Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2319-356/2023, pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, ieškinį atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė D. F., galiojant ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklėms, patvirtintoms 2021-08-24 valdybos nutarimu (galioja nuo 2021-09-27), 2021-11-10 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2021-11-23 iki 2022-11-22 susitarė dėl pastatų draudimo, namų turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, pagalbos namuose paslaugos (draudimo variantas – pagrindinis). Kaip fiksuota Turto apžiūros akte, sudarytame ieškovę atstovaujančios UAB „Smart Claims“ eksperto – partnerio R. S. 2022-07-15, esant gausiam lietui ir stipriam vėjui 2022-07-12 butą apliejo vanduo, kuris į butą skverbėsi per kambario lubas ir sienas. Tokiu būdu kambaryje, pažymėtame indeksu – 10-5, sušlapo lubos, buvo pažeisti dažai, atsirado dėmės (plotas – 18,53 m²), sušlapo ant sienų išklijuoti tapetai, vietomis atsiklijavo, atsirado pūslių (plotas – 38,1 m²). Buto apgadinimai fiksuoti fotonuotraukose. Minėtas ieškovės atstovas apskaičiavo nuostolių dydį, kuris, įvertinus nusidėvėjimą, apskaičiuotas taip: lubų perdažymas – 352,07 EUR, sienų apmušalų pakeitimas – 647,70 EUR, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 50 EUR, baldų permontavimas, pernešimas, daiktų pernešimas – 72,36 EUR, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas – 35 EUR, transportas – 30 EUR, suma, įvertinus nusidėvėjimą – 909,11 EUR, išskaita –60 EUR, draudimo išmoka – 849,11 EUR.

Nors 2022-07-18 ieškovė kreipėsi į atsakovę pateikti informaciją žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo nesulaukus (pateiktas tik 2022 m. spalį), įvykį pripažino draudiminiu ir 2022-07-20 D. F. išmokėjo 849,11 EUR draudimo išmoką. Pažymėtina, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių (skelbiamos viešai), patvirtintų ieškovės 2021-08-24 valdybos nutarimu (galioja nuo 2021-09-27, 2.2. Vandens (skys­čio) prasiskverbi­mas iš lauko per išorines pastato konstrukcijas), nurodyta, kad ieškovė nuostolių neatlygina, jei vandens (skysčio) prasiskverbimą lėmė pastato išorinių konstrukcijų nepriežiūra, apleidimas, natūralus nusidėvėjimas, korozija, nesandariai uždaryti langai, durys ir pan.

Atsakovė 2022-10-18 pateikė atsakymą į ieškovės 2022-07-18 paklausimą: avarinės tarnybos darbuotojai apžiūrėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinio bloko zoną, nustatė, kad siūlės yra tvarkingos, tik išporėjęs namo sienos blokas, turintis mikro įtrūkimų, manytina, kad tai yra nuo namo statybos pradžios kaip bloko gamybos defektas; atsakovė sutvarkė išporėjusį bloką, nuo to laiko (nuo 2022-10-13), nors buvo ne viena stipri liūtis, dėl užliejimo šio buto gyventojai nesikreipė; laikosi pozicijos, kad tai buvo vienkartinis užliejimas galimai dėl gamyklinio sienos defekto, namas yra pastatytas 1974 metais; atsakovė nėra atsakinga ir savo iniciatyva nevykdo nepastebimų defektų, kurių apžiūros metu neįmanoma nustatyti, šalinimo, o tokius defektus šalina tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus defektus.

Ieškovė, atsakovę kaltindama žalos padarymu, 2022-11-24 pretenzija žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovę dėl 861,91 EUR žalos, kurią sudaro 849,11 EUR draudimo išmoka ir 12,80 EUR, sumokėti atsakovei už informacijos pateikimą, atlyginimo, ragino sumokėti per 14 kalendorinių dienų. Atsakovė 2022-12-16 raštu atsakė į pretenziją, nurodė, kad nėra už žalą atsakingas asmuo, nes paskyrus daugiabučio gyvenamojo namo administratorių, namo savininkų pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus išlieka. Atsakovė rėmėsi taip pačiais motyvais kaip ir 2022 m. spalio mėnesio atsakyme, laikėsi pozicijos, kad žala, atsiradusi prasiskverbus lietaus vandeniui dėl namo bloko išporėjimo, kurio neįmanoma pastebėti, niekaip nesusijusi su atsakovės vykdoma daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus veikla, atsakovė savo funkcijas atliko tinkamai.

