Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-254-513/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-24Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-14Klaipėdos apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-22Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2S-254-513/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10892-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
V. D., K. A.
Ieškovas
R. J.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-254-513/2013Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-10892-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 110.1; 110.4; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2019-838/2012 ieškovo R. J. ieškinį atsakovams K. A., V. D., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sandorių nuginčijimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2012-10-23 pateikė ieškinį, juo pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-02-28 žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. M-869, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir V. D.; taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės V. D. iš K. A. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš V. D. 19 000 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei V. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jam nesant pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose, tai yra 19 000 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovės skola yra didelė, bet to atsakovė turi didelių įsipareigojimų bankams, todėl ieškovas mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą tenkino; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei V. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jam nesant pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 19 000 Lt sumos, leidžiant atsakovei įvykdyti prievolę ieškovui. Nurodė, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Pažymėjo, kad laikini atsakovės turtinių teisių apribojimai nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovo ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, jog kai byloje pareikšti turtiniai reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, ar ieškinio suma yra didelė turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Teigia, jog turėtų būti žinoma galimybė patikrinti jos turtinę padėtį, pažymi, kad ieškinio suma 19 000 Lt jai tikrai nėra didelė ir taikyti ieškinio užtikrinimo priemonę jokio būtinumo nėra. Mano, kad teismas privalėjo atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, kad jos asmeninio turto areštas ir įrašų apie tai atsiradimas viešame registre kenkia jos kaip antstolės prestižui ir autoritetui darbuotojų, klientų ir kolegų tarpe.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, jog pareikšta ieškinio suma – 19 000 Lt yra didelė tiek absoliučiu dydžiu, tiek atsakovei. Teigia, kad atsakovė neįrodė, kad jai ieškinio suma nėra didelė. Ieškovui neaišku, kiek laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2011 metų atsakovė, kaip antstolė, patyrė išlaidų kontoros išlaikymui. Pažymėjo, kad atsakovė turi didelių įsiskolinimų bankui pagal kitą paskolos sutartį, o ne pagal tą, apie kurią pateikė įrodymus. Mano, kad jei antstolės turto duomenys yra vieši, tačiau ieškovas neprivalo jų tikrinti. Be to, jeigu atsakovė yra antstolė, tai nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria nutarta atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas pažymi, jog CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma 19 000 Lt. Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelė, bet viena iš pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas gali pasunkėti. Be to, teismas pažymi, kad visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų, vadovaujantis kuriais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio materialinių reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai būsimu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą.

Teismas sutinka su apeliantės motyvu, kad ieškinio dydis turi būti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, bet subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui reikalavimas yra didelis. Dėl atskirojo skundo argumentų, jog apeliantės finansinė padėtis yra gera, todėl nėra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pastebėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl apeliantė, teigdama, jog pareikšto ieškinio suma –19 000 Lt nėra didelė, palyginus su jos pajamomis, taigi, neegzistuoja reali grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, turėtų pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Siekdama įrodyti gerą ir stabilią turtinę padėtį apeliantė teismui pateikė su AB Danske banku sudaryto kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (b. l. 32), 2012-10-31 pažymą apie gaunamas pajamas (b. l. 33). Teismas iš byloje esančių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nustatė, kad atsakovės metinės pajamos atėmus išlaidas (187 000 – 264 000 Lt per metus) yra ne tik didesnės už ieškinio sumą, tačiau jos žymiai viršija ieškinyje nurodytą reikalavimą, be to, ir grąžintino kredito dydis (390 eurų per mėnesį) yra žymiai mažesnis už gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, atsakovė yra antstolė, jos profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1 000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 17 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovės gaunamų pajamų visiškai pakanka būsimam galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismas, siekdamas užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir jų teisinių interesų pusiausvyrą daro išvadą, kad atsakovės turto ir piniginių lėšų areštas (įvertinus atsakovės gaunamas pajamas) yra laikinoji apsaugos priemonė, kuri yra neproporcinga ir nepagrįstai iškelianti aukščiau ieškovo interesus. Todėl ieškovo prašymas dėl atsakovės turto ir lėšų arešto yra nepagrįstas kaip neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principo (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo 2012-10-24 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei V. D. atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės atskirąjį skundą procesinis sprendimas priimtas jos naudai. Ieškovė pateikdama atskirąjį skundą patyrė 100 Lt išlaidų, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei V. D. atmesti,

Priteisti atsakovei V. D. iš ieškovo R. J. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Irma Čuchraj