Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1121-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
e1-1121-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40567-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1121-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40567-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. K. 2022 m. spalio 24 d. 19 val. 20 min. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė delnu ne mažiau du smūgius savo šeimos nariui – sūnui N. K. į veidą, tuo nukentėjusiajam N. K. dėl veido sumušimo su odos nubrozdinimais kaktos kairėje pusėje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo N. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš du metus išsiskyrė su žmona M. K.. Sūnus liko gyventi su juo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sūnaus N. gyvenamoji vieta teismo nustatyta pas jį. Žmonai priteista mokėti alimentus sūnaus išlaikymui. N. dėl elgesio pašalintas iš mokyklos, įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, yra 16 metų, bet toliau niekur nesimoko, nedirba. Namuose N. su juo kalba įžūliai, pradeda šaukti, kelia balsą, neklauso, jam nepadeda. Sūnus negerbia jo sugyventinės. Tarp jo ir sūnaus dažnai kyla žodiniai konfliktai. 2022 m. spalio 24 d. vakare, apie 19 val., jis atvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Kambaryje tarp jo ir sūnaus N. eilinį kartą kilo žodinis konfliktas, nes N. reikalavo pinigų, nepagarbiai atsiliepė apie sugyventinę, kėlė balsą. Jis susinervino ir delnu stipriai sudavė keletą smūgių (gal du kartus) N. per veidą. Pataikė į abu skruostus, nosį. Jis bandė raminti sūnų. Matė, kad N. nuo smūgių skaudėjo, nes jis po smūgių susiėmė ranka kairę veido pusę. Jis matė, kad sūnui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. N. iš karto išbėgo iš namų. Jis bandė vytis, sulaikyti sūnų, bet jis pabėgo. Jis buvo susinervinęs, todėl iš karto išvažiavo iš namų į sugyventinės namus. Netrukus jam paskambino policijos pareigūnai ir paprašė atvykti pasitikrinti blaivumą. Jis atvyko į komisariatą, kur patikrino blaivumą. Jis buvo blaivus. Dėl smurto prieš sūnų, jį laikinai sulaikė. Šiuo metu jis gyvena sugyventinės J. P. namuose Prienuose. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. K. prisipažinimo, jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

nukentėjusiojo nepilnamečio N. K. parodymai, kuris paaiškino, kad po tėvų skyrybų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. K. (duomenys neskelbtini). Su tėvo sugyventine J. P. nesutaria, konfliktuoja dažnai. Jis dažniausiai namuose gyvena vienas. Su mama bendrauja beveik kasdien, bet ji gyvena atskirai. Mama perka jam maistą. Tėvas jam duoda tik jo „vaiko“ pinigus. Kai paprašydavo tėvo pinigų maistui, tėvas pinigų dažniausiai neduodavo. Su tėvu santykiai prasti, jis priekaištauja, pyksta dėl santykių su jo sugyventine. Tėvas daug laiko praleidžia pas sugyventinę. Pinigų pragyvenimui duodavo mama. Tėvas sugrįžta į namus keletą kartų savaitėje. 2022 m. spalio 24 d. telefonu paprašė tėvo nupirkti maisto. Vakare atvažiavo tėvas į namus. Tėvas pasiūlė valgyti, bet jis atsisakė, nes nenorėjo. Namuose tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, nes paprašė tėvo duoti pinigų maistui. Tėvas priekaištavo, kad jis nedirba ir atsisakė duoti pinigų. Tuo metu tėvo sugyventinė J. pradėjo prieš jį kelti balsą. Jis liepė nekelti prieš jį balso. Tėvas susinervino, kad jis kelia balsą prieš sugyventinę ir tyčia stipriai smogė keturis smūgius delnu į kaktą, nosį, du smūgius į dešinį skruostą. Smogdamas delnu gal keturis smūgius į veidą, tėvas jam sumušė veidą ir nosį, iš nosies bėgo kraujas, juto stiprų fizinį skausmą. Jam aptemo akyse. Tėvas sakė: „ką tu čia atsikalbinėji, tai ir gavai“. Jis iš karto išėjo iš namų. Tėvas matė, kad jam bėga kraujas iš sumuštos nosies, bet jis nieko nedarė, pagalbos nesuteikė. Jis iš karto paskambino mamai ir pasakė, kad tėvas jį sumušė. Jis paskambino BPC ir pranešė apie įvykį. Matė, kad tėvas su sugyventine išvažiuoja. Pareigūnų laukė prie namų. Nosį jam skaudėjo keletą valandų. Dėl nosies ir veido sumušimo GMP nekvietė, medikų pagalbos jam nereikėjo. Atvykę policijos pareigūnai jį nuvežė į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių apžiūrėti. Medikai konstatavo veido ir nosies sumušimą ir neskyrę jokio gydymo, išleido į namus. Tėvas N. K. neatsiprašė, su juo nebendravo, neieškojo ryšių. Dabar sūnus gyvena močiutės namuose;

