Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2313-908/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
1-2313-908/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60950-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
O. T.
Nukentėjusysis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2313-908/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60950-2016-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei R. A.,kaltinamajai O. T.,nukentėjusiajam V. T.,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. T., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. 2016-12-31, apie 17.25 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.69 prom. girtumas) konflikto metu tyčia pastūmė savo tėvą V. T., kuris griūdamas atsitrenkė į lovos kraštą ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine viršugalvio ir dešinės ausies kaušelio žaizda bei poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji O. T. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną grįžusi namo rado neblaivų tėvą. Jiedu susipyko, susistumdė. Pastūmė tėvą, tačiau detalių neatsimena, nes buvo neblaivi. Išgėrusi ji būna agresyvi. Tėvo atsiprašė. Ji gyvena kartu su tėvu, kuris yra neįgalus, gauna neįgaliojo pašalpą. Ji nedirba, vartoja alkoholį, iš jos paimti vaikai. Praeityje buvo „užsikodavusi“. Tėvo ji atsiprašė, ketina dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu O. T. parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo tėvu V. T.. 2016-12-31 buvo namuose su tėvu ir sugyventiniu R. K.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. tarp jos ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties ir tikslių detalių neatsimena. Konflikto metu tėvas ją puolė muštis, todėl ji gindamasi puolė mušti savo tėvą. Kaip tiksliai viskas vyko, neatsimena. Tokie konfliktai ir muštynės tarp jos ir tėvo kyla neretai, tačiau iki šiol policija nebuvo kviesta. Ji supranta ir pripažįsta, kad savo veiksmais sukeldama tėvui fizinį skausmą įvykdė nusikalstamą veiką. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. (b. l. 64).

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kartu su juo gyvena jo dukra O. T.. Butas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. 2016-12-31 jis kartu su dukra O. ir jos draugu Ruslanu šventė Naujus metus. Visą dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17 val. tarp jo ir dukros kilo žodinis konfliktas. Tuo metu buvo labai neblaivus. Pamena, kad jie su O. pradėjo stumdytis. Ji jį pastūmė, o jis, būdamas girtas, neišlaikė lygsvaros ir krisdamas galva atsitrenkė į lovos kampą, dėl to pajuto stiprų fizinį skausmą. Pradėjo labai stipriai bėgti kraujas. Jis išsigando ir išsikvietė greitąją. Ar viską matė dukros sugyventinis Ruslanas, jis pasakyti tiksliai negali. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, nes buvo neblaivus ir nepamena. Jis savo dukrai jokių pretenzijų neturi.(b. l. 8)

Liudytojas R. K.parodė, kad kad jis buvo su savo sugyventine O. T. ir jos tėvu V. T. jų namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Naujus metus ir viskas tarp jų visų buvo gerai. Apie 17 val. išėjo į tualetą. Kambaryje liko O. su tėvu. Grįžęs pamatė, kad O. stumdosi su savo tėvu. O. stūmė tėvą. Jis nukrito. Krisdamas atsitrenkė galva į lovos kampą. V. T. pradėjo bėgti kraujas. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, nes negirdėjo. Kai jis pamatė, kad Vladimirui bėga kraujas iš karto juos išskyrė, iškvietė greitąją. O. ir Vladimiras, kiek jam yra žinoma, mušėsi pirmą kartą. Daugiau apie šį įvykį jis nieko papasakoti negali. (b. l. 38)

Iš 2017-01-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2016/0139285/00, kurioje apžiūrą atliko teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis. Eksperto išvada: V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) nustatytos muštinės viršugalvio ir dešinės ausies kaušelio žaizdos bei poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis smūginiais kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikiais prieš kreipiantis į medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata sutrikdyta ilgam nėra. (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad O. T. girtumo 2016-12-31, 18 val. 18 min., tikrinimo rezultatas – 2.69 prom. (b. l. 70).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad O. T. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausta ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino naudojusi smurtą prieš savo tėvą. Jos nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojo R. K. parodymai, taip pat kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie sutampa esminėse detalėse. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji konflikto su nukentėjusiuoju metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, konflikto metu tyčia pastūmė savo tėvą V. T., o šis griūdamas atsitrenkė į lovos kraštą ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine viršugalvio ir dešinės ausies kaušelio žaizda bei poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

O. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas O. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji įvykdė vieną nesunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – neįgalų tėvą. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – O. T. neteista, daug kartų bausta administracine tvarka, nedirba. Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės mažinimo trečdaliu. Nuteistajai skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje. Teismas mano, kad paskirtu įpareigojimu bus pasiekti bausmės tikslai, be to tai gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje. Nuteistajai skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismui yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamosios priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 107,43 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo V. T. gydymo. Civilinio ieškovo prašymu civilinis ieškinys išnagrinėtas, jo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad V. T. dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų patyrė sužalojimus, kurie gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Už suteiktas paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b. l. 31). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir kaltinamosios O. T. priteistina 107,43 Eur žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-12-31, 18.10 val. iki 2017-01-01, 14.36 val.

O. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 302-303, 432 straipsniais,

nusprendžia:

O. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą vieneriems metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigojant O. T. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme O. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į O. T. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-12-31, 18.10 val., iki 2017-01-01, 14.36 val., (viena diena), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti O. T., kad ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė