Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2018 m. kovo 3 d., apie 22:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, plaštaka sudavė vieną smūgį į veidą nepilnametei dukrai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą.

Be to, D. V. 2018 m. kovo 3 d., apie 22:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, plaštaka sudavė vieną smūgį į veidą mažamečiui sūnui N. V., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas nukentėjusiajam N. V. fizinį skausmą.

D. V. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta:

- kaltinamojo D. V. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad 2018 m. kovo 3 d., apie 18:00 val., pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo sūnus M. V. su savo drauge M. Z., su kuriais vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Nepilnametė dukra M. V. ir mažametis jo sūnus N. V. buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko nustojo groti muzika, jis pagalvojo, kad muziką išjungė dukra M. V., todėl nuėjo pas ją į kambarį ir pradėjo ant jos šaukti bei vieną kartą plaštaka sudavė dukrai per veidą. Dėl tokių savo veiksmų pradėjo konfliktuoti su sūnumi M. V.. Prie jo priėjo mažametis sūnus N. V. ir pradėjo jį raminti ir jis vieną kartą plaštaką sudavė jam per veidą. Po to, jis susimušė su sūnumi M. V.. Jis visiškai prisipažįsta, kad sudavė plaštaka po vieną kartą nepilnametei dukrai M. V. ir mažamečiui sūnui N. V., jog tokiais savo veiksmais jiems sukėlė trumpalaikį fizinį skausmą. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau taip pasielgė paveiktas alkoholio ir įsiūčio. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 123-126);

- nukentėjusiosios M. V. parodymais, kad įvykio dieną pas juos namuose brolis, kuris turėjo išvažiuoti į užsienį, todėl šventė išleistuves, kurių metu gėrė, šoko, dainavo. Tėtis paprašė mažesnio brolio uždėti dainą, brolis uždėjo, tėtis pasakė, kad ne ta daina, tada tėvas liepė uždėti ankstesnę dainą. Tėvas susinervino, ėmė garsiai šaukti, kad sugrąžintų ankstesnę dainą. Ji išsigando ir išėjo į kitą kambarį, tačiau tėtis atėjo pas ją, šūkavo, kad grąžintų dainą, mosikavo rankomis ir jai plaštaka vieną kartą trenkė į dešinį skruostą, kliuvo ir per lūpą. Mano, kad tėvas trenkė jai tyčia, nes jis, prieš suduodant jai smūgį, buvo piktas, įniršęs, be to, jis buvo neblaivus. Tėvas pastūmė brolio draugę, mušėsi su vyresniu broliu (b. l. 49–50);

- nukentėjusiojo N. V. parodymais, kad kovo mėnesio pradžioje, vakare, apie 22-23 val., jo mama, tėtis, brolis ir jo draugė šventė išleistuves ir kažkas įvyko su muzika. Tėtis jo paprašė įjungti muziką, jis įjungė, bet ne tą dainą, todėl tėtis susinervino. Sesė pasakė, kad čia yra reklama. Tada tėtis nuėjo pas seserį į kambarį ir jai sudavė, o jis buvo kitame kambaryje prie televizoriaus. Nematė kaip sudavė seseriai, bet girdėjo kaip sesė sušuko „ai“, o po to, ir pati apie tai pasisakė. Brolis M. V. pradėjo priekaištauti tėvui, už ką jis trenkė sesei. Jie sustojo vienas prieš kitą, atrodė, kad tuoj ims muštis. Priėjusi brolio draugė, ėmė tėvą raminti, tėtis ją pastūmė. Brolis ėmė mušti tėtį, mama ėmė juos raminti. Tada tėtis jam sutrenkė į žandą ir jis pajuto skausmą (b. l. 66–67);

- liudytojos M. Z. parodymais, kad su M. V. yra pora, žadėjo išvažiuoti į Angliją, todėl 2018 m. kovo 3 d., apie 17:00 val., nuvažiavo pas M. V. tėvus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje vartojo alkoholį, o nepilnametė M. V. sesuo M. V. ir brolis N. V. sėdėjo savo kambaryje, klausėsi muzikos. M. V. paleido muziką per www.youtube.com, ten grojo reklaminė muzika, kuri labai patiko D. V.. Kai baigėsi minėta muzika, D. V. vėl norėjo jos paklausyti, tačiau M. V. jos neberado. Tada D. V. labai supyko ir pradėjo šaukti, kad čia bus M. V. kažką pridariusi, todėl nuėjo pas dukrą į kambarį ir iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Po to, D. V. pasakė, kad dukrai trenks, M. V. atsakė jam „nu tai trenk, kad toks mandras“ ir jis trenkė dukrai vieną kartą delnu į veidą. Matė, kad D. V. dukrai M. V. pataikė į lūpą, jos lūpa buvo raudona ir ištinusi. M. V., išgirdęs konfliktą sesers M. V. kambaryje, pradėjo ant D. V. rėkti, kad gana smurtauti prieš vaikus, jie tarpusavyje sukonfliktavo. Tuo metu virtuvėje šalia jos stovėjo N. V., jis pasakė „baik tėti“ ir tada D. V. trenkė sūnui N. V. vieną kartą delnu per veidą, pataikė kažkur į nosį, nes, kiek matė, iš nosies pradėjo bėgti kraujas (b. l. 79–81);

- 2018 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusiuosius M. V. ir N. V. buvo panaudotas fizinis smurtas (b. l. 14–19);

- asmens blaivumo nustatymo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2018 m. kovo 3 d., 22.46 val., D. V. buvo nustatytas 1,70 prom. girtumas (b. l. 76).

Kaltinamojo D. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją dukrą M. V., sukėlė pastarajai fizinį skausmą, be to, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį sūnų N. V., sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

D. V. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymo sankcijoje yra numatytas areštas, kaip alternatyvi bausmė.

Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 27 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 18 parų arešto bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 20 parų arešto bausmę bei taikant BK 63 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis D. V. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 156, 158–160).

Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, teismo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 99–100), administracine tvarka baustas (b. l. 110–113), dirbantis (b. l. 114–115), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas mano, kad kaltinamajam D. V. tikslinga skirti šiek tiek trumpesnės trukmės areštą nei siūlo prokuroras. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. pridedant minimalų arešto bausmės dydį – 15 parų arešto. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas D. V. laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2018 m. kovo 5 d., 16.15 val. (b. l. 130) iki 2018 m. kovo 6 d., 13.50 val. (b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų aplinkybes, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, D. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina galioti ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. kovo 6 d. nutarimu D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137–138) bei Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. V. ir N. V., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. V. ir V. V., nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 143–144).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su nepilnamečių apklausomis (bylos viršelis), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir D. V. paskirti galutinę subendrintą 31 (trisdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 5 d., 16.15 val. iki 2018 m. kovo 6 d., 13.50 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. kovo 6 d. nutarimu D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su nepilnamečių apklausomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti D. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.