- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-525-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- R. E.
- Ieškovas
- D. J.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-525-622/2011
30.9.1.; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sergiejui Butai, atsakovei R. E., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. E. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei R. E. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinimo ieškovui teisės rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą be atsakovės sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi ieškiniu į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jam teisę rengti detalųjį žemės sklypo planą be atsakovės sutikimo, prašė atidalinti natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 326,08 kv.m. ploto, t.y. ieškovui patalpas: G-1, 25,50 kv.m.; P-5, 3,61 kv.m.; 1-10, 6,56 kv.m.; 1-4, 4,30 kv.m.; 1-7, 17,71 kv.m.; P-9, 6,14 kv.m.; 1-2, 10,81 kv.m.; 1-5, 17,06 kv.m.; 1-8, 24,91 kv.m.; P-2, 1,37 kv.m.; 1-3, 1,79 kv.m.; 1-6, 14,20 kv.m.; 1-9, 7,11 kv.m.; atsakovei paskirti patalpas: P-6, 5,36 kv.m.; 2-11, 13,33 kv.m.; 2-4, 1,43 kv.m.; 2-7, 1,64 kv.m.; P-3, 17,88 kv.m.; P-7, 6,41 kv.m.; 2-2, 14,96 kv.m.; 2-5, 3,43 kv.m.; 2-8, 16,50 kv.m.; P-4, 15,76 kv.m.; P-8, 7,35 kv.m.; 2-10, 19,92 kv.m.; 2-3, 10,67 kv.m.; 2-6, 4,36 kv.m.; 2-9, 15,22 kv.m.; priskirti bendrai naudotis patalpomis: 2-1, 2,60 kv.m., P-1, 5,19 kv.m. ir 1-1, 2,60 kv.m. bei gyvenamojo namo pastoge; atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui paskirti patalpas: 1-2, 9,94 kv.m. ir 1-3, 15,67 kv.m., o kitas patalpas paskirti atsakovei. Nurodo, kad jis ir atsakovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,6012 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 3012/16012 dalis, o atsakovei 13000/16012 dalis. Šalys buvo susitarusios atsidalinti žemės sklypą ir kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių gavimo. 2009-01-14 buvo pasirašyta dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Buvo gautas planavimo sąlygų sąvadas, atlikti kadastriniai matavimai. Visas sutartis, kitus reikalingus dokumentus, pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovas. UAB „Kryžkelės projektai“ parengė detalųjį planą, tačiau atsakovė atsisako jį pasirašyti, nenurodydama jokių priežasčių. Todėl prašo pripažinti jam teisę rengti žemės sklypo planą be jos sutikimo. Ieškovas ir atsakovė yra ginčo žemės sklype esančių gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių bendraturčiai ir jiems priklauso po ½ dalį pagal paveldėjimo teisės liudijimus. Dalis statinių šalims priklauso nuosavybės teisėmis ir jie nedalintini. Atsakovė nesutinka pasidalinti bendrosios dalinės nuosavybės, nepateikė savo pasiūlymų, todėl prašo padalinti pagal jo pasiūlytą padalinimo planą (b. l. 103-105)
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pripažino ieškovui D. J. teisę baigti detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūras be atsakovės R. E. sutikimo. Atidalino natūra pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 326,08 kv.m.: ieškovui nuosavybės teise paskyrė naudotis patalpas: G-1, 25,50 kv.m.; P-2, 1,37 kv.m.; P-5, 13,61 kv.m.; P-9, 6,14 kv.m.; 1-2, 10,81 kv.m.; 1-3, 1,79 kv.m.; 1-4, 4,30 kv.m.; 1-5, 12,06 kv.m.; 1-6, 14,20 kv.m.; 1-7, 17,71 kv.m.; 1-8, 24,91 kv. m.; 1-9, 7,11 kv.m.; 1-10, 6,56 kv.m.; atsakovei nuosavybės teisės paskyrė naudotis patalpas: P-3, 17,88 kv.m.; P-4, 15,76 kv.m.; P-6, 5,36 kv.m.; P-7, 6,41 kv.m.; P-8, 7,35 kv.m.; 2-2, 14,96 kv.m.; 2-3, 10,67 kv.m.; 2-4, 1,43 kv.m.; 2-5, 3,43 kv.m.; 2-6, 4,36 kv.m.; 2-7, 1,65 kv.m.; 2-8, 16,50 kv.m.; 2-9, 15,22 kv.m.; 2-10, 19,92 kv.m.; 2-11, 13,33 kv.m. Bendram naudojimui ieškovui D. J. ir atsakovei R. E. paskyrė naudotis patalpomis P-1, 10,38 kv.m. ir laiptine Nr. 1 pusrūsyje; patalpa 1-1, 5,20 kv.m.; paradine laiptine; patalpa 2-1, 5,20 kv.m. ir laiptine antrame aukšte Nr. 1 ir gyvenamojo