Nagrinėjant bylą atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus už 2020 – 2022 metus. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apžiūrų metu vertindavo sienų būklę, kurios, kaip nurodyta aktuose, atitikdavo statinių priežiūros reikalavimus, išskyrus 2022-10-03 akte nurodytus duomenis, kad išorinių sienų tarpblokinės siūlės nesandarios, todėl būtina remontuoti.

Taigi 2022-10-03 apžiūros akte, kurį pasirašė trys komisijos nariai, kuriems suteikti atitinkami atestatai, ir vadybininkas, fiksuoti duomenys, kad išorinių sienų tarpblokinės siūlės vietomis nesandarios, tačiau duomenų, kad siūlių nesandarumas būtų nustatytas toje vietoje, kur yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Kaip matyti iš Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukų, 2022 m. spalį buvo atlikti darbai, blokas teptas priemone „Cerzit“, tarpblokinės siūlės nebuvo sandarinamos.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese.

Ieškovė nurodė, kad remsis tik pačios atsakovės pateikta informacija, jog vanduo pateko dėl nesandarumo daugiabučio namo išorinėse konstrukcijose (išporėjusios bloko konstrukcijos, mikro įtrūkimų). Nors atsakovė nurodė, kad gali būti, jog esant gausiam lietui ir stipriam vėjui vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko per vienu aukštu aukščiau esančio buto nesandarų ar atidarytą langą, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo, nes mano, jog buto savininkas tokio fakto nepripažins, o kitokių įrodymų atsakovė neturi. Esant nedidelei ieškinio sumai, šalys nurodė, kad papildomų įrodymų, t. t. gautų panaudojus specialias mokslo žinias, neteiks, vadovausis šalių į bylą pateiktais įrodymais.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatytina, kad lietaus vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbė ir butą užliejo šalių nurodytu būdu, t. y. per išporėjusį namo sienos bloką, kurio defektus atsakovė 2022 m. spalį pašalino (namo sienos bloką tepė medžiaga „Cerzit“) ir daugiau, atsakovės teigimu, nors ne vieną kartą lijo, ji negavo skundų dėl vandens prasiskverbimo. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas statytas 1974 metais, natūraliai nusidėvėjęs, todėl jau nuo 2007 metų namo savininkams buvo siūloma priimti sprendimą dėl renovacijos, toks savininkų sprendimas priimtas tik 2022-10-12.

Ieškovės vertinimu, ji nukentėjusiam asmeniui – draudėjai atlygino žalą, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, turi reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, nagrinėjamu atveju – atsakovę, kuri yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė ieškinyje rėmėsi CK 6.263 straipsniu, reglamentuojančiu bendrojo pobūdžio pareigą atlyginti žalą, 4.83 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato pareigą butų ir kitų patalpų savininkams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus bei konkrečia faktine aplinkybe, kad atsakovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, dėl ko atsakovė yra atsakinga už namo pagrindinių konstrukcijų, t. t. sienų, priežiūrą, kad savo pareigas vykdė netinkamai. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kad remiasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, 2022-12-19 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskyrimas pratęstas kitų 5 metų laikotarpiui iki 2027-12-31. Tačiau daugiabučio namo administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Taigi nebuvo įrodinėjama ir nėra įrodyta, kad atsakovei buvo perleista valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) ar kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4 punktas nustato, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas, t. t., vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. papunktis); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4. papunktis); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros (ir kt.) tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. papunktis). Nuostatų 7.7. papunktis nustato, kad administratorius turi pareigą pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus už 2020 – 2022 metus. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apžiūrų metu vertindavo sienų būklę, kurios, kaip nurodyta aktuose, atitikdavo statinių priežiūros reikalavimus, išskyrus 2022-10-03 akte nurodytus duomenis, kad išorinių sienų tarpblokinės siūlės nesandarios, todėl būtina remontuoti. 2022-10-03 apžiūros aktu konstatuota, esant ne tik sienos, bet ir pamatų, lietaus nuotekų sistemos, nuotekų šalinimo sistemos, karšto vandens sistemos, šildymo sistemos defektus.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami reikalavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DL-971 Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (toliau – Reglamentas).

