- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-39-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02331-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. S. (toliau – Pažeidėjas) – apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2011 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 76N-1000321-11 administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 5 d. 750 litų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Pažeidėjas nubaustas už Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 sprendimu Nr. T-191 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių 1.9 p. ir 8.2 p. pažeidimą, t. y., kad 2011-06-15 5.30 val. (duomenys neskelbtini), ant dviračių takelio, be antsnukio ir pavadėlio bėgiojo jo šuo, kuris įkando V. Ž. į kairės kojos blauzdą ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį panaikinti Institucijos nutarimą skirti jam nuobaudą. Pažeidėjas teigia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent jo šuo įvykio metu buvo nepririštas ir sužalojo nukentėjusįjį, o taip pat, kad jo šunys nuolat puldinėjo ir persekiojo praeivius. Tai galėjo padaryti ir atklydę šunys, kuriuos atvilioti galėjo rujojančios jo kalės. Nebuvo nustatytas ir apklaustas nė vienas įvykį matęs liudytojas, o byloje apklaustų liudytojų parodymai nėra susiję su nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybėmis. Policijos pareigūnų nufotografuotas šuo yra jo namų valdoje ir pririštas. Policijos pareigūnai nebuvo užėję į jo namų valdos teritoriją už vartų ir neturėjo galimybės užfiksuoti nuotraukoje kito pririšto šuns. Specialisto išvadoje pateikta tik prielaida, kad nukentėjusįjį sužalojo šuo. Taip pat Pažeidėjas teigia, kad nukentėjusysis ir jo žmona, dėl nežinomų priežasčių, stengiasi jį nepagrįstai apkaltinti. Be to, Pažeidėjas pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir skundžia tyrimą atlikusių bei nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio policijos pareigūnų procesinius veiksmus teigdamas, kad policijos pareigūnų užfiksuotos įvykio aplinkybės yra prieštaraujančios ir nenuoseklios, todėl jos, Pažeidėjo manymu, kelia abejones šių aplinkybių atitikimui tikrovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prieštarauja nuobaudos pakeitimui ar jos panaikinimui ir siūlo palikti galioti apylinkės teismo skirtą nuobaudą. Mano, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių Pažeidėjo kaltę, todėl nuobauda jam paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 110 str. 5 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles, jeigu dėl šio pažeidimo buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Pažeidėjo gyvenamojoje vietoje galiojančių Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 posėdžio sprendimu Nr. T-191 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių 1.9 p. ir 8.2 p. nustatyta, kad sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose šunys gali būti laikomi tik pririšti arba uždaryti voljere, o gyvūnams padarius žalos žmonių sveikatai ar turtui, ją atlygina gyvūnų savininkai.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra nutarimą šioje byloje priėmusio policijos pareigūno ir skundą dėl nutarimo nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik policijos pareigūno ir teisėjo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Nors Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad jį užpuolė ir sužalojo iš Pažeidėjo teritorijos (valdos) atbėgęs vilkšunis. Apylinkės teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M., G. K. ir E. B. Ž. parodė, kad matė palaidus Pažeidėjo šunis, lakstančius ne jo valdose, kurie yra užpuolę juos ar jų artimuosius. Iš neužilgo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie matė palaidus Pažeidėjo šunis, iš jų vieną nufotografavo. Specialisto išvada, ekspertas ir foto nuotraukos patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas įvykio dieną ir tai galimai padarė šuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojai iš esmės nurodė tokias pat jų ar jų artimųjų užpuolimo aplinkybes – visi užpultieji prieš tai važiavo dviračiu. Be to, nukentėjusysis, bylą tyrę policijos pareigūnai, ekspertas ir liudytojai V. M., G. K. bei E. B. Ž. nėra susiję su Pažeidėju jokiais ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais) ir nėra suinteresuoti jam kaip nors pakenkti. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti jam pakenkti, savo skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama skunde, visi aukščiau nurodyti įrodymai iš esmės yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir objektyvūs, jie neprieštaravo nei tarpusavyje, nei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vieni kitus papildė ir jų visiškai pakanka Pažeidėjo kaltei pagrįsti. Taigi, Institucijos pareiškimo nagrinėjimo byloje Nr. 50-76-AP-322 esantys nukentėjusiojo pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, nuotraukos (96–99, 101, 103–104 b.l.), apylinkės teismo skundo nagrinėjimo byloje Nr. II-81-184/2011 esantys administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašytas paties Pažeidėjo, apylinkės teisme duoti eksperto, nukentėjusiojo, liudytojų V. M., G. K., E. B. Ž. parodymai (6, 25–26, 31–32 b.l.) patvirtina, kad būtent Pažeidėjo, o ne atklydę šunys būna už Pažeidėjo valdų nepririšti, be priežiūros ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu būtent vienas iš jų užpuolė nukentėjusįjį ir sužalojo. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutartį.
Tuo tarpu paties Pažeidėjo parodymai iš esmės prieštarauja tiek objektyviems byloje surinktiems įrodymams, tiek ir tarpusavyje. Antai, Pažeidėjas iš esmės neigdamas padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, teisme pats parodė, jog policijos pareigūnai nufotografavo pririštą jo šunį, o palaido šuns – ne (byla Nr. II-81-184/2011, 26 b.l.), kas rodo, jog vis tik vienas Pažeidėjo šuo įvykio dieną nebuvo pririštas. Be to, pats Pažeidėjas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai Pažeidėjo parodymus iš esmės įvertino kaip jo gynybinę poziciją, jo siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir priimdamas skundžiamą nutartį jais nesirėmė.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl padaryto pažeidimo konstatuoti, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą ir R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.