- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2-173-647/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01598-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Sodininkų bendrijai “ (duomenys neskelbtini)”, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, D. T.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Sodininkų bendrijai “ (duomenys neskelbtini)”, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, D. T., dėl nuosavybės teisės į įgijimo pagal įgyjamąją senatį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja L. K. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims Sodininkų bendrijai “ (duomenys neskelbtini)”, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, D. T., dėl nuosavybės teisės į įgijimo pagal įgyjamąją senatį į 0,0592 ha dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime, bei jos atstovas advokatas teismo posėdyje, nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. T. buvo 0,0592 ha dydžio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudotoja. 1992 m. vykstant privatizacijai ji gavo pranešimą, kad minimas sklypas buvo įvertintas 302 rubliais, šią sumą ji 1992-08-07 apmokėjo investiciniais čekiais, o 1994 m. su ja buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau sklypas ir sutartis nebuvo užregistruoti viešajame registre. Kadangi šalia esančius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valdė ir naudojo pareiškėja ir jos sutuoktinis R. K., o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laiką buvo nenaudojamas D. T., su ja buvo sutarta, kad ji parduos sklypą pareiškėjai ir jos vyrui. 1996 m. už minimą sklypą pareiškėja su vyru sumokėjo D. T. 3000 Lt. Ši sutartis nebuvo registruota notarine forma. D. T. atidavė pareiškėjai ir jos vyrui su perleistu žemės sklypu susijusius dokumentus, nario bilietą ir laikė, kad sklypas jai nebepriklauso. Nuo žemės sklypo perleidimo momento L. K. ir R. K. perleistą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) valdė ir naudojo kaip savo, mokėjo ir moka sodininkų bendrijai mokesčius. D. T. jokių pretenzijų dėl sklypo nereiškia. Nuo žemės sklypo perleidimo yra praėję (duomenys neskelbtini) metų ir visą tą laiką šį sklypą nepertraukiamai valdė ir naudojo tik L. K. ir R. K.. Tai jie darė atvirai, žinant tiek D. T., tiek Sodininkų bendrijai “ (duomenys neskelbtini)”, tiek šalia gyvenantiems kaimynams. CK 4.68 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į minimą sklypą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu. Yra visos sąlygos nuosavybės teisei į 0,0592 ha dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu atsirasti. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. K. vienintele įpėdine tapo jo sutuoktinė pareiškėja L. K..
Atsiliepimas
Suiteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodė, kad pareiškimo sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nurodė, kad vadovaujantis 1992-04-30 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punkte buvo nurodyta, kad privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo, ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn juridinės galios neturi. Valstybinis žemės kadastro duomenų registras yra juridinis dokumentas, įrodantis žemės savininko nuosavybės ar naudojimosi teisę. Todėl teisės akte nustatytu laiku registro įstaigoje neįregistravus D. T. ir valstybinės žemės patikėtinio pasirašytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pastaroji juridinės galios neturėjo, o žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė. CK 4.69 str. 3 d. yra nurodyta, kad įgyjamaja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl pareiškimas negali būti tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime, bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje ir kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. CK 4.69 str. 3 d. yra nurodyta, kad įgyjamaja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškėja pareiškime nepagrįstai nurodo, kad ginčo žemės sklypas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad jis buvo perleistas fiziniam asmeniui D. T.. Pareiškėja nurodo, kad 1994 m. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ginčo žemės sklypą iš valstybės įsigijo D. T. nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėtos sutarties galiojimo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo numatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą` terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja. Suinteresuoto asmens nuomone D. T. niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, o šis sklypas liko valstybės nuosavybe. Ginčo žemės sklypas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam nėra suteiktas kadastrinis ir unikalus numeriai, kadangi šis žemės sklypas nustatyta tvarka privatizuotas nebuvo ir šiuo metu yra valstybės nuosavybė.
Suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir su pareikštu reikalavimu sutinka. Nurodė, kad pareiškime nurodytas žemės sklypas yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, pareiškėja L. K. ir jos vyras R. K. (miręs (duomenys neskelbtini) m.) nuolat, daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų tą sklypą valdė ir prižiūrėjo, moka visus mokesčius, dalyvauja bendrijos susirinkimuose. Per tą laikotarpį niekam nekilo abejonių, kad sklypas priklauso K.. Dėl sklypo jokių pretenzijų iš trečiųjų asmenų nebuvo pareikšta. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. T. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 str. numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. l d. nustatytą terminą. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje ir kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Tačiau CK 4.69 str. 3 d. yra nurodyta, kad įgyjamaja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Teismas konstatuoja, kad 1994 m. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 12), kuria žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) iš valstybės įsigijo D. T. nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šios sutarties galiojimo metu galiojusio 1964 m. CK 149 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 8 str. 3 d. yra nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo numatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą` terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja. Todėl teismas konstatuoja, kad D. T. niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis sklypas liko valstybės nuosavybe. Teismas pažymi, kad minimas žemės sklypas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam nėra suteiktas kadastrinis ir unikalus numeriai, byloje nėra jokių duomenų, kad sklypas buvo nustatyta tvarka privatizuotas. Atsižvelgiant į pasakytą, liudytojos J.O. K. parodymai, bei kiti į bylą pateikti dokumentai, teisinės reikšmės pareiškimo tenkinimui neturi.
Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, šalių pozicijas ir aukščiau išdėstytus motyvus, bei aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja L. K. įgijo nuosavybės teisės į 0,0592 ha dydžio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68-4.71 str.), todėl pareiškimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270, 533str. str.
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.