Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam;

už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), padarymą prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2015-11-29, apie 16.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmonos R. R. močiute M. R. metu, tyčia vieną kartą ją pastūmė, bei suėmęs už nukentėjusiosios rankoje laikomos lazdos, ją suko, taip kartu užsukdamas pastarajai ranką, ir taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei, nukentėjusiajai M. R. fizinį skausmą;

be to, jis, laikotarpiu nuo 2016-03-13, apie 12.00 val., iki 2016-03-14, apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), išėmęs namo langą iš rėmo įsibrovė į G. K. priklausantį namą bei pagrobė baltos spalvos užuolaidą, 3 Eur vertės, raudonos spalvos pledą, 3 Eur vertės, ir vaikišką baseiną, 10 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. padarė bendrą 16 Eur turtinę žalą;

be to, jis 2016-04-30, apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, grasino nužudyti savo sutuoktinę R. R., sakydamas, kad ją užmuš, padegs, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes metė į ją metalinį kūjį, sulaužė tvorą.

Motyvuojamoji dalis

R. R. inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad R. R. yra jos sutuoktinis. Kartu gyveno iki jo gydymo. Su vyru santykiai buvo geri, kol jis prieš kokius tris metus nepradėjo vartoti alkoholio. Įvykio dieną, namuose (duomenys neskelbtini) R. R. buvo išgėręs ir dar prašė pinigų alui, tačiau ji pinigų nedavė, kilo konfliktas - kaltinamasis jai sakė, kad užmuš, padegs. Tuomet metė į ją kūjį, tačiau nepataikė. Ji išsigandusi iškvietė policiją. Kaltinamasis, kuomet yra neblaivus, neprognozuojamas, ji jo bijo, tiki, kad grasinimai yra tikri. Bijo dėl savęs ir dėl vaikų. Anksčiau kaltinamasis konfliktavo su močiute, tačiau tik žodžiais, smurto nebuvo. Anksčiau gydėsi, kuomet vartoja vaistus, tuomet viskas gerai, o jei nevartoja – tai įtakoja jo elgesį. Jos ir kaltinamojo konflikto niekas negirdėjo. Ji įvykio su jos močiute M. R. nematė, nes buvo darbe. Žino, kad išgėręs R. R. pastūmė močiutę, suėmė močiutei už rankos. R. R. elgesį vertina labai blogai. Anksčiau jis būdavo paguldomas į ligoninę, vartodavo vaistus, dabar ligoninėje laiko tik 10 dienų, o jam būtinas gydymas. Dėl vagystės nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Turi namą (duomenys neskelbtini), jis tą namą prižiūri, sodyboje negyvena, naudoja tik vasarą. Tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti kovo mėnuo, jam kaimynai pranešė apie įsilaužimą. Kaimynai pranešė, kad įlįsta į namą. Jis atvykęs pamatė, kad įlindo pro išplėštą langą, langų rėmai seni. Pasigedo anūkės baseino, dekio, užuolaidos. Užuolaidą vertina 3 Eur, baseiną 10 Eur, dekis nelabai vertingas. Kaimynai sakė, kad įlindo R. R., jį taip pat matė (duomenys neskelbtini), apsigaubusį dekiu ir užuolaida. Jo žmonai būnant kaime Rokų apylinkėse, kaltinamasis atėjo atsiprašyti, kad įlindo į namą. Kaimynas M. sakė, kad R. R. buvo atėjęs pas kitą kaimyną prašyti degtukų, tačiau jis nedavė ir į namus nepriėmė, o paskui matė R. R. su užuolaida ir dekiu prie savo sklypo, išeinantį iš namo. Pretenzijų R. R. neturi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad su R. R. jokie giminystės ryšiai nesieja, tačiau jį pažįsta kokius 20 metų, gyvena kaimynystėje, santykiai visada buvo draugiški. Įvykio dieną atsikėlė apie 4:50 val., išgirdo, kad kažkas baladojasi į duris, atidaręs duris pamatė, kad ten R. R.. Šis paprašė degtukų, tačiau jis nedavė ir R. R. išėjo. Po to apie 6 valandą veždamas į darbą sugyventinę, pamatė, kaip R. R. išeina iš kaimyno namo, buvo apsimuturiavęs kažkokiomis paklodėmis, pasakė, kad dabar jis panašus į kunigą. Jis grįžęs apėjo aplinkui tą namą, pamatė atidarytą langą, jam kilo įtarimas, nes ten niekas negyveno. Įsibrovimo ar įsilaužimo žymių nesimatė, ten seni langai buvo. Paskambino tam žmogui, kurio ten tas langas buvo. Žmogus atvažiavo. Po to jie sutiko dar vieną kaimyną, kuris paklausė, ar kaimynas R. R. pas jį nebuvo bei papasakojo, kad pas jį parūkė ir išėjo su maišu su balta paklode, sako išėjo link Linksmakalnio. Po to iškvietė policiją. Kada tai buvo, tiksliai nepamena, galėjo tai būti 2016-03-14. Jis gyvena Kairiūkščių kaime, Kauno rajone. Nežino, kas buvo pagrobta, po to daugiau nematė R. R..