Šio Reglamento IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“, V skyriaus „Statinio techninės priežiūros organizavimas“, VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ teisės normos nustato, kad: „11. Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.5] [9.1] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.5], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. <...> 12. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: <...> 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; <...> 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. <...> 13.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) <...>; <...> 33. Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.1] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. <...> 37. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. 38. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. 39. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: 39.1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui)<...> 43. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. <...> 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale; <...> 46. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas. <...> 48. Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų, jų finansinio aprūpinimo planai; <...> 87. Namo būklei įvertinti atliekami stebėjimai, <...> 91. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.8], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma [9.40]: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos <...> bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. <...> 93. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą.<...> 96. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. 97. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane.“.

Šios Reglamento nuostatos suponuoja išvadą, kad namo priežiūrą atliekantis subjektas – atsakovė turi pareigą tik informuoti apie gyvenamojo namo būklės apžiūrų metu atskleistus deformacijų, defektų atvejus ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, bet ne be daugiabučio gyvenamojo namo savininkų pavedimo savarankiškai savo nuožiūra vykdyti tam tiktus darbus. Nuolatinių stebėjimų metu statinio pagrindinės konstrukcijos tikrinamos vizualiai.

Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovei iki 2022-07-12 būtų reiškę pretenzijas dėl to, kad esant gausiam lietui per buto sienas patenka vanduo ar per išporėjusias, turinčias mikro įtrūkimų sienas skverbiasi šaltis, drėgmė ar kt. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad nustatytas gyvenamojo namo sienos bloko defektas – išporėjimas, mikro įtrūkimai, būtų kėlę pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba dėl to būtų grėsę galimi dideli materialiniai nuostoliai, taip pat neįrodinėjo, kad šį defektą, butui esant ketvirtajame namo aukšte, galima buvo pastebėti atsakovės 2020-2022 metais atliktų vizualių apžiūrų metu. Taip pat, kaip akcentavo ir atsakovė, ieškovė konkrečiai nenurodė, kokių pareigų tinkamai nevykdė atsakovė, kokias detalias, o ne vizualias, namo sienos apžiūras iki 2022-07-12 privalėjo atlikti atsakovė, jeigu iš buto savininkų nebuvo gauta jokių analogiško pobūdžio nusiskundimų.

Nors ieškovė ieškinyje nenurodė, kad atsakovės atžvilgiu prašo taikyti griežtąją atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), tačiau nurodyti motyvai, kad dar prieš apliejant butą atsakovė privalėjo imtis visų įmanomų priemonių nustatyti šį defektą ir jį pašalinti, suponuoja išvadą, kad ieškovė kaip tik ir remiasi CK 6.266 straipsnio teisės normomis, kurios numato atsakomybę be kaltės.

Teismas, įvertinęs šalių byloje pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė ir teismui nepateikė duomenų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą: atsakovė administratorės pareigas, susijusias su namo sienų priežiūra, vykdė tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad jos elgesys šiuo konkrečiu atveju būtų buvęs nepakankamai atidus ir rūpestingas, nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors kitokius neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų atsiradusi žala. Kaip minėta, nenustačius civilinei atsakomybei kilti sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti ir dėl civilinės atsakomybės taikymo galimybės ir ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimo. Atsakovė nėra ieškovės skolininkė, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas taip pat negali būti tenkinamas (CK 6.37 straipsnis). Ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmetamas visa apimtimi (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.