- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-43-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21507-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. S., V. S.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y.: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 19.40 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,246 g, ir kurią 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 19.40 val., prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), išplatino (pardavė) V. S., po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d., apie 01.56 val., turėdamas tikslą platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,018 g ir jį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. gruodžio 2 d., apie 01.56 val., kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Jevgenijus Bogdanovas prašo pakeisti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį dalyje, kurioje teismas pripažino E. S. kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už psichotropinių medžiagų platinimą epizode, kai 2021 m. gruodžio 2 d. kratos metu rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,018 g, ir priimti naują nuosprendį – perkvalifikuoti E. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl psichotropinės medžiagos – 0,018 g amfetamino įsigijimo ir laikymo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Taip pat pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmės E. S. paskyrimo, paskiriant jam mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs netenkinti apeliacinio skundo, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
2.1. Nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl E. S. inkriminuojamų veikų kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo.
2.2. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad E. S. anksčiau 9 kartus teistas, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, kad iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teismas netinkamai aiškina ir vertina nuteistojo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, nes tik 2016 m. sausio 20 d. jis Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis yra atlikęs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Pagal minėtus nuosprendžius teistumai yra išnykę.
2.3. Nesutinka su teismo pozicija, jog E. S., disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nes tokia teismo išvada yra deklaratyvi, nepatvirtinta jokiais įrodymais, todėl nepagrįsta. E. S. buvo inkriminuojamas epizodas, kai jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. pardavė V. S. psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,246 g. Pažymėtina, kad pats V. S. kreipėsi į E. S. ir inicijavo psichotropinių medžiagų įsigijimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. S. amfetaminą įsigijo ir laikė savo poreikiams tenkinti, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas. BK 260 straipsnio dispozicijoje numatyti skirtingi veiksmai, taip pat ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas. Nagrinėjamu atveju, tikslas parduoti ar kitaip platinti nėra būtinas, nes baudžiamoji atsakomybė nustatyta vien tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti nėra būtinas. Sutinka su teismo argumentais, kad E. S. inkriminuojama veika dėl amfetamino pardavimo V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota tinkamai, tačiau nesutinka, kad E. S. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio tikslo buvimas turi įtakos bausmės skyrimui, ką ir nusprendė teismas, skirdamas E. S. bausmę.
2.4. Teismas taip pat pripažino įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kad E. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d., apie 01.56 val., turėdamas tikslą platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra apie 0,018 g ir jas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. gruodžio 2 d. apie 01.56 val., kratos metu, minėtą psichotropinę medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nesutiktina su tokiu E. S. veikos vertinimu, nes psichotropinę medžiagą jis įgijo ir laikė savo poreikiams tenkinti, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir jo veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. turėjo tikslą 0,018 g amfetamino platinti, byloje nėra. Kratos metu pas E. S. rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,018 g, buvo tik likučiai nuo anksčiau suvartoto amfetamino ir šios medžiagos bei gliukozės pėdsakai ant plastikinių maišelių, kuriuose buvo amfetaminas, sumaišytas su gliukoze. Šio amfetamino masė yra tiek maža, jog neužtektų vienai dozei. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai pripažino E. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nors turėjo pripažinti kaltu ir paskirti bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. laisvės atėmimo bausmę, nesprendė dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės bausmės paskyrimo. Taip pat teismas nesprendė dėl BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti nuteistajam mažesnę bausmę, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
2.6. Nors teismas nurodė, kad, skirdamas bausmę, vadovaujasi teisingumo ir bausmės skyrimo individualizavimo principais, tačiau iš teismo paskirtos bausmės dydžio matyti, kad teismas tik deklaravo, kad vadovavosi teisingumo ir bausmės skyrimo individualizavimo principais, tačiau šiais principais iš tikrųjų nesivadovavo. Pripažinus E. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už amfetamino pardavimą V. S. ir už psichotropinės medžiagos – 0,018 g amfetamino laikymą (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tai yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu) teismo paskirta jam galutinė – 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmę arba skirti švelnesnės bausmės rūšį, nes bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2.7. Teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog E. S. anksčiau teistas 9 kartus, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino, kad jis paskutinį kartą teistas už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų laikymą, teistumas už visas anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs. Teismas pasisakė tik dėl kaltinimui palankių įrodymų ir argumentų. Taip pat, nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su E. S. asmenybe, t. y. tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, kaip komunikabilus, lojalus, paslaugus, draugiškas, lengvai susitvarkantis su paskirtu darbu, mandagus, punktualus, ramaus būdo ir universalus darbuose. E. S. turi mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini)., kurį jis išlaiko, kadangi vaiko motina I. K. niekur nedirba ir neturi savarankiškų pajamų. E. S. ir jo sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), sūnus lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), nes gyvena kartu su savo tėvu. Dėl teismo E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam išlaikyti ir prižiūrėti mažamečio vaiko (nurodytos aplinkybės atitinka sąlygas, numatytas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte dėl švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo).
