Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriuo priteista ieškovui 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Arijus“ ir netenkintas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas (ieškovas), įvyko 2017 m. gruodžio 1 d. 7.30 val. zonoje, naudojamoje pakrovimui, iškrovimui, sandėliavimui. Nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės darbuotojui vairuotojui- ekspeditoriui G. S. po vilkiko pakrovimo su dokumentais išėjus iš sandėlio (uždara patalpa) į savo mašiną. Lauke (išėjus iš sandėlio) nebuvo jokio apšvietimo ir tamsoje, nepastebėjęs bortelio, vairuotojas nukrito nuo rampos iš 80–100 cm aukščio. Ligoninėje darbuotojui buvo nustatytas rankos, dubens ir dešinės kojos sumušimas. Grįžus į Lietuvą, G. S. nustatytas dešiniojo peties sąnario išnirimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Byloje teismas nustatė visas darbdavio civilinės atsakomybės sąlygas atlyginti darbuotojui padarytą žalą. Atsakovė nesuteikė reikiamų asmeninių apsaugos priemonių (prožektorių) ieškovui. Ieškovo ieškinyje nurodoma vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes ieškovas skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį į jį įtraukė ir dienpinigius. Ir nors ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek teikiant apeliacinį skundą teigia, jog jis pagrindinį atlyginimą gaudavo dienpinigių forma, nepatirdavo papildomų išlaidų kurui, nakvynei, vilkiko stovėjimui saugomose aikštelėse, nes tokios išlaidos būdavo kompensuojamos papildomai. Tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dienpinigiai ieškovui buvo mokami ne kaip su kelione sietinų išlaidų kompensacija, bet kaip darbo užmokestis. Tiek ieškovo, tiek atsakovės teiktos ieškovo darbo užmokesčio pažymos patvirtina, jog ieškovui išmokėtas darbo užmokestis 2017 m. rugsėjį sudarė 463,69 Eur, 2017 m. spalį – 415,99 Eur, 2017 m. lapkritį – 416,61 Eur, apskaičiuotas dienos uždarbio vidurkis – 24,44 Eur. Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuojamos, nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas gavo 1 964,01 Eur išmokų iš UAB „Arijus“, 5499,01 Eur ligos išmokų, 4 541,48 Eur netekto darbingumo periodinių kompensacijų ir nedarbo draudimo išmokų, minėtos išmokos visiškai padengė darbuotojo galimas gauti pajamas. Priteisdamas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas rėmėsi teismų praktikoje priteisiamomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis sveikatos sužalojimo atvejais. Byloje nėra duomenų, jog sumažėjo ieškovo socialinės galimybės, kartu nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovui ateityje pakartotinai reikės peties operaciją. 2019 m. rugpjūčio 22 d. NDNT sprendimu STS-2777 „dėl G. S. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe“ ieškovui nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas darbe pagal šio nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nėra tapatus teismų praktikoje aptartiems atvejams, kai žalos atlyginimas buvo priteistas didesnėmis sumomis.