- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-534-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03116-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-534-278/2012
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03116-2012-9
2012 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto daikto savininko D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius AB „Swedbank“ pareiškimu prašė teismą įpareigoti įkaito davėją D. G. perduoti kreditoriui reikalavimą į žemės sklypo nuomos teisę, kuria buvo užtikrintas UAB „Saginda“ suteikto kredito grąžinimas bei išieškoti skolą iš UAB „Saginda“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino iš dalies. Nurodė, kad klausimas dėl skolos priteisimo yra išspręstas 2012-05-22 nutartimi, todėl šioje dalyje pareiškimas nenagrinėjamas bei įpareigojo D. G. perduoti kreditoriui reikalavimą į žemės sklypo, esančio Savanorių a. 13, Panevėžio m., 179 kv.m. dalies nuomos teisę.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. G. prašo panaikinti 2012 m. gegužės 23 d. nutartį. Nurodo, kad UAB „Saginda“ suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas įmonei bei fiziniams asmenims priklausantis turtas, taip pat įkeista nuomos teisė į žemės sklypą, tačiau kredito sutarties įvykdymą užtikrinančioje bendrosios hipotekos sutartyje nebuvo nustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse tvarka, todėl įkeisto turto pardavimas iš varžytinių negalimas, kaip negalimas ir reikalavimo į nuomos teisę perdavimas hipotekos kreditoriui. Be to, teigia, jog skolininkui UAB „Saginda“ yra iškelta bankroto byla, todėl įkeisto turto realizavimui turi būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Mano, kad kreditorius AB „Swedbank“ neturi reikalavimo į nuomos teisę, nes nėra realizuotas UAB „Saginda“ turtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Swedbank“ prašo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie skolininko UAB „Saginda“ įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą, todėl AB „Swedbank“ turi teisę savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto. Teigia, jog D. G. neteisingai aiškina Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas atskirojo skundo ribų ir, nenustatęs Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, dėl neapskųstos nutarties dalies nepasisako.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.220 straipsnio 1 dalis (iki 2012-06-30 galiojusi redakcija) įtvirtino hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kreipimosi į teismą metu galiojusios Civilinio proceso kodekso 559 straipsnio nuostatos nustatė hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Šio straipsnio 2 dalis numatė, kad skolininkui per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdžius įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir gavus iš kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu įpareigoti įkaito davėją perduoti reikalavimus, kylančius iš įkeistos turtinės teisės, kreditoriui. Byloje nustatyta, kad 2001-08-27 kredito linijos sutartimi (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) AB „Swedbank“ suteikė UAB „Saginda“ 377 397,80 EUR kreditą, 1 600 000,00 USD ir 250 000,00 EUR kredito liniją. Be kitų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, 2009-12-29 įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), D. G. kreditoriui įkeitė turtines teises – nuomos teisę į 179 kv. m. ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 812 kv.m. valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-6). Skolininkei UAB „Saginda“ neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį, AB „Swedbank“ prašymu, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-01-06 nutartimi įkeisti daiktai buvo areštuoti ir daiktų savininkai įspėti dėl skolos grąžinimo, todėl įkeisto daikto davėjas D. G. buvo įspėtas, jog negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Gavus kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prievolės pagal 2001-08-27 kredito linijos sutartį skolininkė UAB „Saginda“ neįvykdė. Fakto, kad ir areštavus įkeistą turtą kredito gavėja UAB „Saginda“ nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, neneigia ir apeliantas, todėl AB „Swedbank“ įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto, tame tarpe ir į įkeistą žemės sklypo nuomos teisę. Apelianto teiginys, jog bendrosios hipotekos sutartyje nebuvo nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka, nedaro sutarties negaliojančia, o tokios tvarkos nenustačius, vienašališkai keisti sutartį sutarties šalis negali. Be to, hipotekos teisėjas nesprendžia klausimų, susijusių su įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse tvarkos nustatymu, nes kilę ginčai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka ir jų nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją. Kadangi pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., o klausimų dėl aukščiau paminėtų apelianto teiginių hipotekos teisėjas nesprendžia, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčijama nutartis yra teisėta ir ją naikinti nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog UAB „Saginda“ yra iškelta bankroto byla ir jos turtas nėra parduotas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą dėl įkeisto turto perdavimo, nes CK 4.216 straipsnio nuostatos įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kadangi tik UAB „Saginda“ yra iškelta bankroto byla, todėl tik šios įmonės, o ne kitų asmenų įkeistas turtas gali būti parduodamas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.