Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1973 m. gegužės 22 d. Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,MINK LT“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

2014-10-31 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis; 2014-12-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., BK 63 str. 4, 9 d. pagrindu subendrinus su 2014-10-31 teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 m. 2 mėn., įpareigojant per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis ir per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau keturis kartus alkūne sudavė savo žmonai D. L. gulinčiai lovoje į nugaros sritį, po to, surišęs rankas ir kojas bei pririšęs prie lovos, vieną kartą spyrė jai į veido sritį ir, atsisėdęs jai ant nugaros, ne mažiau tris kartus alkūne sudavė į nugaros sritį, tuo nukentėjusiajai D. L. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau keturis kartus alkūne sudavęs savo žmonai D. L. gulinčiai lovoje į nugaros sritį bei, surišęs rankas ir kojas, grasino nužudyti, sakydamas, kad užmuš, taip sudarė nukentėjusiajai D. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. jis į namus sugrįžo neblaivus. Namuose rado girtą sutuoktinę, kuri miegojo, namuose buvo netvarka, todėl jis susinervino ir trenkė jai alkūne į nugarą. Ji pradėjo šaukti, jis dar labiau supyko, paėmęs virvę surišo jos rankas ir kojas. Buvo atsisėdęs ant nugaros, surištai D. L. vieną kartą koja įspyrė į veidą, sudavė jai porą kartų alkūne į nugaros sritį. Kiek tiksliai sudavė smūgių, neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįsta, kad sakė užmuš, tačiau tokių ketinimų neturėjo. Norėdamas nusiraminti, išėjo į mišką, namuose palikęs surištą sutuoktinę. Matė D. L. veide kraujosruvą, pripažįsta, kad ji galėjo atsirasti nuo spyrio į veidą. D. L. jis atsiprašė, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė smurtavus prieš sutuoktinę D. L. įrodyta.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. ryte su kaimynais gėrė alų, ji apsvaigo, sugrįžusi namo atsigulė pamiegoti. Grįžęs į namus sutuoktinis A. L. trenkė jai į nugarą. Sakydamas, kad ji daugiau niekur iš namų nebeišeis, paėmė virvę ir jai gulinčiai surišo rankas ir kojas, po to kelis smūgius sudavė į nugarą ir išėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko sugrįžęs prie jos, spyrė koja į veidą ir išėjo lauk. Ji pati sugebėjo išsilaisvinti ir išėjo pas kaimynę. Namuose buvo dvidešimtmetė dukra, kuri girdėjo konfliktą, matė ją surištą ir iškvietė policiją. Ji pati norėjo kurį laiką pabūti pas kaimynę, kol A. L. apsiramins, tačiau policijos nebūtų kvietusi, medikų pagalba jai nebuvo reikalinga. Surišęs rankas, pririšęs ją prie lovos A. L. sakė, kad ją užmuš, tačiau ji žinojo, kad tai buvo tik žodžiai, kad A. L. jai nieko nepadarys. A. L. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, toliau gyvena kartu.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (4-8 b. l.) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 16 val. 05 min Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo gautas M. L. pranešimas apie namuose smurtaujantį tėvą A. L.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (15-17 b. l.), D. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (9-13 b. l.) matyti, kad po telefoninio pranešimo dėl A. L. smurtavimo nuvykus į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), D. L. veide ir nugaroje buvo matomi akivaizdūs smurto požymiai – kraujosruvos, A. L. pristatytas į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, kur jam buvo nustatytas vidutinis – 1,68 promilės – apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (43 b. l.).

Iš alkotesterio parodymų (21 b. l.) matyti, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 17 val. 11 min, iš karto po konflikto D. L. nustatytas vidutinis – 1,81 promilės – apsvaigimas nuo alkoholio laipsnis.

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis A. L., suduodamas smūgius į nugaros sritį ir veidą savo sutuoktinei, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Iš nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis A. L., rišdamas D. L. rankas ir kojas, sakė, kad ji iš namų nebeišeis, po to sudavė jai smūgius alkūne į nugarą, įspyrė į veidą ir išėjo iš namų. Smurtaudamas sakė, kad ją užmuš, tačiau didelių sužalojimų, išskyrus kraujosruvas, nepadarė, jo smurtiniai veiksmai truko trumpą laiką, jokių kitokių veiksmų, iš kurių galima būtų matyti, kad jis gali įgyvendinti žodžiais išsakytus ketinimus, neatliko, suduodamas smūgius daiktų, kuriais būtų galima sužaloti žmogų, neturėjo, pats pasišalino iš namų. Be to, pati nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos vertinant sutuoktinio veiksmus, teisme ji patvirtino, kad grėsmės būti nužudytai ji nejautė, pati pagalbos į policiją nesikreipė. Iš aptartų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo A. L. sutuoktinei D. L. pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai „užmušiu“ buvo realūs, kad jais A. L. norėjęs įbauginti sutuoktinę, siekęs ją nužudyti ar sužaloti. Įvertinus visumą aplinkybių, kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus teisme, spręstina, kad apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo A. L. sutuoktinei išsakyti žodžiai buvo tik emocionaliai išreikštas pyktis. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamasis A. L. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusios atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis turi du neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – smurtavimą prieš sutuoktinę, padarytas analogiškomis aplinkybėmis – esant apsvaigus nuo alkoholio, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Naują nusikalstamą veiką A. L. padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kas parodo, jog kaltinamasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo ir toliau daro analogiškus nusikaltimus. Visuma aptartų aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai paskyrus A. L. laisvės apribojimo bausmes už ankstesnius nusikaltimus, nepasiekti, jis teisiamas trečią kartą, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta už jo padarytą veiką BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. dirba, gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl jam skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant minimalios trukmės laikotarpiui.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi A. L. nusikalto neatlikęs bausmės, paskirtos 2014 m. gruodžio 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su neatliktos bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms) (BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunktis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, ją keičiant laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.

A. L. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.