2.8. (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rekomendacinį laišką, kuriame nurodyta, kad E. S. sūnus D. S. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. kovo 8 d. Per šį vaiko lankymo laikotarpį buvo pastebėta, kad yra labai geras sūnaus ir tėčio ryšys, vaikas jo klauso ir kartu dalyvauja vaiko dienos centro veikloje. E. S. sutiko prisidėti prie centro vykdomų veiklų – želdinių sodinimo, pagal aplinkosauginį projektą; vaikų vasaros stovyklos metu vyko kartu dviračiais į žygį prie Stirnių. Per šį laikotarpį, kuomet vaikas lanko centrą, iškilus poreikiui, dėl sūnaus elgesio, tėtis nuolat atsiliepdavo į skambučius ir atvykdavo į centrą. E. S. tėvas – M. S. gyvena ten pat (duomenys neskelbtini). Jam po patirto insulto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. STS-5315 yra nustatytas neįgalumas ir bazinis darbingumo lygis 40 proc., darbingumo lygio terminas – 2021 m. gruodžio 6 d. – 2030 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki senatvės pensijos. Dėl sveikatos būklės M. S. negali savarankiškai atlikti svarbių buitinių reikalų, todėl E. S. padeda tėvui ir faktiškai atlieka jo priežiūrą ir rūpybą (šios aplinkybės atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto požymį dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo).
2.9. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. S. pats vartojo narkotines medžiagas. Nuo to laiko jis narkotinių medžiagų nevartoja, tam patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre atliko narkotinių medžiagų ir alkoholio testą ir gavo išvadą, kurioje nurodyta, kad narkotikų testas visoms išvadoje nurodytoms medžiagoms yra neigiamas.
2.10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų paskirti švelnesnę bausmę arba BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu paskirti mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti švelnesnės bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Jevgenijus Bogdanovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jo veiksmų vertinimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų laikymo, turint tikslą platinti epizode, kuomet 2021 m. gruodžio 2 d. kratos metu E. S. namuose buvo rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,018 g, ir priimti naują nuosprendį – perkvalifikuoti veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti mažesnę bausmę negu minėto straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje, ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
6. Apeliantas neginčija, kad padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir išplatino (pardavė) psichotropinę medžiagą – amfetaminą V. S., jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
7. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas pripažino įrodyta, jog E. S. ne tik pardavė, bet ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 19.40 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą. Pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Bylos medžiagoje, išskyrus nuteistojo E. S. parodymus, nėra patikimų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis E. S. įgijo amfetaminą, kaip jau minėta, nenustatytos jokios psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės. Todėl E. S. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotų draudžiamų medžiagų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi pripažinti asmenį kaltu pagal BK 260 straipsnį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką, kas šiuo atveju yra narkotinės medžiagos pardavimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad kratos metu pas jį rasti 0,018 g amfetamino buvo skirti platinimui. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis E. S. parodė, kad prisipažįsta, kad laikė 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, šią medžiagą pirkdavo savo vartojimui prie stotyje esančio kazino, pas čigonus, po 5 g, kuriuos sumaišydavo su gliukoze. Neatsimena, kada pirko amfetaminą, kurį rado policija. 5 g savo vartojimui jam užtekdavo 2-3 dienoms, jį sumaišydavo su gliukoze, kad būtų daugiau. 0,018 g psichotropinės medžiagos tai yra likučiai, tokio kiekio nepakanka net vienai dozei. Jis vartodavo po 1-2 kartus per dieną, tačiau ne kiekvieną dieną. Dozę ruošdavo „iš akies“ arba su svarstyklėmis pasverdavo. Nuo tada kai buvo atlikta krata, savo noru nebevartoja nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų.
9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. S. prisipažino dėl kratos metu rasto amfetamino, kurio masė yra 0,018 g neteisėto laikymo savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu nebevartoja. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog perka narkotines medžiagas savo reikmėms, pats yra vartojantis. Medžiagą, kurios dalį pardavė V. S., taip pat buvo turėjo savo vartojimui, tačiau draugui paprašius, jam pardavė psichotropinę medžiagą.
10. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-195/2009; 2K-315-139/2015).
