Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-981-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-17
Bylos Nr.
2A-981-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
UAB „Senamiesčio ūkis“
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-981-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 24.1.; 30.9.1.; 35.4.; 36.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovo atstovui Gintarui Gaidžiui, atsakovui R. S., jo atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 1770,94 Lt skolą už eksploatavimą, administravimą ir komunalines paslaugas, 127,88 Lt delspinigių ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas yra daugiabučio namo, esančio Šv. Stepono g. 25, Vilniuje, bendrosios nuosavybės administratorius. Atsakovas nuosavybės teise valdo 44,06 kv.m. bendro ploto butą, tačiau nemoka namo administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčių, todėl susidarė skola ieškovui už šias paslaugas..

Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis yra atsidalijęs iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovas pažeidė LR CK 4.245 str. 4 d. įtvirtintas normas, nes neįteikė bendrosios dalinės nuosavybės turto aprašo, dėl ko atsakovas negalėjo pareikšti pretenzijų dėl dalinės nuosavybės. Ieškovas taip pat pažeidė LR CK 4.85 str. 3 d., kadangi nesušaukė namo gyventojų susirinkimo ir nesuteikė galimybės gyventojams pasirinkti kaminų avarinės būklės remonto atlikimo būdo. Atsakovas savo lėšomis ir ūkio būdu atliko virš jam priklausančio nebaigto įrengti buto (pastogės) stogo rekonstrukcijos ir remonto darbus, 100 proc., permūrijo ir apskardino 4 kaminus. Pažymėjo, jog jo butas buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovas remonto darbus atliko po buto atidalijimo, atsakovo dalyje ieškovas darbų neatliko, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1770,94 Lt skolą, 127,88 Lt delspinigių ir 66 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovas administruoja daugiabučio namo savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Šv.Stepono g.25, Vilniuje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-09-01 neatsiskaitė už eksploatavimą, administravimą ir komunalines paslaugas, skola sudarė 1770,94 Lt, įsiskolinimo dydžio pagrįstumą patvirtino ieškovo pateikti dokumentai. Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.82 str. 1 d. ir 4.76 str., nurodė, jog namo stogas ir jame įrengti bendro naudojimo kaminai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl namo bendrasavininkai proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas atsidalino butą ir virš jo suremontavo stogą ir kaminus, neturi reikšmės, kadangi ieškovas prašė priteisti mokesčius, kurie tenka atsakovui kaip buto savininkui. Taip pat pabrėžė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo atliktą kaminų ir stogo remontą. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad dėl remonto nebuvo šaukiamas namo bendrasavininkų susirinkimas, prieštarauja protingumo principams ir CK 4.83 str. 2 d. 1 p., kadangi atsakovas pats pripažino, kad ieškovas atliko remontą kaminų, kurie kėlė pavojų praeivių saugumui. Nustatė, jog ieškovas į teismą kreipėsi 2009-09-25, todėl nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimui dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-09-01.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalaujamos sumos dydį. Nurodo, jog mokestis už atliktus kaminų remonto darbus 2008 m. balandžio- liepos mėnesiais sudaro 1730,68 Lt, tuo tarpu teismas priteisė 1770,94 Lt skolą. Nesutinka su teismo sprendimu, kuriame nemotyvuojant buvo nurodyta, jog ieškinys paduotas nepraleidus senaties termino. Mano, jog ieškovas praleido LR CK 1.125 str. įtvirtintą senaties terminą ieškiniams dėl netesybų. Mano, jog teismo sprendimas priteisti delspinigius yra neteisėtas. Pažymi, jog nei viename iš mokestinių pranešimų ar ieškovo pateiktų įrodymų delspinigiai nėra užfiksuoti. Nurodo, jog teismas neįvertino fakto, jog pats ieškovas pripažino skolos nebuvimą ir faktą, kad dalis kaminų buvo sutvarkyti asmeninėmis atsakovo lėšomis. Ieškovo pateiktame rašte Nr. G2-251 (b.l. 42) buvo nurodyta, jog pagrindo atsakovui neskaičiuoti mokesčių už jo atliktus darbus nėra, kadangi atsakovui priklausanti pastogė nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Pabrėžė, jog pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos pristatė ieškovo direktoriui 2008 m. rugsėjo 28 d. Teismas pažeidė LR CPK 200 str. įtvirtintas procesines normas, prijungdamas ieškovo pateiktus papildomus įrodymus ir nesuteikdamas galimybės atsakovui su jais susipažinti. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio išvadas, kurių pagrindu ieškovas ir atliko darbus, matyti, jog kaminų remonto darbai nebuvo nustatyti kaip privalomojo pobūdžio darbai. Todėl ieškovo kaminų remonto darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat, vadovaujantis LR CK 4.83 str. 4 d., atsakovas neprivalo apmokėti ieškovo patirtų išlaidų, kadangi tokiems darbams nebuvo duotas sutikimas. Nurodo, jog atsakovas įgyvendino savo teisę prižiūrėti ir remontuoti bendrąją dalinę nuosavybę, remdamasis LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p., t.y. pasinaudojęs LR CK bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teises ir pareigas reglamentuojančia alternatyva.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog ieškovas yra paskirtas atsakovo namo bendrosios nuosavybės administratoriumi ir vykdo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Nurodo, kad namo remonto darbai buvo atlikti kaip privalomieji darbai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio aktu Nr. A32-606 (5.5-EUD-1). Pabrėžė, jog apelianto namo stogas, virš pastogės yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendra dalinė nuosavybė, todėl apeliantas kaip daugiabučio namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 44,06 kv.m. bendro ploto butą, esantį Šv.Stepono g.25-15, Vilniuje (b.l.5-6), be to, tame pačiame name palėpėje jis yra įsirengęs 51,58 kv.m. ploto butą Nr.15A (b.l.44). Minėtas gyvenamasis namas yra daugiabutis, todėl pagal LR CK 4.82 str. 1 d. atsakovui kartu su kitais minėto namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Tai, kad atsakovas namo palėpėje yra įsirengęs gyvenamąsias patalpas, nereiškia atsakovo atsidalinimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės visame bendrame turte, nepanaikina jo nuosavybės teisės į bendromis esančias pagrindines namo konstrukcijas. Kadangi minėto gyvenamojo namo stogas ir kaminai yra priskirtini prie pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, todėl atsakovas yra šio turto bendraturtis ir šio turto dėl jo specifiškumo net negalima atsidalinti. Atsakovas, kaip bendraturtis, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3 d.). Pagal LR CK 4.83 str. 3 d. ir 4 d. atsakovas kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti. Jis neprivalo apmokėti tik tų išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tai reiškia, kad atsakovas privalo kartu su kitais gyvenamojo namo butų savininkais apmokėti namo stogo ir kaminų remonto išlaidas, o jeigu šis remontas susijęs su teisės aktų nustatytais privalomaisiais naudojimo reikalavimais, kaip yra nagrinėjamu atveju, tai šias išlaidas privalo padengti, neatsižvelgiant į tai, kad nėra davęs dėl jų sutikimo.

Byloje nustatyta ir bylos nagrinėjimo metu niekas neginčijo aplinkybės, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio Šv.Stepono g.25, Vilniuje, administratorius. Taip pat byloje niekas neginčijo aplinkybių, o atsakovas pats pripažino, kad minėto gyvenamojo namo kaminų būklė kėlė pavojų praeiviams ir todėl jie turėjo būti remontuojami. Tai patvirtina ir 2007-09-04 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte esantys duomenys (b.l.63-64), kad pastato fasade vyksta mūro erozija, taip pat atsakovo 2008-10-08 pareiškime ieškovui (b.l.40) nurodyti duomenys apie kaminų avarinę būklę, aplinkybė, kad dalį kaminų remontavo pats atsakovas. Todėl ieškovas, būdamas bendro naudojimo turto administratoriumi, turėjo pareigą sutvarkyti gyvenamojo namo kaminus be atsakovo ir kitų butų savininkų sutikimo. Šios remonto išlaidos pagal byloje esančius rašytinius įrodymus sudarė 58638,92 Lt (b.l.59-60, 61-64). Ieškovas, prieš pradėdamas darbus, vykdė apklausą, siekdamas parinkti rangovą kuo palankesnėmis sąlygomis butų savininkams. Ieškovas, įvertinęs atsakovo buto plotą, bendrą minėto gyvenamojo namo plotą, t.y. atsižvelgęs į atsakovui priklausančią dalį bendrame turte, pagrįstai atsakovui priskaičiavo 1730,68 Lt už minėtą remontą (b.l.58). Pagal atsakovo skolos paskaičiavimo lentelę atsakovo skola ieškinio pateikimo dienai sudarė 1730,68 Lt už kaminų remontą ir 40,26 Lt už komunalines paslaugas už 2009 m. rugpjūčio mėn. (b.l.9). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis apmokėjo šias remonto ar komunalinių paslaugų išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 1770,94 Lt sumą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pagal LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p. atsakovas turėjo teisę be kitų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad išvengti žalos ir grėsmės bendro naudojimo objektams, ir pats atlikti gyvenamojo namo kaminų remontą. Byloje nėra ginčo, ieškovas pripažįsta šį faktą, kad atsakovas savo lėšomis suremontavo 4 namo kaminus, nes jie kėlė grėsmę. Todėl atsakovas įgijo teisę pagal LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p. reikalauti iš kitų butų bei kitų patalpų savininkų atlyginti šias išlaidas proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi, atsakovas šių išlaidų atlyginimo gali reikalauti iš kitų bendraturčių, o iš ieškovo šių išlaidų atlyginimo ar įskaitymo negali reikalauti, kadangi ieškovas nėra bendro turto bendraturtis, o yra tik bendro turto administratoriumi. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas negalėjo jam skaičiuoti mokesčių už atliktus kaminų remonto darbus.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 200 str. įtvirtintas normas, prijungdamas ieškovo pateiktus papildomus įrodymus ir nesuteikdamas atsakovui galimybės su jais susipažinti. Kaip matyti iš 2010-01-14 vykusio teismo posėdžio protokolo, teismui priėmus į bylą papildomus įrodymus, atsakovas neprašė suteikti jam laiko susipažinti su naujais įrodymais, sutiko, kad byla šiame teismo posėdyje būtų nagrinėjama iš esmės (b.l.68). Be to, ieškovo pateikti nauji įrodymai pagrindžia ieškovo išsakytus argumentus, nėra susiję su naujomis aplinkybėmis. Civilinėse bylose galioja rungimosi principas ir todėl būtent atsakovas turėjo teisę ir pareigą prašyti teismo suteikti jam laiko susipažinti su naujais įrodymais, tačiau tokia savo teisę nepasinaudojo. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 200 str. ir nesuteikė atsakovui teisės susipažinti su naujais įrodymais. Kita vertus, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais ir pasisakyti dėl jų apeliaciniame skunde, ką jis ir padarė, todėl atsakovo nurodytos minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 2 p. ieškiniams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK 1.127 str. 5 d., esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Pagal LR CK 6.71 str. netesybos yra mokamos tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai, t.y. pažeidus prievolę. Atsakovui neapmokėjus nustatytais terminais jam priskaičiuotų sumų, toks atsakovo prievolės pažeidimas yra tęstinis, todėl už kiekvieną termino apmokėti praleidimo dieną delspinigiai turi būti skaičiuojami iš naujo. Todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo prievolės apmokėti suėjimo dienos, o už kiekvieną dienąiš naujo, ir iš esmės gali būti skaičiuojami už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos. Kaip matyti iš delspinigių paskaičiavimo lentelės (b.l.10), ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius už paskutinius 6 mėn., nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmių. Be to, pagal LR CK 6.71 str. 1 d. netesybos gali būti nustatytos ne tik šalių sutartimi, bet ir įstatyme. LR 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. bei jo pagrindu priimto LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p. numato, kad fiziniai asmenys, LR Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Taigi, ieškovo teisė reikalauti delspinigių yra įtvirtinta įstatyme. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog teismo sprendimas priteisti delspinigius yra neteisėtas, nes juos numato įstatymas ir aplinkybė, jog delspinigiai nebuvo nurodyti mokestiniuose pranešimuose, neatima ieškovui teisės jų reikalauti iš atsakovo teismine tvarka. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų yra taip pat nepagrįsti, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl teisingai išsprendė bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. S. 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė