Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-273-372/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-12
Bylos Nr.
2A-273-372/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja L. Muchtarovienė Civilinė byla Nr. 2A-273-372/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Petro Povilaičio

sekretoriaujant Ignei Maslovienei,dalyvaujant ieškovei V. D.,atsakovės atstovui adv. Andrejui Vavilovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei J. G. dėl turto pripažinimo asmeniniu turtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. D. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti butą su rūsiu 5,37 m² adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), bendras plotas 44,34 m²), kuris VĮ Registrų centre Šaulių filiale yra įregistruotas jos senelės V. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2007-05-07, vardu, jos asmeniniu turtu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra V. G., mirusios 2007-05-07, anūkė. Teigė, kad V. G. 1994-10-29 surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei. Nurodė, jog po V. G. mirties ji laiku kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą dėl senelės palikimo priėmimo ir notarė užvedė paveldėjimo bylą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre įregistruotas jos senelės V. G. vardu, įgytas santuokoje su P. G., mirusiu 1995-05-27. Ieškovė nurodė, kad po P. G. mirties V. G. nesikreipė į notarą biurą dėl vyro palikimo priėmimo, nes po jo mirties liko tik pajai. Teigė, kad, kiek jai yra žinoma, P. G. dukra atsakovė J. G. kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą į jo turtą – pajų. Kitam turtui paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei neišduotas, nes jokio kito turto gyvenant santuokoje su ieškovės senele P. G. neįgijo. Ieškovės teigimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad ieškovės mirusios senelės V. G. ir P. G. santuoka buvo sudaryta 1988-11-25, po santuokos sudarymo jie gyveno P. G. priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kai jiems tapo reikalinga priežiūra ir pagalba, ieškovė pasiūlė G. persikelti gyventi pas ją, kad galėtų jais tinkamai rūpintis ir jie sutiko. Ieškovė paaiškino, kad 1994-08-01 ji pardavė savo butą adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną už gautis pinigus nupirko naują butą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šį butą pirko savo senelės V. G. vardu. Tai padarė sąmoningai, norėdama, kad jos senelė V. G. turėtų savo nuosavybę, kad išvengti apkalbų. Nurodė, kad V. G. savo nekilnojamojo turto niekad neturėjo, darbo stažo taip pat neturėjo, todėl gaudavo 100 Lt pensiją ir iš tokių pajamų buto nusipirkti negalėjo. Ieškovė teigė žinojusi, kad P. G. santykiai su dukra - atsakove J. G. - buvo labai blogi. Todėl po santuokos sudarymo P. G. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą turtą paliko V. G.. Ieškovė teigė, kad iki mirties P. G. sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, pinigus naudojo vaistams, maistui, pragyvenimui, priežiūrai, nemažai pinigų išleista higienos priemonėms, dalis buvo panaudota jų kraustimuisi, o likusius pinigus P. G. buvo pasidėjęs savo laidotuvėms. Todėl ieškovė nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nupirktas už jos asmenines lėšas jos močiutės vardu ir tapo jos asmenine nuosavybe, nes turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta, sutuoktinio - P. G. - valia įgyti turtą jos močiutės asmeninėn nuosavybėn ir prie buto įsigijimo P. G. neprisidėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės V. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. G.. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos dėl buto teisinio statuso ir neįrodė, kad butas yra asmeninė V. G. nuosavybė. Be to, teismas pažymėjo, jog netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad turto padalijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė nurodė, kad ji, skirdama lėšas buto įsigijimui V. G., norėjo, jog ji įsigytų turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau šiuo atveju yra svarbi ne ieškovės, o V. G. valios išraiška. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. G. norėjo įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinis P. G. iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), V. G. vedė bendrą ūkį su P. G., butas buvo perkamas gyventi abiem G.. Konstatavo, kad ir teisme apklausti liudytojai nenurodė, kokia buvo V. G. valia perkant butą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. D. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliantės motyvai yra tokie:

1. Pirmosios instancijos teismas turėjo visus ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, reikalavimą dėl ieškinio patenkinimo, tačiau jų neįvertino bei netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino P. G. rašytų testamentų ieškovės senelės V. G. naudai: tas faktas, kad ieškovės senelės sutuoktinis P. G. kelis kartus visą turtą palikinėjo jai, be jokių abejonių ir yra jo valios išreiškimas.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog V. G. norėjo įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Darant tokią išvadą, teismas neįvertino ieškovės bei liudytojų parodymų, kurie papasakojo apie P. ir V. G. tarpusavio santykius, P. G. ir jo dukrų santykius. Iš šių parodymų galima daryti nedviprasmišką išvadą, kad jis nesiruošė palikti palikimo savo dukroms.

3. Teismas neįvertino to fakto, kad po 3 mėnesių, P. G. gyvam esant, V. G. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visą jai priklausantį turtą jos mirties atveju palieka ieškovei, gyvenančiai kartu su ja. Liko neįvertinta ta aplinkybė, kad P. G. dukra po tėvo mirties į butą nepretendavo, parėjus 2 metams po jo mirties ji kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl jo palikimo priėmimo: paveldėjo pajus – 33000 Lt. Iš jos pareiškimo teismui dėl termino atnaujinimo mirusio tėvo palikimui priimti bei teismo posėdžio metu apie butą nekalbėjo visai, nors puikiai žinojo, kad yra butas, įgytas santuokos metu, nes suprato, kad jos tėvo dalies jame nėra. Todėl teismas, tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, turėjo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Dėl to kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliantės motyvo, susijusio su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas neįvertino apeliantės bei liudytojų parodymų, pagrindžiančių V. ir P. G. tarpusavio santykius bei jų apsisprendimą įgyti ginčo butą V. G. asmeninėn nuosavybėn. Pats faktas, kad šie asmenys gerai sutarė, neįrodo, jog V. G. vardu įgytas butas buvo jos asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio protokole yra detaliai užrašyti liudytojų parodymai, tačiau nė vienas iš jų neparodė, kad butas buvo pirktas būtent kaip V. G. asmeninė nuosavybė. Kaip matyti iš teismo sprendimo (b.l. 117), šie parodymai buvo įvertinti ir jų analizė leido padaryti išvadą, jog nenustatyta, kokia buvo V. G. valia, įgyjant butą bei jį įregistruojant (b.l. 21, 36). Šiuo atveju neužtenka teiginio, jog pati ieškovė norėjo nupirkti butą V. G. jos asmeninei nuosavybei. Tas faktas, kad atsakovės bei jos tėvo P. G. santykiai buvo netinkami, dar neįrodo, kad V. G. vardu pirktas butas buvo jos asmeninė nuosavybė. Tos aplinkybės neįtvirtina ir teismui pateikti testamentai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.). Tokiu įrodymu šiuo atveju galėjo būti apeliantės sudaryta tikslinė pinigų V. G. skyrimo būstui įsigyti arba ieškovės vardu įsigyto buto dovanojimo senelei sutartys. Tačiau tokie sandoriai nebuvo sudaryti. Turtas, įsigytas po santuokos sudarymo (b.l. 15) pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nors ji įregistruota ir vieno iš jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Apeliantės motyvas, kad atsakovė laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo po P. G. mirties taip pat neįrodo, jog ginčo butas, įgytas santuokos metu, buvo tik V. G. asmeninė nuosavybė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 27 d. sprendimu nurodytos termino praleidimo priežastys (b.l. 83). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jis nebuvo skundžiamas. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas.

Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteisiama 5,40 Lt (b.l. 130) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. D. 5,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėPetras PovilaitisKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė