Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir G. J., dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas G. J. su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti. Parodė, jog su ieškove susipažino 2017 m., tuo metu žinojo, kad ji susituokusi, tačiau žinojo, jog bendro ūkio su atsakovu A. Š. neveda. Paaiškino, kad jam abejonių dėl vaiko tėvystės nekyla. Pasak atsakovo, DNR ekspertizę darėsi dėl sklandesnio teisminio proceso nustatant jam J. Š. tėvystę. Nurodė, kad jis ir ieškovė lyg šiol palaiko artimus ryšius, nors kartu negyvena ir padeda materialiai išlaikyti J. Š.. Pasak atsakovo, jo ryšys su sūnumi artimas, iš vaiko elgesio matosi, kad jis jį laiko savo tėvu, o jis J. Š. laiko savo sūnumi. Paaiškino, jog nežinojo apie senaties terminą nuginčyti tėvystę, bei jei būtų žinojęs būtų anksčiau kreipęsis į teismą. Taip pat atsakovas nurodė, kad dėl ieškinio dalimi kuria ieškovė prašo priteisti J. Š. išlaikymą visiškai sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo A. Š. jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, jų nesieja joks dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovo, kaip tėvo, J. Š. neidentifikuoja. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Nustatyta, kad nepilnametis J. Š. yra ieškovės A. Š. sūnus, kurio gimimas buvo įregistruotas Telšių rajono miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2018 m. balandžio 23 d. gimimo įrašu Nr. 109. Vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas A. Š.. 2020 m. vasario 2 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Medicininiu tyrimų laboratorija laboratorijoje ištyrus pateiktus asmenų G. J. ir J. Š., G. J. biologinė tėvystė J. Š. patvirtinta. Remiantis tyrimo rezultatais, tėvystės tikimybė yra 99,998 proc.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Atsižvelgiant į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, o taip pat į bylą pateiktus UAB Medicininiu tyrimų laboratorija laboratorijoje ištirtų mėginių rezultatus, darytina išvada, kad A. Š. nėra J. Š. tėvas (CK 3.150 str. 1 d.), todėl jo tėvystė nuginčytina, panaikinant apie tai įrašą vaiko gimimo įraše.

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.).

Šalys teismo posėdžio metu sutarė, o atsakovas G. J. neprieštaravo, kad J. Š. būtų suteikta (duomenys neskelbtini) pavardė.

Teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 53 punktas nustato, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, nepilnamečiam vaikui J. Š., gim. 2018 m. balandžio 3d. , suteikiama jo biologinio tėvo pavardė – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė A. Š. prašo priteisti iš atsakovo G. J. nepilnamečio sūnaus J. Š., išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su šiais reikalavimais sutinka. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, bei tai, kad atsakovas parodė, jog su sūnumi bendrauja, padeda ieškovei išlaikyti sūnų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai A. Š., su kuria nepilnametis vaikas J. Š. gyvena.

Iš bylos duomenų matyti kad ieškovė 2019 m. spalio 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei A. Š. suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau ieškovė neprašė iš atsakovų priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei apie turėtas išlaidas nepateikė jokių duomenų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. Š. ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Panaikinti gimimo įraše, išduotame 2018 m. balandžio 23 d., nurodytus duomenis, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o J. Š., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko J. Š., gimusio 2018 m. balandžio 3 d. Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. Š., gimęs 2018 m. balandžio 3 d. Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. J. v, gimusio, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti tėvo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Š., gimusiam 2018 m. balandžio 3 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti ir nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.