Teisiamojo posėdžio metu vaizdo konferenciniu būdu apklausti nukentėjusiosios M. R. dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės, ją iškviesti ir apklausti teisme išnaudotos visos galimybės, nukentėjusioji atvykti negali dėl sveikatos būklės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji M. R. parodė, kad 2015-11-29, apie 16.00 val., į namus esančius (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus anūkės vyras R. R. ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Po to atėjo prie jos ir pradėjo ją stumdyti, bei paėmęs už rankos ją užsuko ir taip sukėlė fizinį skausmą. Be to parodė, kad anūkės vyras R. R. nei iš šio, nei iš to su ja pradėjo konfliktuoti, ji jo prašė, kad jis išeitų. Jis atsakė, kad niekur neis, kad duos jai į galvą, ji jam atsakė: „ne tu duodi, aš tau atgal iš lazdos duosiu“. Tada jis paėmė jai už rankos ir pradėjo lazdą sukti, mano, kad jis norėjo atimti jos lazdą. Ji lazdos nepaleido, todėl jis sukdamas lazdą, užsuko jai ranką. Užsukęs jai kairę ranką, jis ją pastūmė ir išėjo į lauką. Ar ką nors sakė, negali pasakyti, nes nepamena. Kai jis išėjo į lauką, ji nuėjo prie lauko durų. Iš vidaus užkabino jas kabliuku. Negalėdamas į namus įeiti, būdamas neblaivus, vieną kartą ranka trenkė į langą ir jis sudužo. Ji iš karto puolė skambinti policijai. Po maždaug 15 minučių atvykę pareigūnai sulaikė R. R.. Šio konflikto niekas nematė. Daugiau jokio fizinio smurto prieš ją jis nenaudojo. Taip pat jis grasino sakydamas: „sulyginsiu viską su žeme, susprogdinsiu" (t. 1, b. l. 21-22, 31-32).

Ekspertas Julius Meškelė paaiškino, kad ekspertizės akto išvadą tvirtina. Parodė, kad R. R. veikų darymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. R. būklė ir šiuo metu nėra gera, nes jo mąstymas sutrikęs, einantis į defektą, jis išsako kliedesius, nekritiškas savo veiksmų bei ligos atžvilgiu. Matyti, kad jis nuolat smurtauja šeimoje prieš šeimos narius, buvo išleistas ambulatoriniam gydymui, tačiau nesilaikė režimo, girtavo, nevartojo vaistų, todėl teismas pakeitė į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertas palaikė išvadą, kad R. R. reikalingas stacionarus gydymas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dabar jis yra gydomas.

2015-11-29 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji M. R. paaiškino, kad neblaivus anūkės sutuoktinis R. R. namuose jai užsuko ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-22).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV KPK 2-mojo būrio patrulio Edvardo Karbausko 2015-11-29 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2015-11-29 apie 15.57 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėja M. R. nurodė, kad šiuo adresu ji gyvena kartu su anūke R. R. ir jos keturiais vaikais bei vyru R. R.. Išvykus anūkei iš namų, anūkės vyras R. R., būdamas neblaivus nei iš šio nei iš to, pradėjo pareiškėjos bei vaikų akivaizdoje grasinti susprogdinti, sulyginti su žeme, vartojo necenzūrinius žodžius, užsuko jai ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Taikė psichologinį smurtą. Vėliau atėjęs iš kambario trenkė ranka į langą ir jį išdaužė (t. 1, b. l. 23-24).

R. R. testo alkoholiui protokole pažymėta, jog 2015-11-29 R. R. nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 1, b. l. 35).

Iš 2016-03-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. K. 2016-03-14 ryte atvažiavęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado išlaužtą langą bei betvarkę viduje. Pavogta balta užuolaida, raudonas dekis nuo lovos ir pripučiamas vaikiškas baseinas. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas išlaužtas gyvenamojo namo langas, paimti daktiloskopiniai pėdsakai bei daktiloskopiniai pėdsakai su avalynės pėdsaku (1 t., b. l. 53-63).

Atlikus kratą R. R. namuose 2016-03-30 niekas nerasta, niekas nepaimta (1 t. b. l. 76-82).

Kaip matyti iš 2016-04-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, pareiškėjos R. R. neblaivus sutuoktinis R. R., negavęs pinigų alkoholiui, supyko, grasino žodžiais: „užmušiu, padegsiu tave, tu negyvensi“, metė į ją metalinį kūjį, tačiau nepataikė. R. R. mano, kad jo grasinimai gali būti tikri, nes jis jau yra naudojęs fizinį smurtą, be to negeria vaistų, kurie yra paskirti, nes R. R. serga psichine liga. Apžiūrint įvykio vietą namo vidiniame kieme šalia tinklinės tvorelės užfiksuotas metalinis kūjis, plaktukas (1 t., b. l. 87-88).

2016-04-30 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Andriaus Budrio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-04-30, apie 18.08 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras grasina padegti namus, smurtauja, elgiasi agresyviai. Pranešėja R. R. pareiškė, kad R. R., būdamas neblaivus, negavęs pinigų, pagrasino užmušti žmoną, padegti namą, pasiėmęs metalinį kūjį į ją paleido, bet ji spėjo pasitraukti, laužė namie esančius daiktus (1 t., b. l. 89-92).

R. R. testo alkoholiui protokole pažymėta, jog 2016-04-30 R. R. nustatytas 0,20 promilių girtumas (t. 1, b. l. 104).

2016 m. spalio 4 d. – spalio 12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-81/2016 nurodyta, kad R. R. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, įtariamų veikų padarymo metu, t. y. 2015-11-29, 2016-03-14 ir 2016-04-30, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, diagnozuota 1999 m., todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. R. taip pat nustatomas nenuoseklus, paralogiškas, rezonuojantis mąstymas, nepastovi nutaika, jis negali dalyvauti teisme ir būti apklaustas teismo posėdžio metu. R. R. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., b. l. 154-155).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais bei rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog R. R. 2015-11-29 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, be to savo žmonos močiutę M. R., su kuria kartu gyvena, pastūmė, paėmė už lazdos ir ją sukdamas užsuko kairę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji parodė, kad anūkės vyras R. R. pradėjo su ja konfliktuoti, paėmė už lazdos ir pradėjo ją sukti. Ji lazdos nepaleido, todėl jis sukdamas lazdą, užsuko jai ranką. Ji patvirtino, kad tokiais veiksmais R. R. sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs. Tokiu paaiškinimu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl vadovaujasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad R. R. veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau apklausimas įtariamuoju, jis patvirtino, kad konfliktavo su nukentėjusiąją M. R., kad ją pastūmė, užsuko šiai ranką, apgailestavo dėl savo elgesio, kas iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus byloje. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. R. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. 2016-04-30 apie 17.00 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais savo žmoną R. R., kuomet ji nedavė jam pinigų alkoholiui, grasino jai sakydamas: „užmušiu, padegsiu tave, tu negyvensi“, metė į ją metalinį kūjį, tačiau nukentėjusioji pasitraukė ir išvengė smūgio. Nukentėjusioji teigė, kad labai išsigando vyro išsakytų grasinimų. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jie buvo nuoseklūs, nukentėjusioji tas pas pačias aplinkybes dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų ir veiksmų nurodė surašant tarnybinį pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo ir teismo posėdžio metu. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti R. R. grasinimų, jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes R. R. buvo neblaivus, ji žinojo, kad R. R. serga paranoidine šizofrenija ir negeria paskirtų vaistų, savo grasinimui sustiprinti, jis metė į nukentėjusiąją metalinį kūjį, kurio jai pavyko išvengti. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. pripažino, kad grasino nukentėjusiajai, gailėjosi dėl savo poelgio, ir nors nurodė, kad neketino užmušti nukentėjusiosios, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, vienas kurių – vagystė įsibraunant į patalpą, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant tokiam požymiui, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. R., iš lauko atidaręs langą, įsibrovė į G. K. priklausantį gyvenamąjį namą, kuriame niekas nuolat negyvena bei pagrobė baltos spalvos užuolaidą, 3 Eur vertės, raudonos spalvos pledą, 3 Eur vertės, ir vaikišką baseiną, 10 Eur vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam G. K. padarė bendrą 16 Eur turtinę žalą. Liudytojas A. M. patvirtino, kad pastebėjo R. R. išeinant iš nukentėjusiojo G. K. sodybos, šis buvo apsigaubęs audeklais, užuolaida, sakė, kad šiuo metu yra panašus į kunigą, be to, pasakė „išlaužiau tą langą, aš turiu plastikinį langą, aš įdėsiu jiems tą langą“. Nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad R. R. į vidų pateko atidaręs medinį langą, jo nesudaužęs, nes jis buvo senas ir galėjo lengvai jį atsidaryti ir pro jį patekti į namo vidų, įsibrovęs pagrobė nukentėjusiojo turtą – užuolaidą, apklotą bei pripučiamą vaikišką baseiną. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs tiek dėl įsibrovimo į namų tiek dėl pagrobto turto aplinkybių buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, jokio jo suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti R. R. byloje nenustatyta. Esant nustatytoms išvardintoms aplinkybėms, R. R. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kadangi R. R., darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintina nepakaltinamu (BK 17 str. 1 d.). Asmuo, teismo pripažintinas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. R. R., vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada bei teismo posėdžio metu duota teismo psichiatro eksperto rekomendacija, būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 2 p.).

R. R. 2015-11-30 ir 2016-05-02 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 45-46, 116-117), panaikintina nutarčiai įsiteisėjus.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

- daktiloskopiniai pado pėdsakai, degtukų dėžutė su galimais daktiloskopiniais pėdsakais (1 t., b. l. 61, 62), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str.,

nutaria:

R. R. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti R. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinius įrodymus daktiloskopinius pado pėdsakus, degtukų dėžutę su galimais daktiloskopiniais pėdsakais sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras.