- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1-87-246/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00155-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- D. S., S. S.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Advokatai
- Aidas Venckus
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiesiems D. S., S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, našlys, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, Kaune, neturintis teistumo,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., aprašyto 2012-06-18 kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. vasario 6 d., apie 13 val.- 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, Kaune, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų D. S. ir S. S. turtą – 7000 litų, pinigus iš nukentėjusiųjų gaudamas avansu už parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, su nebaigtu statyti namu, nurodydamas, kad žemės sklypas nuosavybės teise parpriklauso jam, nors šis žemės sklypas jam nuosavybės teise nepriklausė, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino.
Jis parodė, kad 2012 m. vasario 6 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune gavo iš nukentėjusiųjų 7000 litų avansą už parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, Kaune. Nurodė, kad šis žemės sklypas tuo metu jam nuosavybės teise nepriklausė, nuosavybės teise jam nepriklauso ir dabar. Jis iki sutartyje numatyto laikotarpio, tai yra iki 2012-04-10 nesutvarkė žemės sklypo pirkimo - pardavimo dokumentų. Pripažįsta nukentėjusiųjų 7000 litų civilinį ieškinį, tačiau kaltu dėl sukčiavimo neprisipažįsta. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nepardavė žemės sklypo nukentėjusiesiems, nes po to, kai iš nukentėjusiųjų gavo 7000 litų, jam nepavyko susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini),“, kuriam šis žemės sklypas priklausė nuosavybės teise, perleidimo, todėl negalėjo prieš parduodamas žemės sklypą nukentėjusiesiems, žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise savo vardu. Teigė, kad nukentėjusieji patys kalti: anksčiau žadėję už žemės sklypą iš viso sumokėti 200 000 litų, vėliau sutiko mokėti tik 120 000 litų, gailisi, kad neturi įrašęs pokalbio apie tai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kaltinamojo parodymų nevertina kaip įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos - sukčiavimo.
Apkaltinamasis nuosprendis J. G. atžvilgiu grindžiamas toliau aptariamų įrodymų pagrindu, o taip pat dalimi paties kaltinamojo aprašytų parodymų bei toliau aprašomų įrodymų, pateiktų paties kaltinamojo, pagrindu.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad pirmą kartą pamatė kaltinamąjį žemės sklype 2012 m. sausio mėnesį. Susitiko su kaltinamuoju pačiame sklype, ten matė nebaigtos statybos namą, apžiūrėjo, paklausė, ar su leidimu pastatytas namas. Jos vyras S. S. taip pat paklausė ar yra leidimas statybai. 2012-02-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, Kaune susitiko su kaltinamuoju. Bute buvo dar ir prieš sutarties pasirašymą. Paprašė nuosavybės dokumentų. Kaltinamasis pasakė, kad paliko automobilyje, nežino kuriame, parodys, kai ras. Sakė turi sūnaus įgaliojimą, parodė įgaliojimą, sutartis buvo jau pasibaigusi. Tada kaltinamasis parodė antrą įgaliojimą, parašytą anglų kalba, pasakė, kad įgaliojimas yra Anglijoje notarės patvirtintas. Buvo lietuviškai parašyta, kad kaltinamąjį sūnus įgalioja tvarkyti dokumentus. Ji pasitikėjo kaltinamuoju, jis parodė sklypo detalų planą. Aplinkybės, kad sklypas jo prarastas, nežinojo, apie tai, kad statinys, esantis sklype, pastatytas savavališkai, be leidimo, taip pat nežinojo. Jos vyras klausė kaltinamojo, ar namo dokumentai tvarkingi, kaltinamasis pasakė, kad viskas gerai. Po kurio laiko, susitiko vėl su kaltinamuoju, su vyru nutarė pirkti namą su sklypu, o kai atvyko pas kaltinamąjį, jis avansu paprašė dešimties procentų nuo sumos, tai yra 20 000 litų. Ji su vyru pasakė, kad tokios sumos neduos. 