namo pastogę. Atidalino natūra pastatą - ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94 kv.m. ploto: ieškovui paskyrė naudotis patalpomis: 1-2, 9,94 kv.m.; 1-3, 15,67 kv.m.; atsakovei R. E. nuosavybės teise paskyrė naudotis visas likusias patalpas. Ieškovui D. J. paskyrė naudotis šuliniu, 1986 m. statybos, ir vienu kuro rezervuaru, 1261 Lt vertės. Atsakovei R. E. paskyrė naudotis šuliniu, 1940 m. statybos, ir vienu kuro rezervuaru, 1261 Lt vertės. Lauko tualetu naudosis ieškovas D. J. ir atsakovė R. E. bendrai. Priteisė iš atsakovės 262 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad atsakovė atsisako pasirašyti, nes parengto planą mastelis yra 1:1000, o ne 1:500, kaip nurodyta planavimo sąlygose. Planavimo sąlygose ir planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentui rengti tokio reikalavimo nėra. Ieškovas pateikė VĮ Registrų centras paruoštą pastato patalpų padalinimo projektą, pagal kurį ieškovui atitenka 50/100 dalis, 161,46 kv.m. gyvenamojo namo, o atsakovei atitenka 50/100 dalis, 164,62 kv.m. gyvenamojo namo. Ieškovo pateiktas padalijimo projektas visiškai atitinka gyvenamojo namo paskirtį, ir pagal ieškovo pateiktą projektą, gyvenamasis namas padalijamas be jokios žalos jo paskirčiai, kiekviena iš šalių naudosis izoliuotomis patalpomis, iki minimumo bus sumažintos bendro naudojimo patalpų skaičius, bus visiškai užkirstas kelias tolimesniems ginčams tarp bendraturčių. Atsakovės pateiktas teismui gyvenamojo namo patalpų padalijimo projektas prieštarauja gyvenamojo namo paskirčiai. Atsakovė prašo jai perduoti naudotis namo pastoge bei stogu ir pripažinti nuosavybę į laiptinę, vedančią į antrą aukštą. Rūsyje esantį garažą prašo palikti bendram naudojimui. Pastato stogas yra bendra pastato konstrukcija ir jis negali būti naudojamas vieno kurio nors bendraturčio. Atsakovė pastato patalpas prašo padalinti ne pagal jų plotą, o pagal tūrį. Patalpų dydis yra skaičiuojamas pagal jų plotą o ne pagal tūrį. Taip pat atsakovė prašo pusrūsyje esantį garažą palikti bendram naudojimui, tačiau toks daikto dalijimas prieštarauja jo paskirčiai, nes garažas yra skirtas automobilių laikymui, o ne kitam tikslui. Atsakovė prašo antro aukšto laiptinę palikti jai naudotis nuosavybės teise. Laiptinė skirta patekti į namo antrą aukštą bei palėpę. Tokiu būdu padalinus nuosavybę, ieškovui būtų atimta galimybė patekti į namo palėpę. Ieškovui priklauso ¼ dalis ūkinio pastato ir jis prašo jam priteisti 25,61 kv.m. bendrame 94 kv.m. plote. Ieškovui priklausytų 23,50 kv.m. ploto. Kadangi ieškovui tenka mažesnė dalis ploto gyvenamajame name, jam priteistina didesnė dalis ploto ūkiniame pastate (b. l. 112-115).
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo pripažinta ieškovo teisė baigti detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūras be atsakovės R. E. sutikimo ir nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovo pateiktame detaliajame plane dėl pakeisto mastelio nėra pažymėti smulkesni objektai, todėl tai gali turėti neigiamų pasekmių ateityje. Detalusis planas parengtas, kai dar nebuvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarka. Nesutinka dėl bendro naudojimo laiptinės, nes laiptinės aukštelėje yra įrengtas sandėliukas, į kurį įėjimas yra tik per patalpą 1-2, priskirtą ieškovui. Atsakovei priskirtoje patalpoje P-3 yra įrengti jos ir ieškovo vandentiekio skaitikliai, todėl neaiški naudojimosi tvarka, nepasisakyta dėl ieškovo galimybės įsirengti vandens skaitiklius. Nesutinka dėl garažo, priskirto ieškovui, nes dėl to jai suvaržyta galimybė patekti į jai priskirtas patalpas rūsyje. Mano, kad garažas gali būti bendro naudojimo patalpa. Taip pat nurodo, kad ieškovui paskirta patalpa P-5, tačiau patekimas į šią patalpą galimas tik per jai priskirta patalpą P-4. Naujo įėjimo suformavimo klausimas teismo nebuvo sprendžiamas. Taip pat nurodo, kad padalindamas ūkinį pastatą teismas nedetalizavo atsakovei tenkančių patalpų (b. l. 117-122).
Byloje gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 134-136).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pripažintos ieškovui teisės baigti detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procedūras be atsakovės sutikimo. Nesutikimo motyvus nurodo, kad dėl netinkamo detaliojo plano mastelio liko nepažymėti smulkesni objektai; taip pat detalusis planas parengtas, kai dar nebuvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Teritorijų planavimo įstatymas nenumato, koks turi būti detaliojo plano mastelis. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 42 punkte numatyti rekomenduojami sklypų ir jų grupių detaliųjų planų masteliai: 1:500, 1:1000. Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovo detaliojo plano projekte ir pasirinktas pastarasis variantas. Be to, tai yra detaliojo plano projektas, o Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje numatytos procedūros nėra baigtos. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo be bendraturčio sutikimo atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad atsakovė jokių įrodymų, kad šiuo planu yra pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimai nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad yra pažeidžiami ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio reikalavimai.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas jį turi išspręsti. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai.
CK 4.80 straipsnio nuostatoje reglamentuojama bendraturčio teisė reikalauti jį atidalyti. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. Kokios sąlygos lemia atidalijimo galimybę natūra, šioje įstatymo nuostatoje nenustatyta. Tai nustatyta CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo.
Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Vertinant tokią formuojamą teismų praktiką, kartu pažymėtina, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimas ginčo šalims. Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas kiekvienam iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės turtą, pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu padalijimo projektu, kuris yra parengtas VĮ Registro centro (b. l. 46-49). Atsakovė pateikė savo minimų pastatų padalijimo projektą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti kitaip tokio projekto nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovės pateiktas padalijimo projektas prieštarauja gyvenamojo namo patalpų bei paties gyvenamojo namo paskirčiai. Atsakovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į laiptinę bei stogą, pastogę (b. l. 54, 83-87), tačiau pastato stogas negali būti dalijamas, nes tai yra namo konstrukcija ir jis negali būti naudojamas vieno kurio nors bendraturčio. Namo laiptinė taip pat negali būti priskirta nuosavybės teise kuriai nors vienai iš ginčo šalių, nes jos paskirtis patekti į namo antrą aukštą, palėpę ar pastogę. Tokiu būdu padalinus nuosavybę, vienai iš šalių būtų atimta galimybė patekti į namo pastogę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pagrįstai konstatuotina, kad ieškovo pateiktas padalinimo projektas visiškai atitinka gyvenamojo namo ir jo patalpų paskirtį, o kiekviena iš šalių naudosis izoliuotomis patalpomis, iki minimumo bus sumažintos bendro naudojimo patalpų skaičius.
Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl ūkinio pastato padalijimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pateikti planu, nurodė, kad toks padalijimas pažeistų jos teises, nes aplink ūkinį pastatą auga jos gėlynai, yra pasodintos vynuogės (b. l. 108, 110). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių žemės sklypo planų ir detaliojo plano projekto matyti, kad aplink ūkinį pastatą yra bendro naudojimo žemė, todėl jokios atsakovės teisės dėl to nebus pažeistos. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat prašo padalinti ūkinį pastatą jos nurodytomis proporcijomis. Tačiau teismas ieškovui priskyrė viena šalia kitos esančias patalpas 1-2 ir 1-3, į kurias patekimas iš išorės yra galimas. Visas kitas ūkinio pastato patalpas, tarp jų ir antro aukšto (mansardos) priskyrė atsakovei. Tačiau konkrečių patalpų nenurodymas nedaro procesinio sprendimo neaiškiu. Atidalintos ūkinio pastato patalpos yra visiškai izoliuotos, nepadarant jokios žalos jo paskirčiai, tuo pačiu išvengta bendro naudojimo patalpų, tokių kaip laiptinė, įėjimas ir pan. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad tokiu padalijimo būdu bus visiškai užkirstas kelias tolimesniems ginčams tarp bendraturčių dėl antrojo aukšto mansardos, kitų galimų bendro naudojimo (pagal atsakovės pasiūlymą, patalpų.
Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apeliantė apeliaciniu skundu kelia klausimus, susijusius su padalijamo turto, kuris nebėra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimosi tvarka. Tačiau ieškiniu tokie klausimai nebuvo sprendžiami, atsakovė priešieškinio byloje taip pat nepateikė (CPK 143 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl padalinto turto naudojimosi tvarkos nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. E. ieškovui D. J. 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.