Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1776-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-14
Bylos Nr.
1-1776-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01597-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1776-1015/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01597-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8; 1.2.23.1; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro G. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2010 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2010 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 5 MGL (650 Lt) bauda;

3) 2013 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Iš įkalinimo vietos paleistas 2013 m. gruodžio 18 d., atlikus arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. smurtaudamas nežymiai sutrikė sveikatą artimajam giminaičiu, o būtent:

jis 2016 m. sausio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini0, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad buitinio konflikto metu sudavė savo motinai G. P. ne mažiau dviejų smūgių į rankas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė daugybines kraujosruvas rankose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip artimajam giminaičiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Taip R. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat R. P. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis 2016 m. sausio 11 d., apie 11.00 val. Romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 1,222 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir neteisėtai jas laikė iki 2016 m. sausio 11 d., 12:06 val., kol policijos pareigūnai šalia namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių.

Taip R. P. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- Kaltinamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas priklauso jo tėvams V. ir G. P.. Tėvai minėtame bute šiuo metu negyvena, jie gyvena sodo namelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2016 m. sausio 11 d., apie 11:00 val., tiksliai laiko neprisimena, jis iš savo telefono Nr. 8 673 23 151 skambino savo motinai į jos tel. Nr. 8 (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad pas ją atvažiuos pavalgyti ir jos atsiprašyti – susitaikyti, nes su ja, maždaug prieš dvi savaites, buvo susipykę minėtame bute dėl pinigų ir abu buvo apsistumdę. Motina jam pasakė, kad nevažiuotų, nes nepadariusi nieko valgyti ir kad jai reikia į darbą. Jis vis tiek sugalvojo važiuoti pas ją ir dar užsukti į taborą nusipirkti „žolės“. „Žolę“ pirko vadinamam „viršutiniame tabore“, pas čigoną vyrą, kuriam gal apie 30 metų, vyras tamsaus gymio. Pastarojo vyro išskirtinių veido bruožų jis neįsidėmėjo, o ir atpažinti negali, kur gyvena, taip pat nežino, nes vyrą sutiko tiesiog čigonų tabore. Jis minėtam vyrui padavė 10 eurų, o šis jam pardavė 1 gramą „žolės“. Nusipirkęs „žolės“, ją įsidėjo į savo kelnių priekinę kišenę, ją tikrai pirko sau, nes pats vartoja ir tikrai neketino jos kažkam parduoti ar kitaip perduoti. Nusipirkęs „žolės“, nuėjo pas savo motiną į sodo namelį pavalgyti ir atsiprašyti jos dėl jau minėto prieš porą savaičių įvykusio konflikto. Į sodo namelį jis nebuvo užėjęs, nes motina jo neįleido. Ji stovėjo ant kelio ir pasakė, kad atvažiuos pareigūnai. Motina kažkaip paslydo ir parkrito ant užpakalio, todėl jis bandė ją pakelti, bet atbėgo policijos pareigūnai, jį sulaikė, uždėjo antrankius ir klausė, kam jis muša savo motiną. Jis jiems pasakė, kad jos nemušė, nes ji pati paslydo. Pareigūnai paklausė motinos, ar ši rašys pareiškimą. Motina jiems atsakė, kad nerašys. Kai policijos pareigūnai jį kėlė nuo žemės, jam iš kišenės iškrito maišelis su „žole“, kurią pirko tabore. Pareigūnai pasodino jį į tarnybinį automobilį ir jis kalbėjo su vienu pareigūnu, o kitas nuėjo pasikalbėti su motina, kuriai iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji, kuri apžiūrėjo motiną ir išvežė ją į ligoninę. Jis suprato, kad jo motinai pakilo kraujo spaudimas. Jis savo kaltės nepripažįsta dėl to, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. sausio 11 d. mušė savo motiną, nes jos tikrai nemušė, o tik bandė pakelti nuo žemės. Dėl to, kad pareigūnai pas jį rado „žolę“, jis savo kaltę pripažįsta visiškai. „Žolę“ vartoja apie 7 metus su pertraukomis. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo jis nėra gydęsis ar kreipęsis į priklausomybių ligų centrą (b. l. 53-54).

- Apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Patvirtina, kad „žolę“ pirko čigonų tabore, netoli Vilniaus oro uosto. Pirko iš čigono – vyriškio, kuriam maždaug apie 30 metų, tamsus gymio, kaip ir visi čigonai. Pastarojo išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Jo atpažinti tikrai negali. Dėl konflikto, vykusio bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo motinos G. P. taip pat savo kaltę pripažįsta, t. y. kad jis kaltas ir kad konflikto metu jai sugriebė - sudavė smūgius – mušė jai per rankas. Gailisi dėl to, kas įvyko. Pasižada daugiau taip nesielgti (b. l. 62).

- Nukentėjusiosios G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius kartu su savo vyru. Turi suaugusį sūnų R. P., gim. 1986 m., kuris niekur ir niekada nėra dirbęs. Jis gyvena jai ir vyrui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten jis gyvena vienas, nes ji su vyru gyvena soduose. Sūnus jau seniai su ja elgiasi piktybiškai, bet su tėvu taip nesielgia, nes prisibijo, o jai jis vis kelia sąlygas, kad ji turi pastarąjį išlaikyti ir duoti jam pinigų. Pati dirba per du darbus, todėl uždirba ir pinigų sūnui duoda, nes jis labai agresyvus ir ne kartą yra ją mušęs. Jo mušimas pasireiškia tuo, kad jis ją rankomis muša į įvairias kūno vietas ir vieną kartą įspyrė į kairės pusės šoną. Dėl tokio sūnaus elgesio ji nesikreipė į policiją, nes vis jo pasigailėdavo, tačiau jau pavargo. 2016 m. sausio 11 d. jai paskambino sūnus, pranešė, kad atvažiuos ir kad ji ruoštų jam 300 eurų, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji pasakė, kad pinigų neturi, o jis jai atsakė, kad jam nesvarbu, tegul gauna iš kur nori, skolinasi iš kaimynų ar giminių. Sūnus pokalbio metu buvo labai piktas ir agresyviai nusiteikęs. Šį kartą jis nesakė, kad kažką jai blogo padarys, bet ankščiau jis ne kartą yra sakęs, kad padegs sodybą, t. y. tą sodo namą, kuriame dabar ji gyvena su vyru . Ar jis tą galėtų padaryti, ji tikrai nežino, jis yra agresyvus ir nežino, ko iš sūnaus tikėtis, bet šiaip jis yra bailys, todėl padegti negalėtų. Ji tokio agresyvaus sūnaus pokalbio išsigando, nes jis tikrai griežtai pasakė, kad atvažiuos pasiimti pinigų. Tuomet ji paskambino pagalbos numeriu 112, iškvietė policiją, pranešdama, kad skambino agresyviai nusiteikęs sūnus, reikalavo pinigų, kad ji bijo sūnaus, nes ankščiau, t.y. 2016 m. sausio 4 d. buvo jo sumušta bute, esančiame Taikos g., kur gyvena sūnus. 2016 m. sausio 4 d. sūnus taip pat reikalavo iš jos pinigų bei ją stumdė. Jai po stumdymo ir smūgių sudavimo į rankas, atsirado mėlynės ir skaudėjo, bet į medicinos įstaigas nesikreipė, nes bijojo viešumos, gėdinosi prieš kaimynus. Pirmadienį, t. y. 2016 m. sausio 11 d., kai pranešė policijai apie tai, kad agresyviai nusiteikęs sūnus ketina atvykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai atvažiavo kai sūnaus dar nebuvo. Ji pakalbėjo su pareigūnais, kurie jai pasakė, kad jeigu tik pasirodys, tai skambintų vėl į pagalbos numerį. Policijos pareigūnams išvykus, maždaug po valandos ar pusantros valandos ji žiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip sūnus atbėga nuo gatvės į jos namą. Tuo metu ji namuose buvo viena, vyras buvo darbe. Sūnui įbėgant į namą, ji spėjo paskambinti policijai ir pranešti, kad atvyko sūnus. Sūnui įbėgus į namus, ji pati su chalatu išbėgo į lauką. Jis paėmė metalinį semtuvėlį ir norėjo išdaužyti plastikinius langus, bet langų neišdaužė. Sūnus ją vijosi ir vis šaukė „ateik suka, ateik suka, ką tu čia cirkus darai, duok man pinigų, aš išvažiuoju“. Dar pamena, kad išbėgus iš namų, nubėgo prie priešais gyvenančio kaimyno tvoros, paskambino, kad šis įsileistų ją į savo teritoriją, ir tuo momentu kažkaip pargriuvo. Tada prie jos pribėgo sūnus, gal norėjo ją pakelti, bet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kaimynas, kurio duomenų tikrai nežino, o be to, kiek jai žinoma, jis sega sunkia onkologine liga ir yra grįžęs iš kalėjimo, buvo išėjęs, bet jis nieko negalėtų pasakyti, nes nieko nematė, nes išėjo iš namų, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir sūnus buvo sulaikytas. Kitų kaimynų ar liudytojų nebuvo. Tuo metu ji pasijuto blogai, jai pakilo kraujo spaudimas, todėl pareigūnai iškvietė greitąją. Apžiūrėję ją gydytojai nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ji pasakė, kad jai skauda šoną, kad negali kvėpuoti, nes yra susinervinusi. Gydytojai padarė kairio šono rentgeną, apžiūrėjo jos abi rankas, ant kurių aiškiai matėsi mėlynės. Po apžiūros ją išleido į namus perspėję, kad jeigu bus aukštas kraujospūdis, kreiptųsi į savo šeimos gydytoją. Ji turi pretenzijų savo sūnui dėl jo tokio smurto prieš ją, nes jai ir dabar yra sutrikusi sveikata – aukštas kraujospūdis ir skauda visą kūną (b. l. 24-25).

- Liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK Oro uosto poskyrio vyriausiuoju patruliu. 2016 m. sausio 11 d., apie 10:55 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pas pranešėją važiuoja agresyviai nusiteikęs jos sūnus. Jiems nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo G. P., kuri paaiškino, kad jos sūnus dažnai smurtauja prieš ją, t. y. mušasi, reikalauja pinigų. Bendraujant su pranešėja akivaizdžiai matėsi, kad ji yra sumušta, ant rankų matėsi mėlynės, tačiau nuo medikų pagalbos atsisakė, o dėl pareiškimo, jeigu apsispręstų jį rašyti, buvo pasiūlyta kreiptis į policiją. Tą pačią dieną, apie 12:06 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas iš budėtojo tuo pačiu adresu, jog atvyko sūnus, kuris smurtauja prieš savo motiną. Nuvykę minėtu adresu, prie namo pastebėjo vyriškį, kuris buvo palinkęs prie tuo metu sėdinčios ant žemės G. P. ir lietė ją rankomis. Jie nepastebėjo, kad moteris būtų akivaizdžiai mušama. Pribėgę prie minėtų asmenų, pareigūnai atitraukė vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo pareiškėjos sūnų R. P. nuo moters. Sulaikymo metu pareigūnų akivaizdoje R. P. ant žemės išmetė su savimi turėtą plastikinį maišelį su neaiškios kilmės, kaip įtariama, narkotine medžiaga - „žole“. Vyriškio sulaikymo metu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, o nukentėjusiajai G. P. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri ją išvežė į Vilniaus Respublikinę ligoninę ( b. l. 11).

- Liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK Oro uosto poskyrio vyriausiasis patrulis. Jam 2016 m. sausio 11 d. dirbant kartu su kolega vyriausiuoju patruliu J. P. iš budėtojo apie 10:55 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyksta agresyviai nusiteikęs sūnus, kuris reikalauja pinigų iš savo motinos. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja G. P.. Moteris papasakojo, kad jos sūnus R. P. dažnai smurtauja prieš ją, t. y. mušasi, reikalauja pinigų, kad ji pastarąjį išlaikytų. Akivaizdžiai matėsi, jog moteris yra susijaudinusi, buvo apsiverkusi, veidas atrodė patinęs, tačiau jis asmeniškai negalėjo suprasti, ar ji sumušta ar tiesiog apsiverkusi. Pasiūlius medikų pagalbą, moteris jos atsisakė, taip pat atsisakė rašyti pareiškimą, nes nebuvo dėl jo apsisprendusi. Maždaug po valandos, tą pačią dieną, apie 12:06 val. vėl buvo gautas pakartotinis pranešimas iš budėtojo, kad adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) atvyko sūnus, kuris smurtauja prieš savo motiną. Nuvykę minėtu adresu prie namo Nr. 8, pastebėjo vyriškį, kuris buvo pasilenkęs prie moters, kuri sėdėjo ant žemės. Ta moteris buvo G. P., kuri jau buvo kvietusi pagalbą. Ar pranešėjos sūnus R. P., kuris buvo prie jos pasilenkęs, naudojo prieš ją fizinį smurtą, teigti negali, nes nematė. Pati moteris teigė, kad sūnus tuo momentu jos nemušė. R. P. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į policijos komisariatą, o pranešėjai G. P. iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ją išvežė į ligoninę (b. l. 9).