2012-02-06 perdavė kaltinamajam 7000 litų. Ji po savaitės paskambino kaltinamajam, nes įtarė kažką negero, tačiau kaltinamasis numetė ragelį, kiek suprato iš balso, jis buvo neblaivus. Vėliau kaltinamajam paskambino jos vyras, vėl skambino ji pati, buvo nuvykusi pas kaltinamąjį į namus, tačiau niekas neįleido. Tada pasitikrino VĮ Registrų centre ir sužiojo, kad sklypas priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini),“. Su vyru nuvyko į UAB ,, (duomenys neskelbtini),“, darbuotojai pasakė, kad ne pirmi ir ne paskutiniai jie tokie, kad tokių kaltinamojo apgautųjų yra daugiau. UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ atstovai paaiškino, kad bendrovė iš antstolio įsigijo sklypą. Kai sužinojo, kad ne kaltinamajam priklauso sklypas, tai buvo prieš balandžio mėnesį, prieš tą datą, kai kaltinamasis turėjo sutvarkyti pirkimo – pardavimo dokumentus. Su vyru bandė atgauti savo pinigus, skambino kaltinamajam, susitiko su juo UAB ,, (duomenys neskelbtini),“. Tuo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ ofise dar buvo ir M. Z., P. S.. Būdami UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ norėjo susigrąžinti pinigus, nes sakė, kad nepirks daikto, kuriam nėra dokumentų. Tada jau žinojo, kad namas pastatytas savavališkai. Kaltinamojo daug kartų, kokius penkis kartus mažiausiai prašė, kad grąžintų pinigus. Kaltinamasis nieko konkrečiai neatsakydavo, du kartus buvo minėjęs datas iki kada grąžins pinigus, bet matė, kad tai beprasmiška. Savo civilinį 7000 litų ieškinį palaiko.
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad apie tai, kad kaltinamasis parduoda žemės sklypą, jis su žmona D. S. sužinojo iš žmonos tėvo S. V.. Jis pasakė, kad jo buvęs bendradarbis pardavinėja žemės sklypą su nebaigtos statybos namu. Susitiko su kaltinamuoju, jis parodė namą, pasakė, kad namo ir žemės sklypo kaina yra 200 000 litų, kad tai jo sklypas, jo namas, kad turi leidimą statybai, kuris yra arba pas architektą, arba pas jį namuose. Vėliau kartu su žmona susitiko su kaltinamuoju jo bute, jis paprašė 20 000 litų avansu. Po savaitės su žmona atvyko pas kaltinamąjį, sumokėjo 7000 litų, kaltinamasis parašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti jam priklausantį sklypą ir namą. Kaltinamasis pasakė, kad susitiks pas notarę sudaryti sutartį, skambino kaltinamajam, jis neatsiliepė. Prisiskambinus, jiems pasakė, kad atvyktų, kai atvyko, jų neįleido, tada, suprato, kad kažkas ne taip. Paaiškėjo, kad sklypas priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini),“. Nuvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ sužinojo, kad kaltinamasis neturi nuosavybės tam sklypui ir namui, kad tą namą UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ įsigijo iš antstolių, kad ne pirmi jie apgauti, kad dar yra žmonių, kurie taip pat buvo apgauti kaltinamojo. Tada parašė pareiškimą policijai. Mėgino atgauti pinigus, kaltinamasis, paprašius grąžinti pinigus, pasakė, kad tai ne jo nuosavybė, žadėjo grąžinti pinigus, bet jų negrąžino. Parodė, kad su žmona atvykę į UAB ,, (duomenys neskelbtini),“, sutiko vadybininką P. S., jis juokdamasis pasakė, kad jie ne pirmi, yra daug žmonių nukentėjusių. Į teismą civilinio proceso tvarka nesikreipė, nes kaltinamasis sukčiavo, ne savo turtą pardavinėjo. Parodė, kad nebuvo kalbos, jog žemės sklypas kainuos 120 000 litų. Kaltinamasis buvo pažadėjęs UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ atstovams, kad jis pirks sklypą, už kiek negali pasakyti, gali būti, kad už 29 000 litų.
Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra D. S. tėvas, anksčiau yra dirbęs kartu su kaltinamuoju vienoje darbovietėje. Iš kaltinamojo sužinojęs, kad šis parduoda žemės sklypą su namu Vaišvydavoje, apie tai pasakė dukrai. Kaltinamasis tą namą su sklypu pristatė kaip savo. Pasakė dukrai kaltinamojo telefono numerį, derybose nedalyvavo. Žino, kad buvo sumokėtas 7000 litų avansas, tačiau sklypas dukrai nebuvo parduotas, ji neatgavo avanso, tai vertina kaip apgavystę, nes kaltinamasis pardavinėjo ne savo daiktą.
Aprašęs nukentėjusiųjų D. S., S. S., liudytojo S. V. parodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pinigus - 7000 litų, įgijo apgaule, juos gaudamas avansu, raštu įsipareigodamas parduoti nukentėjusiesiems žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti namu, nors žemės sklypas nuosavybės teise kaltinamajam nepriklausė, o gyvenamasis namas jame buvo pastatytas savavališkai, be leidimo.
Liudytojas P. S., UAB „(duomenys neskelbtini),“ darbuotojas, parodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),, Kaune, nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini),“. Bendrovė maždaug prieš septynerius metus įsigijo iš antstolio didelį žemės sklypą, kurį vėliau padalijo į kelis mažesnius. Kai bendrovė iš varžytinių nusipirko sklypą, kaltinamasis paprašė leisti atpirkti žemės sklypą, kuriame stovi jo savavališkai pastatytas namas. Bendrovė sutiko. Kalba apie sklypo atpirkimą su kaltinamuoju vyko iš karto požemės sklypo pirkimo iš antstolio, maždaug prieš septynerius metus. Kai įsigijo sklypą, atėjo kaltinamasis, pasakė, kad yra jo statytas namas, kuris neregistruotas. Varžytinių metu namo oficialiai, pagal dokumentus, nebuvo. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad namas yra. Ir po šiai dienai leidimo to namo statybai nėra. Nors bendrovė kaltinamajam leido atsipirkti žemės sklypą, kuriame yra nebaigtas statyti namas, jis to nepadarė. Kaltinamajam sutiko parduoti žemės sklypą už 29 000 litų. Pas notarą sutarė vykti, nuvykus kaltinamasis neturėjo pinigų, kitą kartą direktorius buvo susirgęs, užsakymų vykti pas notarą buvo kokie penki, šeši. Galiausiai 2012-03-22 buvo ketinta pasirašyti sutartį. Ši sutartis nesiskiria nuo kitų, kurios buvo paruoštos, tačiau ir tą dieną sutartis nebuvo pasirašyta: ar neatvyko bendrovės direktorius, ar klientas (kaltinamasis) buvo nepasiruošęs. Buvo kokius 5 kartus pas notarę J. V.. Kaltinamajam pasakė, kad jam parduoda sklypą, bet kaltinamasis atvedė klientą V. J. ir sklypą oficialiai pardavė jam. Sutartis buvo pasirašyta 2012-11-15, žemės sklypą pardavė už 29 000 litų. Liudytojas taip pat paaiškino ir dėl nukentėjusių S. S. ir D. S.. Jie atėjo į jų bendrovės kontorą ir pasakė, kad už turto pardavimą kaltinamajam sumokėjo avansą. Sodaičiai paaiškino, kad kaltinamasis nurodė, kad tai jo turtas. Tai šeimai pasakė, kad jei J. G. neprieštaraus, jiems jokio skirtumo nėra, kam parduoti turtą. Bendrovės tikslas buvo, kad kaltinamasis dalyvautų, nes jam prieš 6-7 metus buvo pažadėta parduoti žemės sklypą. Kai pokalbyje jau dalyvavo ir kaltinamasis, pokalbis buvo toks pat - bendrovei buvo svarbiausia, kad būtų sumokėta 29 000 litų. Kas sumokės, bendrovei buvo nesvarbu, ką norėjo tarpusavyje galėjo tartis, ne bendrovė statė namą ir negalėjo skaičiuoti svetimų pinigų. 2012-11-15 pardavė sklypą V. J. už 29 000 litų. Daugiau nesidomėjo, kas tą namą valdo. UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ niekada pretenzijų į namą nereiškė. Kai atėjo S., ir kaltinamasis, sandoris neįvyko, mano, kad šalys tarpusavyje nesutarė dėl kainos. Mano, kad S. būtų pirkę žemės sklypą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini),“. 2012-11-15 kaltinamasis atvedė klientą. Bendrovė elgėsi garbingai, kaip ir žadėjo prieš septynerius metus, pardavė žemės sklypą už 29 000 litų.
