Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB '(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2021-02-01 Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 64 str. tvarka bausmė subendrinta, galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. tvarka bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be probaciją vykdančios institucijos žinios, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2021-11-12, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę R. S., tai yra, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė į dešinį skruostą, į dešinės kojos šlaunį ir į dešinį petį, padarydamas akies vokų poodinę kraujosruvą ir tuo nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju V. P. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio mėn., dienos tiksliai neprisiminė jis grįžo iš darbo į namus. Apie 18.00 val., namuose jis, jo sugyventinė R., brolis M., brolio draugas R. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jo sugyventinė R. S. jam pradėjo priekaištauti, kad jis nieko nedirba, kad turi moterų ir panašiai. Jis susinervino ir apsižodžiavo, bet konfliktas nekilo. Po to atėjo R. mama V. ir su jais gėrė. Jis neapsikentė V. priekaištų ir po kurio laiko ją išvarė iš savo namų. R. pradėjo ieškoti savo piniginės, bet nerado. Ji pradėjo jį kaltinti, kad jis paėmė piniginę, nors iš tikro neėmė jis jos piniginės ir net nematė kur ji yra. Jis nenorėjo problemų, todėl paskambino numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis norėjo kad pareigūnai išsiaiškintų dėl piniginės dingimo. Atvykę pareigūnai R. išsivežė pas jos mamą, kad nustatyti, ar jos mama paėmė piniginę. Piniginės pas V. pareigūnai nesurado. Jis liko namuose. Įvykiams aprimus R. į jo namus grįžo apie 22.30 val. Pradžioje viskas buvo gerai, nesipyko, o paskui R. iš kažkur išsitraukė piniginę ir pradėjo vėl jį kaltinti dėl piniginės vagystės, nors toje vietoje pati ją buvo ir pasidėjusi. Kaltindama jį nebūtais dalykais taip provokavo ir sunervino, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis nesusitvardė ir sudavė kumščiu R. kelis kartus į įvairias kūno vietas. Sutinka ir pripažįsta, kad tyčia R. sudavė į dešinį skruostą, į dešinės kojos šlaunį ir į dešinį petį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis rimtai persvarstė savo elgesį, pyko ant savęs kad pasidavė provokacijai. Jis kreipėsi į medikus, vartoja medikamentus. Jis dirba, darbo kolektyve yra vertinamas, kelia kvalifikaciją.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis V. P. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. S. parodė, kad V. P. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. 2021-11-12 apie 22:30 val., būdami abu neblaivūs savo namuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu V. P. konfliktavo dėl dingusios jos piniginės ir konflikto metu V. P. kumščiu sudavė jai į dešinįjį skruostą ir į dešinės kojos šlaunį bei į dešinį petį, lygtai po vieną kartą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Į įvykio vietą atvyko GMP darbuotojai. Į ligoninę vykti ji atsisakė, nes nenorėjo. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Pareiškimo nerašė, nes gal atleis sugyventiniui. Skyrium nuo jo gyventi nepageidauja, kaip ir nenori, kad atskirai būtų pranešta apie jo paleidimą. Pas teismo ekspertus vykti kategoriškai atsisako, nes nenori. Tegul kūno sužalojimą nustato pagal medicininius dokumentus. Liudytojų nebuvo. Smurtauja ne pirmą kartą, bet susitaiko ir gyvena. (b.l.49-51)

Liudytoja R. P. parodė, kad 2021-11-12 apie 22:30 val. namuose jos sūnus V. P. susipyko su neblaivia savo sugyventine R. S., kuri juos kaltino dėl piniginės dingimo. Atsiradus piniginei ji vis tiek juos išplūdo necenzūriniais žodžiais ir konflikto metus jos sūnus jai trenkė kumščiais kelis kartus. Kur pataikė nežiūrėjo, nes išsigandusi nusisuko. Sakė sūnui, kad taip daryti negalima. Jis sakė, kad sugyventinė išvedė jį iš kantrybės. Nori, kad R. S. susirinktų daiktus ir nesirodytų jų namuose, nes jai esant sūnus daugiau vartoja alkoholio ir pykstasi su ja. Tegul ji gyvena pas savo tėvus ir duoda jai ramybę, nes namai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jai.(b.l.58-60)

VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr.G405/2021(10) nurodoma, kad dėl akies vokų poodinės kraujosruvos R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.(b.l.46)

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai tarp jo ir sugyventinės R. S. kilo konfliktas, todėl supykęs, tyčia sudavė ranka į veidą, šlaunį, petį. Ne visas aplinkybes pamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir apimtas pykčio. Dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu, nukentėjusios R. S. parodymais, teismui nekyla abejonių, kad V. P. 2021 m. lapkričio 12 d., kilus konfliktui, smurtavo prieš savo sugyventinę R. S. ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. P. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas įvertina V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai šeimos nariui – sugyventinei, sukėlė fizinį skausmą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. P. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Paskutinį kartą nuteistas 2021 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką V. P. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad R. S. pati dalyvavo išgertuvėse, savo elgesiu provokavo V. P.. Atsižvelgiama į tai, kad V. P. suprato girtavimo sukeliamas pasekmes, pats kreipėsi į gydymo įstaigą, pradėjo vartoti medikamentus. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas LR BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamajam V. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes jis teisiamas penktą kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar registruotis užimtumo tarnyboje, per pirmus penkis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 13 d., 10:40 val. iki 2021 m. lapkričio 15 d., 10:25 val. (2 paros).

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.