Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. atstovo advokato Aivaro Gilio prašymą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimu T. G. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę ketveriems metams šešiems mėnesiams, ir pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda nustatyta 4000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimu T. G. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę ketveriems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2011 m. sausio 20 d., 12.30 val., Vilniuje, tie Ozo ir Viršuliškių gatvių sankryža, vairuodamas automobilį „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti; pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį – 200 Lt dydžio bauda už tai, kad nebuvo prisisegęs saugos diržo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. atstovas advokatas A. Gilys kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimas ir netenkintas T. G. apeliacinis skundas, taip pat panaikinti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2011 vasario 9 d. nutarimo dalį, kuria T. G. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. atstovas advokatas Aivaras Gilys, prašydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, teigia, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes 2011 m. vasario 9 d. nutarime, atsižvelgdamas į tai, kad T. G., būdamas supažindintas su teismo posėdžio data ir vieta, į jį neatvyko ir nepateikė prašymo jį atidėti, konstatavo, jog T. G. „piktybiškai“ vengia atvykti į teismą. Visų pirma pabrėžtina tai, kad dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama asmens administracinio teisės pažeidimo byla, yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, bet ne pareiga (išskyrus ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187. 188⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas; ATPK 272 straipsnis). Todėl ta aplinkybė, jog asmuo neatvyksta į teismo posėdį, negali būti traktuojama nei kaip šio asmens padėtį ar atsakomybę sunkinanti, nei kaip lengvinanti aplinkybė. Tai tiesiog yra pagrindas nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tuo tarpu iš apylinkės teismo nutarime nurodytos išvados, pateiktos dar prieš įrodymų vertinimo motyvus, galima spręsti, jog teismas šią aplinkybę (neatvykimą į teismo posėdį) įvertino, kaip T. G. neigiamai charakterizuojančią ir, vadovaudamasis šia susiformavusia neigiama nuostata apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, vertino byloje esančius įrodymus, t. y. buvo šališkas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, patvirtina ir kitas šio teismo padarytas esminis proceso pažeidimas – T. G. paaiškinimo apie jam inkriminuojamus teisės pažeidimus neįvertinimas (ATPK 257, 286 straipsniai). Nors T. G. policijos pareigūnai nesudarė tinkamų galimybių pateikti išsamius paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų, nes vyr. patrulis M. B. jam padavė paties patrulio atspausdintą paaiškinimo blanką, kuriame tebuvo paliktos vos dvi eilutės paaiškinimams surašyti, tačiau ir šis trumpas T. G. paaiškinimas, kad policijos pareigūnų jis nepastebėjo, pirmosios instancijos teismo nebuvo motyvuotai įvertintas (ATPK 286 straipsnis). Apylinkės teismas nutarime net nepaminėjo, kad toks įrodymas byloje egzistuoja, jau nekalbant apie jo turinio išdėstymą bei šio įrodymo atmetimo motyvus. Pirmiau nurodyti esminiai proceso teisės pažeidimai turėjo įtakos neteisėto apylinkės teismo nutarimo priėmimui, jų nepašalino ir apeliacinės instancijos teismas.

Taip pat prašyme nurodoma, kad nors T. G. savo apeliaciniame skunde buvo išdėstęs išsamius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, taip pat argumentus dėl teismo padaryto proceso teisės pažeidimo apskritai neįvertinant ir nenurodant jokių motyvų dėl T. G. paaiškinimo apie jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, atmetimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas savo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties aprašomojoje dalyje, aprašydamas pateikto apeliacinio skundo argumentus, pirmiau minėtų esminių skundo argumentų net neįvardijo, todėl, matyt, nepateikė ir jokių šių apelianto argumentų atmetimo motyvų, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnis (ATPK 302³ straipsnis). Taigi apeliacinis T. G. skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Be to, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad T. G. atstovo teismui pateiktas naujas įrodymas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK OVS) 2011 m. vasario 28 d. rašto Nr. 10-1-3413 nuorašas, paneigiantis policijos pareigūnų paaiškinimus dėl T. G. nepaklusimo jų reikalavimui sustoti, – pateiktas akivaizdžiai praleidus apeliacinio skundo pateikimo terminus, neturi reikšmės šio įrodymo leistinumui. Administracinių teisės pažeidimų bylų proceso teisės normos neriboja naujų įrodymų pateikimo, svarbu, kad visi įrodymai būtų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl apygardos teismas nepagrįstai iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios pateikiamiems įrodymams taikė apeliaciniam skundui pateikti įstatymo numatytus terminus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas konstatavo, jog naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą nesudaro pagrindo advokato A. Gilio nurodytos aplinkybės, o ne pastarojo pateikti duomenys iš Vilniaus AVPK OVS. Taigi teismas įvertino ne advokato pateiktus įrodymus ir jų reikšmę byloje nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, bet apelianto atstovo advokato lydraštyje pateiktus argumentus, susijusius su būtinybe pridėti prie bylos ir įvertinti pateiktą naują įrodymą. Pirmiau paminėtas netinkamas ATPK normų taikymas lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog teismui pateikti Vilniaus AVPK OVS duomenys prieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms įvykio aplinkybėms, nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, policijos pareigūnų neapklausė bei nepašalino prieštaravimų tarp jų parodymų ir Vilniaus AVPK OVS pateiktų duomenų.

Apygardos teismas, motyvuodamas savo sprendimą neskirti žodinio bylos nagrinėjimo, nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina apelianto skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, pakanka įvertinti bylos aplinkybes (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių bylos aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų paskirti žodinis bylos nagrinėjimą, byloje buvo: 1) pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai, 2) pateikus Vilniaus AVPK OVS duomenis, iškilo būtinybė pašalinti prieštaravimus tarp policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir minėtame rašte nurodytų aplinkybių. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti apelianto prašymą ir nagrinėti bylą žodiniame posėdyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertindamas T. G. pateikto įrodymo – Vilniaus AVPK OVS 2011 m. vasario 28 d. rašto Nr. 10-1-3413 nuorašo, pažeidė ne tik įstatyme įtvirtintą reikalavimą įvertinti įrodymų visetą (ATPK 257 straipsnis), bet ir nekaltumo prezumpciją, iš kurios išplaukia teismų praktikoje suformuluotas reikalavimas visas byloje nepašalintas abejones traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo teismo posėdyje (ATPK 272 straipsnio 1 dalis)

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. G. 2011 m. sausio 20 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad T. G., būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, piktybiškai vengia atvykti į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje panaudojo žodį „piktybiškai“, kad surinktus duomenis įvertino kitaip, nei norėtų T. G., nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. G. teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nebuvo pažeista, jis pats ja nepasinaudojo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas buvo šališkas.

Dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo tvarkos (ATPK 302⁹, 302¹⁰ ir 302¹¹straipsniai)

Pareiškėjas teigia, kad T. G. apeliacinis skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Vilniaus AVPK OVS 2011 m. vasario 28 d. rašte Nr. 10-1-3413 bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų.

Pagal ATPK 302⁹ straipsnio 3 dalį, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsiunčiami pranešimai šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, išreikalaujama papildoma medžiaga. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje.

Šiuo atveju teisėjas nematė pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, todėl proceso normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nebuvo pažeistos.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes apeliacinės instancijos teismas nepateikė apeliacinio skundo atmetimo motyvų, be to, nevertino teismui pateikto naujo įrodymo – Vilniaus AVPK OVS 2011 m. vasario 28 d. rašto Nr. 10-1-3413, turinčio reikšmės T. G. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįstumui. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatų nepažeidė, į visus esminius skundo argumentus atsakė. Kartu apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad policijos pareigūnai M. B. ir J. J. tarnybiniuose pranešimuose išsamiai aprašė T. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes ir pažeidimą įformino teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teiginys, kad T. G. policijos pareigūnai nesudarė sąlygų pateikti išsamų paaiškinimą apie padarytus pažeidimus, yra nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog pats T. G. byloje esančiame paaiškinime nurodė policijos pareigūnų nepastebėjęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus AVPK OVS 2011 m. vasario 28 d. rašte Nr. 10-1-3413 užfiksuota aplinkybė, kad T. G. vairuojamas automobilis sustojo Taikos g., neprieštarauja policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai medžiagai. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje apygardos teismas nepadarė esminių proceso pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. atstovo advokato Aivaro Gilio prašymą atmesti.