Liudytojas M. Z. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tiesiog žino, kad toks yra. Bendrovė UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ iš antstolio per varžytines yra įsigijusi maždaug 1.3 ha žemės sklypą Armališkių gatvėje, Kaune. Kai bendrovė pirko sklypą, nebuvo žinoma apie jame esančius namus, nes jokiuose dokumentuose jie nebuvo pažymėti. Vėliau paaiškėjo, kad sklype yra du namai. Teko bendrauti su nukentėjusiais S., kai jie atėjo į firmą, pradėjo bendrauti su P. S. ir paaiškino, kad buvo kaltinamojo apgauti, buvo sumokėję avansą už žemės sklypą, kuris priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini),“. Bendrovė stengėsi būti neutrali. Kaltinamasis keletą kartų prašė atsipirkti žemės sklypą su namu, tačiau niekada nebuvo pasiruošęs iš karto sumokėti pinigų. Kaltinamojo į firmą neįsileisdavo, kai jis būdavo neblaivus, keikdavosi, kaltinamojo ketinimai pirkti sklypą nebuvo rimti. Penkerius metus kaltinamasis žadėjo pirkti sklypą. 2012-11-15 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra savavališkai pastatytas namas, buvo parduotas V. J. už 29 000 litus. Namas - tai kaip statybinio laužo krūva, jo apskaitoje nėra, bendrovė turėjo problemų dėl nelegaliai pastatyto namo, esančio bendrovės sklype. Tas namas buvo didelis galvos skausmas, kuris nedavė jiems pelno, o tik turėjo žalą, ir dar penkerius metus neturėjo ramybės. UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ nesuteikė teisės kaltinamajam ieškoti pirkėjų, kad galėtų parduoti žemės sklype esančio namo. 2012-03-22 sutartis, pagal kurią J. G. būtų parduotas žemės sklypas, nebuvo pasirašyta, nes kaltinamasis nemokėjo pinigų ir nežadėjo jų mokėti.
Liudytoja notarė J. V., apklausta kaltinamojo prašymu, parodė, kad jai yra žinoma apie UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ ir kaltinamąjį J. G.. UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ atstovas ir J. G. ketino notarų biure sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Pirmą kartą šalys kreipėsi 2011 metų pabaigoje. Sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi šalys nesusitarė dėl pirkimo - pardavimo sąlygų. 2011 metų lapkričio mėnesį buvo paruoštas projektas, tačiau tarp šalių sutartis nebuvo sudaryta. Sutarties projektas buvo ruoštas 2011-11-18. Pagal tuos duomenis galima teigti, kad šalys buvo atvykę. Notarė tikrai atsimena, kad M. Z. buvo atvykęs. Sutartis nebuvo sudaryta, kadangi šalys nesutarė dėl sąlygų. Kiek pamena lyg J. G. nepasirašė, jam netiko sutarties sąlygos, tačiau aplinkybių negali paaiškinti. 2011 metų lapkričio mėnesį sutarties nepasirašė J. G.. 2012-03-22 buvo antras kartas, kai ketinta sudaryti sutartį. Tą kartą atvyko tik J. G.. Informaciją apie būsimą sandorį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini),“ atstovas advokatas J. K.. Tą kartą J. G. buvo pasakyta, kad jokių atidėjimų dėl atsiskaitymo nebus. Tada UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ atstovai nebuvo atvykę, tačiau ji pati bendravo telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini),“ atstovas pasakė, kad atsikaitymo atidėjimo nebus. Kadangi antra šalis nepasirodė, ji paskambino J. K. informuodama, kad yra J. G., prašo mokėjimo už įgyjamą žemės sklypą atidėjimo. Sutarties projektas buvo ruošiamas 2011 metų lapkričio mėnesio sutarties projekto pagrindu, nieko papildomai, prieš atvykstant šalims, nebuvo daroma. Ji iš J. G. sužinojo, kad šis siekia mokėjimo už pirkinį atidėjimo, o advokatas J. K. pasakė, kad jokio atidėjimo nebus, kol nebus pinigų. Negali pasakyti, ar dėl to paruošto sutarties projekto pasirašyti neatvyko UAB ,, (duomenys neskelbtini), “ atstovai. Parodė, kad notarų biure 2012-11-15 buvo patvirtinta sutartis tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ ir V. J. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo - pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini),“ žemės sklypą V. J. pardavė už 29 000 litų. Tą dieną, kai buvo pasirašytas sandoris tarp V. J. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini),“, J. G. biure buvo, tačiau sudarant sandorį nedalyvavo.