11. Įvertinus E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, baudžiamosios bylos medžiagą, spręstina, jog pas jį rastą amfetaminą (0,018 g) laikė turėdamas kitą tikslą – ne platinti psichotropinę medžiagą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o savo vartojimui. Kaip jau minėta, E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jog 0,018 g psichotropinės medžiagos laikė savo vartojimui, nurodydamas, jog tai yra likučiai, kurie liko nuo jo suvartoto amfetamino. Teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo parodymais, kadangi tai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. 2021 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2708/2021(01) nurodyta, jog E. S. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino pėdsakų. Kratos metu E. S. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ne tik svarstyklės, tačiau ir vienkartinių švirkštų su adatomis, ant kurių rasta psichotropinių medžiagų pėdsakai. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, 0,018 g psichotropinės medžiagos kiekis yra rastas vatos tamponuose ir šviesiuose, nevienalyčiuose milteliuose iš bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, taip pat psichotropinių medžiagų pėdsakų rasta ant kitų objektų, kuriuos E. S. naudojo, jog pats galėtų svaigintis. Rastas kiekis yra itin mažas, jo neužtektų net vienai dozei.
12. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta ir BK 259 straipsnyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog kratos metu E. S. namuose rasta psichotropinė medžiaga (0,018 g amfetamino), buvo laikoma (skirta) asmeniniam vartojimui, kas atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtį, o 0,246 g. psichotropinės medžiagos pardavimas V. S. atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies sudėtį.
14. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-7-109/2013, 2K-51-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta vieninga tyčia, tarp E. S. padarytų veikų yra daugiau nei trijų mėnesių laiko tarpas, veikos atitinka skirtinguose BK straipsniuose numatytų veikų (nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo) objektyviuosius požymius, taigi jo veikos negali būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
15. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. S. padarė ne vieną tęstinį nusikaltimą, o dvi veikas – nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą.
16. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios veikų padarymo aplinkybės – E. S. 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 19.40 val., prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), V. S. išplatino (pardavė) 0,246 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir šiais veiksmais padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,018 g, iki kol 2021 m. gruodžio 2, apie 1.56 val. kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai ir šiais veiksmais E. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, E. S. veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
17. Apeliantas teismo prašo paskirti jam mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje, ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, jog E. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdi atgaila (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, taip pat į tai, jog E. S. anksčiau buvo teistas 9 kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti vieną kartą baustas administracine tvarka (veikos padarymo metu nuobauda nebegaliojo), dirba. Kaip matyti iš duomenų apie E. S. teistumus, jis buvo 2007 metais nuteistas už vieno nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje bei vieno baudžiamojo susižengimo padarymą 2019 metais. Kitos veikos, už kurias buvo nuteistas E. S. – nusikaltimai nuosavybei.
19. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas svarstė galimybes taikyti BK 62 straipsnio 1 bei 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nenustatęs pagrindų jų taikymui, paskyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.
20. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
21. Pagal teisminę praktiką, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išimtinių aplinkybių ar kitokių aplinkybių visumos ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.
22. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. S. anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei bei veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis pripažino aplinkybę, jog pats buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir tai matyti iš jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, kurios buvo sąlygotos būtent minėtos priklausomybės. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, E. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), keturių butų name, kartu gyvena jo tėvai ir sūnus. Jo tėvas nedirba, yra iš dalies paralyžiuotas, todėl tėvui reikalinga pagalba buityje. Mama irgi turi problemų su sveikata. Jis dirba, išlaiko (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jeigu jam reikėtų atlikti laisvės atėmimo bausmė, nebūtų kam rūpintis sūnumi. Apie sūnaus motiną nieko nežino su juo ji nebendrauja, tik vaikui skambina, bet vaiko pinigus išleidžia savo poreikiams ir sūnus nori gyventi su juo.
23. Siekiant įvertinti E. S. asmenybės pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo, dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų bei prašymų, vadovaujantis BPK 253¹ straipsniu, apeliacinės instancijos teismas nutarė pavesti Vilniaus probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui parengti E. S. socialinio tyrimo išvadą.