liudytojos J. P. parodymai, kuriuose nurodytai, kad N. K. yra jos sugyventinis. Jie apie metus gyvena jos namuose, kartu veda bendrą ūkį. N. sūnus N. K. taip pat ten gyveno, bet ji su juo nesutarė, konfliktuodavo, ją ignoruodavo, neklausė, todėl išsikraustė iš jos namų ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas N. K. kasdien važiuoja aplankyti sūnų, jį prižiūri, rūpinasi. N. su N. sutaria, bet N. tėvo neklauso, atsisako padėti, nedirba, nesimoko, tinginiauja. 2022 m. splaio 24 d. su N. nuvažiavo į jo namus, (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. 20 min. N. paprašė tėvo pinigų saldumynams. Tėvas sakė, kad nupirks maisto. Ji pasakė, kad N. tėvui nepadeda, kad ateina, kai jam reikia pinigų, nieko nepadeda, tik reikalauja. N. pradėjo ją įžeidinėti. Jie susiginčijo. N. bandė ją užstoti, liepė sūnui nekelti balso, nusiraminti. Tarp N. ir N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu blaivus N. delnu smogė du smūgius sūnui per veidą. Ji matė, kad po tėvo smūgių N. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. N. iš karto išėjo iš namų. N. nebandė sulaikyti sūnaus. Nežino kur išėjo N.. Ji su N. susitvarkė ir išvažiavo į namus. Netrukus paskambino policijos pareigūnai. Po šio įvykio su N. nebendravo, jo nematė;

liudytojos M. K. parodymai, kuri paaiškino, kad nepilnametis N. K. yra jos ir N. K. sūnus. Prieš 15 mėnesių skiriantis su buvusiu vyru N. K., sūnaus N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Ji su sūnumi bendrauja, santykius nuolat palaiko tiesiogiai ar telefonu. N. su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini), o ji gyvena atskirai. Jų santykiai geri. Žino, kad N. nesimoko ir nedirba, sūnų išlaiko ji, ji moka alimentus. N. K. pyksta, kad sūnus nieko neveikia, nedirba, nesimoko. Tarp N. ir sūnaus dažnai vyksta žodiniai konfliktai, nes tėvas nemyli sūnaus. N. ūmaus būdo, greitai „užsiplieskia“. Jos buvęs vyras būna sugyventinės namuose, todėl nepilnametis N. daug laiko praleidžia vienas namuose. 2022 m. spalio 24 d. vakare verkdamas N. jai paskambino ir pasakė, kad namuose konflikto metu N. K. delnu sudavė keturis kartus per veidą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie atsivežė N., jam buvo sumušta virš kairės akies, kraujavo iš nosies. Pareigūnai ją ir sūnų nuvežė į Prienų ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur N. medikai apžiūrėjo ir išleido į namus. Civilinio ieškinio nereikš;

2022 m. spalio 24 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė N. K.. Atvykus į įvykio vietą, matėsi, kad iš N. K. nosies bėga kraujas. N. K. paaiškino, kad namuose su tėvu N. K. kilo konfliktas dėl to, kad jis prašė tėvo nupirkti maisto. Konflikto metu tėvas sudavė jam iki penkių smūgių į veidą. Jam iš nosies bėgo kraujas, skaudėjo veidą. N. K. paaiškino, kad sūnus išbrauktas iš mokinių sąrašų, nelanko mokyklos, nesimoko, nedirba. Kilus konfliktui su sūnumi, jis sudavė sūnui du smūgius į veidą;

2022 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra medinis vieno aukšto gyvenamas namas (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Konstatuotas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, N. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. spalio 24 d. 19 val. 20 min. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė delnu ne mažiau du smūgius savo šeimos nariui – sūnui N. K. į veidą, tuo nukentėjusiajam N. K. dėl veido sumušimo su odos nubrozdinimais kaktos kairėje pusėje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad N. K. padarytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Tai, jog N. K. smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą N. K. patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, bet ir paties kaltinamojo pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už N. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sūnų N. K.. Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. dirba (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė, prieštaravimų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, N. K. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Teismas paskiria kaltinamajam N. K. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas N. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 24 d. 21.00 val. iki 2022 m. spalio 25 d. 16.05 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam N. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę N. K. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 24 d. 21.00 val. iki 2022 m. spalio 25 d. 16.05 val.(viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam N. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti N. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė