Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. (M. K.), mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. gegužės 25 d., apie 17:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,25 promilių girtumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė savo sugyventinei – nukentėjusiajai I. B. du smūgius ranka į veidą, tokiu būdu, mušdamas savo šeimos narį, kaltinamasis M. K. sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam M. K. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. K. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, būdamas girtas, 2017 m. gegužės 25 d., apie 17:00 val., tarpusavio konflikto metu, dešine ranka sudavė du smūgius savo sugyventinei I. B. į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis M. K. gailėjosi, tačiau kodėl mušė savo sugyventinę, ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškinti negalėjo (b.l. 32).

Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis M. K. ją mušė, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji I. B. (b.l. 21), be to, smurto panaudojimo nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu taip pat patvirtinamas tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5-6) bei teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 12-14).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo M. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė, mušant sukėlus fizinį skausmą savo sugyventinei I. B., yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgius į veidą), sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis M. K. ir nukentėjusioji I. B. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji I. B., tiek kaltinamasis M. K., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji I. B., kaip kaltinamojo M. K. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos bei panaudoto fizinio smurto pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris nors anksčiau neteistas, tačiau niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, anksčiau yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, ir daro išvadą, kad kaltinamajam M. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta bausmė – areštas, taikant taip pat ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turi būti taikoma nusikalstamas veikas šeimos nariui padariusiems asmenims, ir kuri gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą dvidešimčiai parų.

Arešto atlikimo pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į M. K. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2017 m. gegužės 25 d. 17:35 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 14:33 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu paskirti kaltinamajam M. K. šiame įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Kardomosios priemonės M. K. neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad jis, nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir privalo būti vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.