24. Vilniaus probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. pateiktoje E. S. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog E. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė. Didelės žalos rizika žema. Kriminogeniniai veiksniai – pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nustatytos probleminės sritys: informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, taip pat atkreiptas dėmesys į nerezultatyvią sritį – piktnaudžiavimą narkotikais. Apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, šeimos palaikymas, darbas, narkotinių medžiagų atsisakymas. Rekomenduojamos probacijos sąlygos: neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ir neperduoti saugoti kitiems asmenims narkotinių medžiagų; dirbti ir išlaikyti darbą, gydytis priklausomybės ligas; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose sprendžiant mąstymo ir elgesio, nuostatų ir emocinės gerovės problemas (t. 5, b. l. 28).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu konkrečiu atveju, paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę labiausiai nukentėtų nuteistojo nepilnametis sūnus. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai, jų teisė į šeimos ryšių išsaugojimą. Remiantis byloje esančiais duomenimis, taip pat iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vaiko motina kartu su vaiku negyvena. Nors vaikas su motina bendrauja, tačiau, pasak E. S., sūnaus neišlaiko, neturi tinkamų sąlygų sūnui kartu gyventi. Išvadoje apibendrintai teigiama, jog palaikantys santykiai su artimais šeimos nariais (tėvais, seserimi), taip pat rūpinimasis mažamečiu sūnumi, yra svarbūs apsauginiai veiksniai, siekiant išvengti nusikalstamų veikų recidyvo. Šiuo metu asmens materialinė padėtis yra gera, jam užtenka lėšų būtiniausioms išlaidoms apmokėti. Svarbu ir tai, kad jis neturi jokių skolų, antstolių vykdomų išieškojimų, gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, reikšmingai prisideda prie mokesčių už būstą mokėjimo. Taip pat nurodoma, jog nepaisant ilgai trukusio asmens piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, šiuo metu jis rodo motyvaciją nebegrįžti prie žalingų įpročių, yra pasirengęs bendradarbiauti su specialistais, siekiant išvengti atkryčio. Nors E. S. darbinė istorija nestabili, tačiau neabejotinai stebimi teigiami pokyčiai, kadangi jis sėkmingai įsidarbino, sugeba išlaikyti turimą darbo vietą ir rodo motyvaciją tobulėti bei įgyti naujų įgūdžių (t. 5, b. l. 23-28).
26. (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekomendaciniame laiške nurodyta, jog E. S. sūnus D. S. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. kovo 8 d. Per šį centro lankymo laikotarpį pastebėjo, jog yra labai geras vaiko ir tėčio ryšys. Vaikas klauso tėčio ir kartu dalyvauja dienos centro veikloje. Paprašius E. S. sutiko prisidėti prie centro vykdomų veiklų – želdinių sodinimo pagal aplinkosaugos projektą, vaikų vasaros stovyklos metu kartu vyko į žygį dviračiais. Per laikotarpį, kurį vaikas lanko dienos centrą, iškilus poreikiui, dėl sūnaus elgesio, tėtis atsiliepdavo į skambučius ir atvykdavo į dienos centrą. Vaikas aktyviai dalyvavo trejose pamainose Vaikų dienos centro vaikų vasaros stovyklose (t. 4, b. l. 197). Nuteistasis po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas nagrinėjamoje byloje, įvykdymo jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė.
27. Baudžiamasis įstatymas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų be jokių alternatyvų ir galimybės atidėti tokios bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę.
28. Nagrinėjamu atveju, taikyti E. S. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kt.). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo – išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
29. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.
31. Kaip jau minėta, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė jog pats vartojo narkotines medžiagas, tačiau po paskutinių nusikalstamų veikų padarymo narkotinių medžiagų nebevartoja. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Respublikinio priklausomybės ligų centro 2022 m. rugpjūčio 1 d. narkotinių medžiagų testo išvados matyti, jog narkotikų testas visoms medžiagoms yra neigiamas (t. 4, b. l. 198). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, bylos duomenų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatytų aplinkybių, nuteistasis ypatingai stengiasi pakeisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę – dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Iš pažymos apie gyvenamąją vietą matyti, kad E. S. gyvena kartu su tėvais ir nepilnamečiu sūnumi (t. 4, b. l. 195). Šios ir aukščiau šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės rodo pozityvią nuteistojo elgesio kaitą ir vertintinos kaip apibūdinančios nuteistojo asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.
32. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus asmenybės pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, gali būti pasiektas ne vien įkalinimu ir nuteistajam gali būti paskirta BK 48 straipsnyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
33. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojamas probacijos sąlygas, nuteistajam E. S. skirtina BK 48 straipsnyje numatyta maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė, kartu su laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 6 dalimi paskyrus tikslingus ir į E. S. asmenybę orientuotus draudimus ir įsipareigojimus, bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, užtikrins realias galimybes pasitaisyti. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo resocializaciją, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant Probacijos tarnybos rekomenduojamus paskirti įpareigojimus, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą.
34. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai skirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
35. Taigi laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu E. S. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir panašiai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.
36. Skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog ši veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu teigia nebevartojantis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teigiamai E. S. charakterizuojantys duomenys nurodyti šiame nuosprendyje aukščiau. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė, jog terminą nustatant artimesnį BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės minimumui.
37. E. S. paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kadangi E. S. padarytos veikos itin skiriasi pagal pavojingumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 19.40 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą.
E. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei paskirti jam bausmes:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metus laisvės apribojimo;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti E. S. laisvės apribojimo laikotarpiu:
- neturėti, nevartoti, neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
- dirbti arba, netekus darbo, būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- dalyvauti psichologo konsultacijose;
- būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.