- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1-164-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00027-2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- S. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės (toliau – prokurorė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 2006 m. sausio 18 deklaravęs išvykimą gyventi į Baltarusiją ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 199 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:
pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020-02-15 apie 07.00 val. vykdamas pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį adresu Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, privalomus pateikti muitinei daiktus – 25 250 eurų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.
Šiais savo veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
S. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką , numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje patvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys: paties S. Ž., liudytojų V. V., T. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, bei kita byloje surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. jis kartu su savo pažįstu V. V. iš Baltarusijos Respublikos vyko į Lietuvą nusipirkti automobilį, su savimi turėjo grynuosius pinigus, iš viso 25 250 eurų, pinigai yra jo šeimos santaupos, priklauso jam ir jo sutuoktinei. Iki pasienio vyko autobusu, tuomet nusprendė sieną kirsti pėsčiomis, kadangi norėjo kuo greičiau atsidurti Lietuvoje, o prieš juos dar buvo du autobusai. Praėję pasienio kontrolės postą, užėjo į muitinės tikrinimo patalpas, ten įtariamojo muitinės pareigūnas paklausė, ar jis turi daiktų, kuriuos yra būtina deklaruoti, įtariamasis paaiškino, kad jis puikiai žino tvarką muitinėje bei kokius daiktus yra būtina pateikti muitinės kontrolei, jam taip pat yra žinoma, kad gabenamus grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 eurų yra būtina deklaruoti, pateikiant muitinės pareigūnui rašytinę grynųjų pinigų deklaraciją, praėjus valstybės pasienio kontrolės postą. Muitinės pareigūnas jo paklausė, ar jis gabena grynuosius pinigus, kiek dabar pamena, jis jam pasakė, kad gabena 8 500 eurų nors iš tikrųjų gabeno 25 250 eurų, tuomet pareigūnas muitinio tikrinimo metu jo striukės kišenėje surado likusią pinigų sumą. Muitinio tikrinimo metu jis bandė perduoti vieną pinigų krūvelę savo draugui, kuris stovėjo jam už nugaros, tačiau šį veiksmą pamatė pareigūnas. Pažymi, kad nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, žinojo, kad grynuosius pinigus reikia deklaruoti, tačiau jų nedeklaravo, dėl kokios priežasties taip pasielgė, nurodyti negali. Baltarusijos Respublikoje turi nuolatinį darbą, gyvena su žmona, augina du nepilnamečius vaikus (1 t., b.l. 52-54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2020-02-15, 6.00 iš Ašmenos autobusų stoties jis su savo pažįstamu S. Ž. išvyko į Vilnių pirkti automobilių. Su savimi turėjo pinigus, kuriuos prieš išvykstant Ašmenoje išsikeitė į eurus. Kiek tiksliai jų išsikeitė - nepamena, bet tikrai žino, kad apie 9000 eurų. Vyko autobusu, tačiau pasienyje S. Ž. pasiūlė, kad būtų greičiau, pasienio kontrolės postą pereiti pėsčiomis, kadangi prieš juos eilėje dar buvo du autobusai. Jie praėjo pasienio kontrolės postą. Kadangi jis pirmą kartą vyksta per šį postą (paprastai vyksta per Lenkiją) ir tvarkos nežino, todėl S. Ž. paklausė, ar nereikėtų praeiti ir muitinės kontrolės, į jis atsakė teigiamai ir jie užėjo į muitinio tikrinimo vietą, kur koridoriuje muitinės pareigūnai jų pasiteiravo, ar jie gabena cigaretes ir alkoholį. Pažymi, kad jis lietuviškai nesupranta, o muitinės pareigūnai bendravo lietuviškai. Kadangi S. Ž. su jais pradėjo kalbėtis šia kalba, todėl jis nesuprato, apie ką jie kalbėjosi, kokius klausimus uždavė bei ko teiravosi muitinės pareigūnai, pastarasis suprato tik nugirstus tarptautinius žodžius, tokius kaip cigaretės ir alkoholis. Muitinės pareigūnams parodė savo gabenamą alkoholį. Tuomet S. Ž. su muitinės pareigūnais kalbėjo lietuviškai, ką konkrečiai - jis nesuprato, bet po jų pokalbio muitinės pareigūnas atliko S. Ž. paviršutinę apžiūrą, kurios metu kažką užčiuopė jo striukės vidinėje kišenėje ir ištraukė - ten buvo pinigų krūvelė. Tuomet S. Ž. iš muitinės pareigūno paėmė tą muitinės pareigūno ištrauktą pinigų krūvelę ir, tuo metu, kai muitinės pareigūnas aptiko kitoje kišenėje kitą pinigų krūvelę, jis pinigų krūvelę bandė perduoti jam, nes jis stovėjo už jo, tačiau muitinės pareigūnas tai pamatė ir pasiteiravo kas čia vyksta, o liudytojas iš karto padavė muitinės pareigūnui jam S. Ž. perduotą pinigų krūvelę, kuri buvo apjuosta gumyte. Tuomet, kai buvo rastos dvi krūvelės pinigų, muitinės pareigūnas uždarė muitinės tikrinimo vietą ir pastarasis toje apžiūroje nedalyvavo. Kokią grynųjų pinigų sumą S. Ž. su savimi gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą jis nurodyti negali, kadangi nežino, jis jam to nesakė. Kai jis buvo paklaustas apie daiktus, būtinus deklaruoti, bei kiek grynųjų pinigų pastarasis gabena, pasakė, kad jis gabena apie 9000 eurų, kadangi tikslios sumos jis nežinojo, bet žinojo, kad jo gabenama grynųjų pinigų suma tikrai nesiekia 10 000 eurų, ir jam jų nėra būtina deklaruoti. Pareigūnui muitiniam tikrinimui jis pateikė visus savo gabenamus grynuosius pinigus bei kitus daiktus, kurių deklaruoti nereikėjo, pinigai jam dalyvaujant buvo suskaičiuoti ir nustatyta, kad gabeno 8700 eurų, taip pat jis buvo apieškotas ir nieko draudžiamo pas jį rasta nebuvo (1 t., b.l. 31-32).
Liudytojas T. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyr. inspektoriumi. Pagal darbo funkcijas atlieka dokumentinį ir fizinį daiktų, asmenų, transporto priemonių, gabenamų daiktų tikrinimą. 2020-02-15 apie 07.00 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis atvyko Lietuvos Respublikos pilietis S. Ž. ir Baltarusijos Respublikos pilietis V. V., kurie praėjo pasienio kontrolės punktą ir užėjo į muitinio tikrinimo patalpas, kur informavo, kad jie vyksta pėsčiomis, į užduotą klausimą, ar pastarieji turi daiktų, kuriuos reikia deklaruoti, atsakė, kad tokių daiktų neturi. Tuomet jis pradėjo muitinį S. Ž. tikrinimą, kurio metu striukės vidinėje kišenėje pastebėjo grynųjų pinigų krūvelę 100, 200, 50 eurų nominalo kupiūromis. Tada jis paprašė, kad asmuo nusiimtų striukę, tuo metu, kai jis ją nusiiminėjo, ištraukė grynųjų pinigų krūvelę ir perdavė V. V., tai pastebėjęs, jis asmens paklausė, ką jis daro ir jo perduotą pinigų krūvelę, kuri buvo 500 eurų nominalo kupiūromis, iš V. V. paėmė ir padėjo ant stalo prie kitos pinigų krūvelės, kuri buvo rasta striukės vidinėje kišenėje. Padėjęs pinigus ir paklausus jo, kokia tai yra suma, V. V. atsakė, kad 8000 eurų. Liudytojas apklausos metu paaiškino, kad jis iš karto S. Ž. informavo bei pasiteiravo, ar jam yra žinoma, kad būtina deklaruoti grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 eurų. Net ir tuomet S. Ž. neišreiškė jokios valios pateikti deklaraciją. Suskaičiavus pas S. Ž. rastus pinigus, buvo nustatyta, kad jis per sieną gabeno 25 250 eurų, ši suma buvo padalinta į dvi krūveles, kurios buvo apjuostos gumele, vienoje krūvelėje buvo 10 000, o kitoje likusi suma t.y. 15 250 eurų, Tuo metu, kai jis suskaičiavo pinigus, dar kartą įspėjo dėl to, kad suma, kuri viršija 10 000 eurų turi