Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2007-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
1-2007-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17035-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2007-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17035-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam M. K.,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2003 m. lapkričio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu, vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2013 m. kovo 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštu;

3) 2013 m. lapkričio 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 26 parų areštu;

5) 2020 m. birželio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2021 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi viešieji darbai pakeisti į 70 dienų laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 23 d. apie 12.50 val., M. K., name, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia sudavė du kartus kumščiu A. M. į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė jam odos pažeidimą kaktos kairėje, kraujosruvą kairės akies vokuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. gegužės 23 d., apie 13.00 val. jis nuėjo pas A. M. į namus pasakyti, kad neįžeidinėtų jo draugės ir susinervinęs du kartus jam trenkė. Buvo blaivus. A. M., dar tą patį vakarą jam nunešė alaus ir susitaikė. Gailisi, kad taip padarė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. M. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 23 d. apie 12.50 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., M., kurio pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį veido antakį, vieną kartą kumščiu į dešinį veido žandą, bei vieną smūgį kumščiu į krūtinę. Dėl smūgių patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 15).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. apie 12.50 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu L. S., atėjo pažįstamas M., su kuriuo visada sutardavo gerai, susipykę nebuvo. M. iškart du kartus kumščiu sudavė jam į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę. Nuo smūgių jis juto fizinį skausmą, paskambino pagalbos numeriu 112. Po įvykio, tą pačią dieną, M. atvežė du plastikinius butelius alaus į jo namus ir padėjęs šalia spintelės išėjo nieko nesakęs. Jis M. pretenzijų neturi, nes supranta, kodėl M. jam sudavė – tikriausiai dėl to, kad jis anksčiau negražiai pavadino jo sugyventinę (1 t., b. l. 54-58, 59-62).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. M., matomas prakirstas antakis, poakis yra su kraujosruvomis, patinęs žandas (1 t., b. l. 82-87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išdavoje Nr. G 947/2021 (02) nurodyta, kad A. M. nustatyta: odos pažeidimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu (2021 m. gegužės 23 d. apie 12.50 val. sudavus kumščiu į antakį, į dešinį žandą bei į krūtinę. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 80-81)

Liudytojas A. M., policijos pareigūnas, parodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. pagal budėjo nurodymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose rado pranešėją A. M.. Pranešėjui nustatytas 2,83 promilių girtumas. A. M. nurodė, kad pažįstamas vyras vardu M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jį sumušė be aiškios priežasties, sudavė du smūgius kumščiu į veidą. Matėsi, kad A. M. kairio antakio srityje buvo kirstinė žaizda. Greitosios medicinos pagalbos medikai A. M. apžiūrėjo, į gydymo įstaigą jis vykti atsisakė (1 t., b. l. 90-92).

Liudytojas L. S. parodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. jis buvo pas A. M. namuose, dviese virtuvėje gėrė alų ir degtinę. Per pietus A. M. nuėjo į tualetą, o jis vienas sėdėjo virtuvėje. Matė, kad per nerakintas lauko duris į vidų atėjo iš matymo pažįstamas M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu kaip tik išėjo A. M. iš tualeto. Jie tarpusavyje kažką apsižodžiavo ir M. kumščiu sudavė du kartus A. M. į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, po to, daugiau nieko nepasakęs, išėjo. A. M. nuo M. smūgių buvo parkirstas antakis, bėgo kraujas (1 t., b. l. 95-98).

Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 23-30).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kameros Nr. B0F1EC5FE914 užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuriame matyti, kaip nukentėjusysis A. M., kuriam ties kairiu antakiu matoma žaizda, nurodo, kad jį sumušė M. iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-40).

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. M. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris 2021 m. gegužės 23 d. jį sumušė (1 t., b. l. 63-68).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra tyčia jam sudavė kumščiu ir tai padarė iš asmeninių motyvų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie panaudotą smurtą. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamojo kaltę panaudojus fizinį smurtą ir sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarius nežymų sveikatos sutrikdymą be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, kad M. K. atėjęs į namus iškart du kartus kumščiu sudavė jam į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę; liudytojo L. S. parodymai, kad jis matė, kaip M. K. kumščiu sudavė du kartus A. M. į veidą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę; netiesioginio liudytojo A. M. parodymai, kad jam atvykus į įvykio vietą, A. M. nurodė, jog pažįstamas vyras vardu M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)., jį sumušė be aiškios priežasties, sudavė du smūgius kumščiu į veidą; jis matė, kad A. M. kairio antakio srityje buvo kirstinė žaizda; asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus A. M., matomas prakirstas antakis, poakis su kraujosruvomis, patinęs žandas; specialisto išdava, kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyta: odos pažeidimas kaktos kairėje, kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu; vaizdo įrašas ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas jo turinys, t. y. kaip nukentėjusysis, kuriam ties kairiu antakiu matoma žaizda, nurodo, kad jį sumušė M. iš (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio. Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus (1 t., b. l. 119-122), taip pat ir pagal BK 140 straipsnį 1 dalį, šį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 141-147), nedirba (1 t., b. l. 148), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 149), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 105-108, 151).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau teistas, nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, laisvės apribojimo bausmė skirtina didesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 109-111), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 40), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. K. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė