 3.64 str. 3 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kaltės konstatavimas nagrinėjamu atveju nieko nelemia ir iš esmės šalims neturi jokios reikšmės. Taip pat pastebėtina, kad atsakovės sutikimas nutraukti santuoką nėra būtinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovei neginčijant, taip pat santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui paliktina pavardė – R. atsakovei – R..

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovas išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovė tokio reikalavimo byloje taip pat nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu buvusios įregistruotos trys transporto priemonės (VAZ 2101, Fiat Uno, BMW 318) šiuo metu išregistruotos, ieškovo teigimu jos nebeegzistuoja jau 15 metų. Kadangi transporto priemonės buvo labai senų pagaminimo metų, tikėtina, jog jos tikrai nebeegzistuoja. Šalys dėl jų jokio ginčo nekelia. Atsižvelgiant į tai, jokios transporto priemonės tarp šalių nedalintinos, jų registracijos duomenys paliktini tokie, kokie yra užregistruoti VĮ „Regitra“.

Byloje susidarė 8,65 Eur pašto išlaidos. Atsakovė iš esmės ieškiniui neprieštaravo, bylos rezultatu suinteresuoti abu sutuoktiniai, todėl pašto išlaidos šalims dalintinos per pusę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – R., atsakovei – R..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,33 Eur (keturis Eur 33 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,32 Eur (keturis Eur 32 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.