Aprašęs liudytojų P. S., M. Z., J. V. parodymus teismas daro išvadą, kad šie liudytojai patvirtina aplinkybę, jog dar prieš 6-7 metus iš varžytinių UAB „(duomenys neskelbtini),“ įgijus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, Kaune, kaltinamajam J. G. buvo suteikta galimybė už 29 000 litų nusipirkti žemės sklypo dalį, kurioje yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir kurio statybai leidimas iki šios dienos nėra išduotas, tačiau kaltinamasis šia galimybe nepasinaudojo; kad žemės sklypas 2012-11-15 už 29 000 litų buvo parduotas V. J., apie tai žinant J. G.; kad kaltinamasis niekada nebuvo žemės sklypo, kurį pasiūlė parduoti nukentėjusiesiems gaudamas 7000 litų avansą, savininku, todėl šiuos pinigus gavo apgaule.
Iš paties kaltinamojo J. G. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad:
tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir J. G. 2012-03-22 buvo surašytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, Kaune, pirkimo – pardavimo sutarties projektas, pagal kurį J. G. Iš UAB „(duomenys neskelbtini),“ perka minėtą žemės sklypą už 29 000 litų (t.1.,b.l.156), - aprašyta anksčiau, projektas nebuvo realizuotas ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini),“ kaltės;
UAB „(duomenys neskelbtini),“ 2012-11-15 pardavė V. J. 0.1607 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, už 29000 litų (t.1.,b.l. 174);
tą pačią dieną (2012-11-15) tarp V. J. ir J. G. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią V. J. parduoda, o J. G. pirks žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, su savavališkai pastatytu pastatu, iki 2013-01-15 sudarant pirkimo pardavimo sutartį, už 72000 litų (t.1.,b.l. 141).
Teismas konstatuoja: kaltinamasis manipuliavo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas jokių nuosavybės teisių į jį. Apgaule įgijo nukentėjusiųjų sutuoktinių D. S. ir S. S. 7000 litų avansą už žemės sklypo pardavimą, nors šio žemės sklypo nuosavybės teise neturėjo ir nevaldė tiek pinigų įgijimo apgaule metu, tiek vėliau.
Aprašytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą nusikaltimą.
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nustačius svetimo įgijimo apgaule faktą (sukčiavimas) ir nenustačius sukčiavimą kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose Baudžiamojo kodekso 182 str. dalyse.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neturi teistumo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, skirtina bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. sankcijoje, laisvės apribojimas, bausmės rūšis, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes: kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jam skirti švelnesnes bausmių rūšis nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo skirti ir griežtesnes bausmių rūšis, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, kaltinamasis, nors ir teistas praeityje, tačiau teistumas išnykęs.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusiosios D. S. 7000 litų dydžio civilinį ieškinį kaltinamasis pripažįsta, jis įrodytas anksčiau aptartais įrodymais, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S. 7000 litų turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p.).
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiai D. S. 7000 Lt (septynis tūkstančius litų).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.