būti deklaruota pateikiant rašytinę pinigų deklaraciją praėjus pasienio kontrolės punktą dar prieš atliekant muitinį tikrinimą. Tuomet jau po nustatyto fakto S. Ž. pasakė, kad nori deklaruoti šiuos pinigus ir nurodė, kad šie pinigai yra jo santaupos ir jis tikino norėjęs pirkti automobilį. Pas Baltarusijos Respublikos pilietį V. V. taip pat buvo aptikti gabenami grynieji pinigai, kuriuos jis pateikė muitinio tikrinimo metu nurodydamas, kad jo turima suma nėra tokia, kurią reikėtų deklaruoti ir pasakė, kad turi apie 8800-9000 eurų, suskaičiavus, buvo nustatyta 8700 eurų suma. Taip pat po suskaičiavimo V. V. pasakė, kad S. Ž. gabenamuose piniguose yra jo 20 00 eurų, tačiau S. Ž. pasakė, kad šie pinigai yra jo ir jis jam nieko nėra davęs. Apie įvykį informuota MKT (1 t., b.l. 19-21).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, Vilnius r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26. Poste yra administracinis pastatas, iš abiejų jo pusių yra atvykstančių ir išvykstančių keleivių pasienio ir muitinio tikrinimo vietos. Atvykstantiems iš Baltarusijos į Lietuvą keleiviams muitinio tikrinimo vietoje yra skirti 5 vykimo kanalai su pakeliamas kelio užtvarais. Kanaluose stovi keleivinis autobusas, lengvieji automobiliai. Žiūrint iš dešinės, link Baltarusijos pusės, pirmas kanalas skirtas keleiviams, vykstantiems keleiviniais autobusais, antras raudonas kanalas, skirtas keleiviams, turintiems deklaruojamų prekių, trečias žalias kanalas, skirtas Europos Sąjungos piliečiams, neturintiems deklaruojamų prekių, ketvirtas žalias kanalas, skirtas keleiviams, neturintiems deklaruojamų prekių, penktas kanalas, skirtas pirmumo teisę vykti per valstybinę sieną turintiems keleiviams (neįgalieji, diplomatai ir pan.). Tarp antro ir trečio kanalų yra atvykstančių keleivių pasienio ir muitinio tikrinimo pastatas. Pastate iš visų pusių yra langai, jo viduryje, iš abiejų pusių, yra durys su stiklu. Vykstant iš Baltarusijos į Lietuvą, šio pastato pradžioje yra valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM pareigūnų darbo vietos, kur pro pastato šonuose esančius langelius pateikiami atvykstančių keleivių asmens dokumentai, atliekamas pasienio tikrinimas. Po pasienio tikrinimo atliekamas muitinis tikrinimas. Iš trečiojo kanalo įėjus į pastato vidų patenkama į koridorių, kuriame kairėje (link Baltarusijos pusės) yra durys pro kurias patenkama į muitinės pareigūnų darbo vietas, pro dešinėje pusėje (link Lietuvos pusės) esančias duris patenkama į muitinės pareigūnų darbo vietas, kuriose yra stalai, ant kurių yra kompiuteriai, spausdintuvas, telefonas. Prie stalų yra kėdės. Pastato šonuose esančių langų apačioje yra stalčiukai, pro kuriuos pateikiami/grąžinami dokumentai, daiktai (1 t., b.l. 11-16).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas T. A. voke pateikė 25 250 eurus, priklausančius įtariamajam S. Ž. (1 t., b.l. 22-23).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti pinigai, kurie 2020-02-15 buvo pateikti savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu. Nustatyta, kad pakete yra 25 250 eurų:
26 (dvidešimt šešios) 500 eurų nominalo kupiūros, iš viso 13 000 eurų;
5 (penkios) 200 eurų nominalo kupiūros, iš viso 1000 eurų;
91 (devyniasdešimt viena) 100 eurų nominalo kupiūra, iš viso 2150 eurų;
43 (keturiasdešimt trys) 50 eurų nominalo kupiūros, iš viso 2150 eurų (1 t., b.l. 24-25).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Ž. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė nekonfiskuoti sulaikytų pinigų arba konfiskuoti tik tą dalį, kuri viršijo 10 000 eurų sumą. Taip pat nurodė, kad pusė šių pinigų priklauso jo žmonai ir yra asmeninis jos turtas (b. l. 69–70).
Šių duomenų pagrindu konstatuojama, kad S. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. Ž. padarė vieną sunkų nusikaltimą, neteistas, dirba, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija už šiame straipsnyje numatytos veikos padarymą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimo klausimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, S. Ž. skirtina prokurorės siūloma minimali – 150 MGL dydžio bauda. Sutinkamai su BK 64¹ straipsnio nuostatomis skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaudamasi BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis prašo kaip kontrabandos dalyką konfiskuoti visus iš S. Ž. paimtus pinigus – 25 250 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ši priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Europos Žmogaus Teisių Teismas turto konfiskavimo neproporcingumą yra konstatavęs ne vienoje nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų (bylos Ismaylov prieš Rusiją, Nr. 30352/03; Sun prieš Rusiją, Nr. 31004/02; Grifhorst prieš Prancūziją, Nr. 28336/02; Moon prieš Prancūziją, Nr. 39973/03; Gabrić prieš Kroatiją, Nr. 9702/04). Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vertindamas konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad S. Ž. per sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, tai yra gauti iš nusikalstamos ar kitos neteisėtos veikos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. Ž. vyko pirkti automobilio, jo teigimu pinigai tai jo ir žmonos bendros santaupos.
S. Ž. neteistas, dirba vairuotoju, turi ūkį yra vedęs ir augina du vaikus. Gabenant per valstybės sieną pinigų sumą, viršijančią nustatytą ribą nustatyta tik pareiga deklaruoti pinigus. S. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos negavo, o valstybė finansinės žalos nepatyrė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas nesilaikant deklaravimo reikalavimo gali būti pateisinamas, kai padaromos sunkios veikos, susijusios su pinigų plovimu , mokesčių vengimu ir panašiai, šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos, todėl pinigų konfiskavimas S. Ž. netaikomas.
Siekiant užtikrinti savalaikį nuosprendžio įvykdymą, kuris gali būti apsunkintas dėl to, kad kaltinamasis gyvena užsienyje, tikslinga 5000 Eur sumai taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą iki bus sumokėta S. Ž. paskirta bauda. Kaltinamajam per įstatymo numatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą baudos nesumokėjus, į šią sumą nukreiptinas baudos išieškojimas.
Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skirti 150 MGL (7500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę S. Ž. skirti 100 MGL (5000 Eur) baudą.
Grynuosius pinigus – 20250 eurų, įneštus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti S. Ž..
Vadovaujantis BPK 151 straipsniui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą daliai iš S. Ž. paimtų pinigų, t.y. 5000 €, saugomų Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudos išieškojimą nukreipti į šią sumą.
Likusią pas S. Ž. paimtų pinigų dalį, tai yra 20250 €, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti S. Ž.,
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 6801, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų : AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900; AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440; AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800; Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100; AB „Swedbank" , sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000; UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jūs turite teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti prašymą Vilniaus apygardos teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.