- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-549-658/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- R. P., T. K.
- Nukentėjusysis
- R. P., T. K.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jai paskirtos bausmės:
– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. P. turto užvaldymas apgaule) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (T. K. turto užvaldymas apgaule) – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš A. P. 2 600 (du tūkstančiai šeši šimtai) Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. P. naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš A. P. 2 450 (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt) Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.
Kaltinamajai A. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintina, paimtą asmens tapatybės kortelę perduodant laisvės atėmimo bausmės vykdymą vykdančiai institucijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), už tai, kad:
1.1. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 metų pavasarį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, žadėdama R. P. parduoti daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esantį butą, iš anksto žinodama, kad butas jai nepriklauso bei jo neparduos, piktnaudžiaudama pasitikėjimu įtikino R. P. perduoti jai tariamai šio buto dokumentams sutvarkyti būtinus 2 600 Eur, kurių dalį, tai yra 2 000 Eur, nukentėjusioji 2019 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini), perdavė jai, tai yra A. P. tiesiogiai bei kitą dalį, tai yra 600 Eur jai nusiuntė 2019 m. rugsėjo 8 d. per „Perlo“ terminalą, tokiu būdu apgaule savo naudai iš R. P. įgijo 2 600 Eur, padarydama nukentėjusiajai 2 600 Eur turtinę žalą.
1.2. Be to, ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 metų balandžio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, žadėdama T. K. parduoti daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esantį butą, iš anksto žinodama, kad butas jai nepriklauso bei jo neparduos, piktnaudžiaudama pasitikėjimu įtikino T. K. pervesti į jos sąskaitą tariamai šio buto komunalinėms skoloms apmokėti 2 450 Eur, kuriuos T. K. į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė per du kartus (2019 m. gegužės 7 d. pervedė 1 000 Eur bei 2019 m. rugsėjo 5 d. pervedė 1 450 Eur), tokiu būdu apgaule savo naudai iš T. K. įgijo 2 450 Eur, padarydama nukentėjusiajam 2 450 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumus ir kitas ją charakterizuojančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, jog nuteistajai už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama įstatymo sankcijose numatyto jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra pagrindo, todėl netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti ir skirti jai švelnesnę bausmę. Nuteistosios nuomone, jai paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ji pilnai prisipažino ir gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. Nuteistoji dirba ir gali įsipareigoti iki 2020 m. gruodžio 31 d. pilnai atlyginti padarytą žalą, dėl to ji pradėjo dirbti 1,25 etato krūviu Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos operacinėje. Teismas turėjo atsižvelgti, jog nuteistoji dirba ir būdama laisvėje gali atlyginti padarytą žalą, o atlikdama bausmę pataisos namuose to padaryti negalės. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nuteistoji nėra susaistyta socialiniais šeimos santykiais. Nors dukros suaugusios, baigė studijas ir dirba pagal įgytas specialybes, o nuteistoji yra išsituokusi, nereiškia, kad ji su dukromis nebendrauja ar yra asociali. Pažymima, kad lygtinio paleidimo metu nuo 2018 m. sausio mėnesio nuteistoji lankėsi Probacijos tarnyboje ir nei karto nebuvo pažeidusi jai skirtų įpareigojimų, nebuvo bausta administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajai paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parinkdamas A. P. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų bei jos asmenybės pavojingumą. A. P. padarė du nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, kuriais buvo padaryta turtinė žala, kuri šiuo metu nėra atlyginta. Nuteistoji nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste, kas pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir tai, kad A. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teista dešimt kartų, vyrauja panašaus pobūdžio nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys), turėjo neišnykusį teistumą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. P. buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ji pažeidė probacijos sąlygas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi buvo pasiųsta atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 100–115). Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu nuteistoji buvo pasiųsta atlikti realią 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi jai buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus 2 metų 11 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aplinkybę, kad nusikaltimai, už kurių padarymą A. P. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryti būtent lygtinio paleidimo metu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, A. P. dirba (1 t., b. l. 122), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė ir nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (1 t., b. l. 118, 120). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės teiginiai, jog ji lygtinio paleidimo metu nuo 2018 m. sausio mėnesio lankėsi Probacijos tarnyboje ir nei karto nepažeidė jai skirtų įpareigojimų, nebuvo bausta administracine tvarka, vertinami kaip nuteistosios siekis labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Jau minėta, kad būtent lygtinio paleidimo metu nukentėjusioji padarė naujus nusikaltimus, kurie nebuvo atsitiktiniai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
7. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. už jos padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, parenkant straipsnių sankcijose numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Be to, už inkriminuotų nusikaltimų padarymą skirtos bausmės buvo tinkamai subendrintos, t. y. taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Nuteistosios A. P. nurodoma aplinkybė, jog ji dirba ir gali įsipareigoti iki 2020 m. gruodžio 31 d. pilnai atlyginti padarytą žalą, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jai paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga. Pažymėtina, jog pataisos įstaigose nuteistiesiems taip pat yra sudarytos galimybės dirbti. Taigi, išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantė ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nuteistosios A. P. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ir formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. P. atitinka, tačiau pažymi, jog net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. nėra teisinio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantė anksčiau teista dešimt kartų, šis teistumas jai vienuoliktas, vyrauja analogiški nusikaltimai (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei lygtinio paleidimo metu. Ankstesniais nuosprendžiais jai buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu –baudos, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, bylos duomenys liudija, kad nuteistajai kelis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi, nuteistosios elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad yra viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
10. Sutiktina su nuteistosios skundo argumentu, kad nors jos dukros yra suaugusios, o ji pati yra išsituokusi, nereiškia, kad nuteistoji nėra susaistyta socialiniais šeimos santykiais. Vis dėl ši aplinkybė, įvertinus nuteistąją ir jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančią medžiagą, nėra kuo nors išskirtinė. Pažymėtina, jog į nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta parenkant bausmės rūšį ir dydį, bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistoji pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailinti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistoji supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog A. P. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl jos atgaila nėra visiškai nuoširdi. Aplinkybė, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajai apsunkins galimybę atlyginti skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiesiems, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Pataisos įstaigoje įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, nuteistoji turės visas galimybes teismo priteistus ar turimus finansinius įsipareigojimus pradėti atlyginti.
11. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajai A. P. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, ji nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad A. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo A. P. paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jai paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamų veikų ir jos asmenybės pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai netaikė nuteistosios atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl nuteistosios A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.