- 2016 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo policijos pareigūnas A. G. pateikė permatomą maišelį su augalinės kilmės medžiaga (b.l. 7);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. vasario 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(186)-IS1-860, kurioje nurodyta, kad tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga, kurią 2016 m. sausio 11 d. pareigūnų akivaizdoje išmetė R. P. šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,222 g, o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,3 % (b.l. 17-18);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G668/2016(01), kurioje nurodyta, kad G. P. padarytos daugybinės kraujosruvos rankose, paveikus kietais bukais daiktais dviejų savaičių laikotarpyje iki patekimo į ligoninę (2016 m. sausio 11 d.). Tiek atskirai, tiek kartu sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo metu (b.l. 36);

- 2016 m. vasario 9 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas CD kompaktinis diskas, kuriame įrašyti trys garso įrašai, įrašytas G. P. 2016 m. sausio 11 d. vykęs pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais (b.l. 40-42).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. P. 2016 m. sausio 4 d., namuose buitinio konflikto metu sudavė savo motinai G. P. ne mažiau dviejų smūgių į rankas, padarydamas jai daugybines kraujosruvas, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimai giminaitei – motinai.

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. P. neteisėtai įgijo ir laikė 1,222 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio (5 g) kiekio šios narkotinės medžiagos ir visiškai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui, o už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – 15 MGL dydžio bauda, prašė, esant galimybei skirtą baudą sumažinti ar išdėstyti jos mokėjimą dalimis vienerių metų laikotarpiui (b.l. 110-111).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo artimą giminaitį – motiną, taip pat baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. P. – anksčiau teistas (b.l. 74-76), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 100), nedirba (b.l. 102-104), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 106, 107), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, tačiau 2005 m. vasario 25 d., 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 3 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, kur jam buvo nustatytas narkotinis apsvaigimas ir vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 108).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti prokuroro siūlomą 15 MGL dydžio baudą būtų netikslinga, kadangi bylos duomenimis R. P. nedirba ir, nukentėjusiosios G. P. teigimu, niekada nėra dirbęs, todėl legalių pajamų neturi ir paskirtos baudos sumokėti neturėtų realios galimybės, savo ruožtu viešųjų darbų bausmė, manytina, būtų naudinga ir visuomenei, ir yra tinkama šiuo atveju siekiant bausmės paskirties.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. sausio 11 d., 12.06 val. iki 2016 m. sausio 13 d., 11.36 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 44, 45).

Kaltinamajam R. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 64-65; 66).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas):

- vokas su tyrimo objektais, perduotas saugoti pagal 2016-03-08 kvitą B, serija BBB Nr. 2PK001836 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 20-21);

- po objekto tyrimo likusios 0,951 g grynos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), supakuotos į vieną voką ir saugomos Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) pagal 2016-02-11 narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-11986 (b.l. 19).

Vokas, kuriame yra vienas CD diskas su 2016 m. sausio 11 d. įvykio garso įrašu adresu Rodūnios Sodų 11-oji g. 8, Vilnius – paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. P. subendrintą 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. P. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2016 m. sausio 11 d., 12.06 val. iki 2016 m. sausio 13 d., 11.36 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su tyrimo objektais, perduotą saugoti pagal 2016-03-08 kvitą B, serija BBB Nr. 2PK001836 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 20-21);

- po objekto tyrimo likusios 0,951 g grynos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į vieną voką ir saugomų Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius) pagal 2016 m. vasario 11 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-11986.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra vienas CD diskas su 2016 m. sausio 11 d. įvykio garso įrašu adresu Rodūnios Sodų 11-oji g. 8, Vilnius – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti R. P., kad:

1.Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė