Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teiseja L. Kuzmickiene Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.;

2.4.6.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.

NUOSPRENDIS

2010 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal Zarasu rajono apylinkes prokuraturos l.e.p. vyriausiosios prokurores, nuteistojo R. K. ir nukentejusiojo A. Ž. apeliacinius skundus del Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant nuteistaji per teismo paskirta laika neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui.

Tuo paciu nuosprendžiu R. K. išteisintas pagal BK 294 str. 2 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukele žmonems fizini skausma, t.y. jis, 2009 m. balandžio 28 d., apie 10 val., Bukonto g. 1/2, Zarasu m., Utenos VPK Zarasu rajono PK patalpose, koridoriuje prie kabineto Nr.2, tycia sudave kumšciu i krutines sriti ir kairiji skruosta, viso du smugius, D. B., viena smugi kumšciu i kairiji skruosta ir du smugius kumšciu i kaklo ir pilvo sriti, viso tris smugius, I. Ž., tokiu budu sukeldamas nukentejusiesiems D. B. ir I. Ž. fizini skausma. Tokiais savo veiksmais R. K. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog 2009-04-25 iš UAB „N.“, kurios akcininkas ir vadovas jis yra, teritorijos buvo pagrobtas UAB „N.“ priklausantis turtas 7430 Lt vertes, teises aktu nustatyta tvarka, nepateikes pranešimo prokuraturai ar ikiteisminio tyrimo istaigai apie padaryta nusikalstama veika – UAB „N.“ turto vagyste, žinodamas apie nepradeta ikiteismini tyrima, panaudodamas psichine ir fizine prievarta, savavališkai, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, sieke UAB „N.“ žalos atlyginimo bei vykde tariama teisinguma vagyste ivykdžiusiu asmenu atžvilgiu, o butent: 2009 m. balandžio 28 d., apie 10 val., Bukonto g. 1/2, Zarasu m., Utenos VPK Zarasu rajono PK patalpose, koridoriuje prie kabineto Nr.2, tycia sudave kumšciu i krutines sriti ir kairiji skruosta, viso du smugius, vagyste itariamam D. B., viena smugi kumšciu i kairiji skruosta ir du smugius kumšciu i kaklo ir pilvo sriti, viso tris smugius, vagyste itariamam I. Ž., tokiu budu sukeldamas nukentejusiesiems D. B. ir I. Ž. fizini skausma, bei pagrasino, kad jei ne jis pats, tai kas nors kitas susidoros su I. Ž. ir D. B.. Tokiais savo veiksmais R. K. buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 294 str. 2 d.

Prokurores nuomone, apylinkes teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo. Skunde teigiama, jog teismas nepagristai R. K. veikas padarytas prieš du asmenis kvalifikavo pagal viena straipsni kaip testine veika. R. K. sudave smugius ir sukele fizini skausma dviems asmenims. Prokurores teigimu, istatymo leidejas, nustatydamas baudžiamaja atsakomybe del fizinio skausmo sukelimo pagal BK 140 str. ir apsaugodamas žmogu nuo kesinimosi i jo sveikata, gina ji individualiai. Fizinio skausmo sukelimas dviems asmenims, neatsižvelgiant i tai, kad padarytas tuo paciu metu ir turint vieninga sumanyma (tycia), turi buti vertinamas izoliuotai kaip dvieju ar keliu savarankišku nusikaltimu objektyvioji puse. Sutinkamai su LR BPK 407 str. ir 408 str. kiekvienas asmuo, nukentejes nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. l d., gali pradeti baudžiamaji procesa privataus kaltinimo tvarka padaves teismui skunda, t. y. jo teiseti interesai istatymo ginami individualiai. Nukentejusysis D. B. ir mirusiojo nukentejusiojo I. Ž. atstovas A. Ž., jiems teisme paaiškinus apie galimybe perkvalifikuoti inkriminuota nusikaltima i BK 140 str. 1 d., atsisake susitaikyti su kaltinamuoju ir pareikalavo ji nuteisti už šias veikas, nagrinejamas privataus kaltinimo tvarka. Šios aplinkybes rodo, kad nusikalstamos veikos del smugiu sudavimo D. B. ir I. Ž., kuriu interesai istatymo ginami individualiai, turi buti kvalifikuotos atskirai, kaip du savarankiški nusikaltimai, numatyti BK 140 str. 1 d., del to R. K. veika, sukeliant fizini skausma dviems asmenims, negali buti laikoma vienu testiniu nusikaltimu, nes šios veikos sudaro realia nusikaltimu sutapti, ir kiekvienam nukentejusiajam sukeltas fizinis skausmas turi buti kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.

Skunde teigiama, jog apeliantas baudžiamaja byla iniciavo sukrestas sunaus I. Ž. savižudybe. Šia aplinkybe apeliantui ir jo sutuoktinei buvo padaryta negrižtama didžiule žala. Todel apeliantas pareiškimu prokuraturai sieke, kad butu surasti ir patraukti atsakomyben asmenys, galimai kalti del jo sunaus netekties. Apelianto nuomone, jam kancia ir žala (neturtine) sukele ne tiek suduoti I. Ž. smugiai, kiek šiu smugiu ir kitu neteisetu veiksmu pasekme – sunaus išejimas iš gyvenimo. Vienok, šis aspektas visiškai neatsispindi nei ikiteisminiame tyrime, nei teismo sprendime. A. Ž. nuomone, jam padaryta žala, reiketu vertinti kompleksiškai, t.y. pradedant nuo pareiguno V. C. tarnybiniu pareigu neatlikimo ir baigiant R. K. reikalavimu atlyginti neaišku kokius nuostolius. Toliau skunde apeliantas pateikia savo nuomone del pareiguno V. C. neatliktu tarnybos pareigu, kurie, jo nuomone, turejo ryši bei itakos I. Ž. apsisprendimui nusižudyti. Taip pat apeliantas pažymi, jog R. K. gindamas savo nepatvirtinta teise i žalos atlyginima, perženge leistinas ribas. Jis sudave smugius, su nepilnameciu kalbejo grasinamu tonu, galu gale jis iteike nepatvirtinta akta, kuriame nurode, jog padaryta 7430 Lt žala. Liepe ta žala gražinti per dvi dienas, o jei ne, tai bus susidorota. Nukentejusiojo nuomone, šioje byloje buvo privalu ieškoti I. Ž. baimiu šaltiniu, kas padaryta nebuvo, todel byla A. Ž., kaip nukentejusiojo atžvilgiu, ištirta visiškai neišsamiai.

Apelianto nuomone, nors V. C. ir R. K. ir nesieke I. Ž. gyvybes nutrukimo, bet savo veiksmais ir neveikimu leido tokioms pasekmems atsirasti. Todel šios aplinkybes turetu buti ištirtos.

Nuteistojo teigimu liudytoju E. Ž. ir D. B. parodymuose yra prieštaravimu, kurie pašalinti nebuvo, todel ši aplinkybe turetu buti vertinama jo naudai.

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis del jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. yra lakoniška, trumpa, neišsami bei grista tik teismo prielaidomis ir faktinemis aplinkybemis neparemtu subjektyviu vertinimu. Nera jokiu pagristu argumentu del jo kaltes pagal BK 140 str. Kadangi visos abejones, kuriu negalima pašalinti teisminio nagrinejimo metu, turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis gali buti priimtas tik kategoriškai, negincytinai ir neabejotinai byloje surinktais irodymais nustacius kaltinamojo kalte del inkriminuotu veiku padarymo, R. K. teigimu, byloje esanciu irodymu nepakanka irodyti, kad jis ivykde jam inkriminuota nusikalstama veika.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis R. K. ir jo gynejas praše jo skunda patenkinti, kitus skundus atmesti, nukentejusysis A. Ž. praše jo skunda patenkinti, nuteistojo ir prokuroro skundus atmesti, prokurore praše prokuraturos skunda patenkinti iš dalies, nuteistojo ir nukentejusiojo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. ir nukentejusiojo A. Ž. apeliaciniai skundai atmestini, Zarasu rajono apylinkes prokuraturos l.e.p. vyriausiosios prokurores apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del nuteistojo R. K. skundo

Nors R. K. neigia padares jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str., taciau jo kalte irodyta nukentejusiojo D. B., liudytoju P. B., A. Ž., E. Ž. parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentejusysis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave analogiškus ir nuoseklius parodymus, nurodydamas, jog 2009-04-28 su I. Ž. atvyko i policija del UAB „N.“ turto vagystes. Lauke PK koridoriuje, kai atejo kaltinamasis, kuris paklause ko jie ejo i UAB „N.“ teritorija, po to apsižvalge ir nieko nesakes sudave smugius jam ir I. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. teige, jog iš pradžiu jam R. K. sudave kumšciu i krutines sriti, po to I. Ž. sudave i skruosta, poto vel jam i skruosta ir vel I. Ž. i kakla ir pilva. Apklausiamas 2009-06-16 pas ikiteisminio tyrimo teiseja D. B. nurode, kad R. K. jam sudave i veida, Irmantui i pilva, i skruosta ir i šona, tada vel jam i pilva. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. B. parode, kad R. K. viena karta kumšciu sudave jam kakla ir pilva, i saules rezgini. Po to, R. K. priejo prie I. Ž. ir pastarajam sudave tris smugius viena karta kumšciu i skruosta, i kakla ir pilva. Kolegija pažymi, kad nukentejusiojo D. B. parodymuose esantys nesutapimai del jam suduotu smugiu eiliškumo, nelaikytini esminiais ir nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymu teisingumu. Remdamasis D. B. parodymais, kuriuos patvirtina liudytoju parodymai, pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, kad R. K. 2009-04-28 apie 10 val., Zarasu rajono PK patalpose D. B. ir I. Ž. atžvilgiu pavartojo smurta, t.y., juos muše, bendrai suduodamas viso du smugius (i krutines sriti ir kairiji skruosta) D. B. ir viso tris smugius (viena i kairiji skruosta ir du i kaklo ir pilvo sriti) I. Ž..

Nukentejusysis A. Ž. apklausiamas apylinkes teisme parode, kad D. B. po sunaus mirties jam pasakojo, kad Zarasu rajono PK koridoriuje R. K. sudave jiems po keleta smugiu – sunui I. Ž. sudave tris kartus, vienas iš smugiu buvo i pilvo sriti. Analogiškus parodymus A. Ž. dave ir ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parode, jog sunus papasakojo, kad Zarasu rajono PK R. K., ranka sudave kelis smugius jam ir I. Ž., kad kaltinamasis sudave vienam gerklen, kitam i pilva, Irmantui vienas iš smugiu buvo i kaklo sriti.

Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave analogiškus parodymus, nurodydama, jog jos broliui (I. Ž.) su D. B. 2009-04-28 grižus iš policijos komisariato mate, kad brolis ir D. B. buvo labai susijaudine. Veliau brolis papasakojo, kad policijos koridoriuje R. K. sudave apie tris smugius jam ir D. B. bei grasino.

Nors liudytojai A. Ž., P. B. ir E. Ž. patys tiesiogiai ivykio nemate, taciau apie ivyki jiems pasakojo nukentejusieji D. B. ir I. Ž.. Šiu liudytoju parodymai laikytini netiesioginiais irodymais byloje, kadangi jie patvirtina nukentejusiojo D. B. nurodytas aplinkybes ir paneigia nuteistojo R. K. versija, jog jis nukentejusiuju nemuše. Atsižvelgiant i tai, kad šiu liudytoju parodymai yra analogiški, neprieštaraujantys tarpusavyje bei vieni kitiems, papildantys nukentejusiojo parodymus, teismas neturi pagrindo abejoti ju teisingumu ir patikimumu. Visi liudytojai pirmosios instancijos teisme buvo ispeti del atsakomybes už melagingu parodymu davima. Vien tai, kad šie liudytojai yra D. B. ir I. Ž. gimines, nesuteikia pagrindo vertinti ju parodymus kritiškai.

Atmestinas nuteistojo R. K. skundo argumentas, jog byloje esanti specialisto išvada bei liudytojo V. C. parodymai paneigia D. B. parodymus apie smurto prieš ji bei I. Ž. naudojima.

Liudytojas V. C. parode, kad 2009-04-28 R. K., I. Ž. ir D. B. atvyko pas ji policijos komisariata del UAB „N.“ turto pagrobimo ir lauke koridoriuje. Kas vyko koridoriuje jis negirdejo. Vaikinai buvo normalioje emocineje busenoje, nieko išskirtinio nepastebejo. Jie niekuo nesiskunde.

Pažymetina, jog šio liudytojo parodymai nei paneigia, nei patvirtina R. K. parodymus. Priešingai, kaip matyti, liudytojas V. C. nurode, jog negirdejo, kas vyko koridoriuje, todel jo parodymai nepaneigia D. B. parodymu, kuriuos, kaip mineta, patvirtina kitu liudytoju parodymai. Tai, kad vaikinai V. C. pasirode buve normalioje emocineje busenoje ir niekuo nesiskunde, taip pat nepaneigia R. K. kaltes. Apklausiamas nukentejusysis D. B. taip pat parode, kad R. K. jie su I. Ž. bijojo, nes jis jiems grasino. Nei ant jo, nei ant I. Ž. akivaizdžiu sužalojimo žymiu nesimate, jie abu patyre tik fizini skausma. Pareigunui V. C. apie sumušima nieko nesake, tik veliau pasake tevui ir E. Ž.. Kad D. B. ir I. Ž. buvo išsigande, patvirtino ir E. Ž.. Akivaizdu, kad nukentejusieji apie ju atžvilgiu pavartota smurta nieko nepasake policijos pareigunui V. C., kadangi bijojo R. K..

2009-04-29 specialisto išvada taip pat nepaneigia nukentejusiojo D. B. parodymu del R. K. kaltes. Nors išvadoje nurodyta, kad apžiurejus I. Ž. lavona išskyrus stranguliacine vaga kitu sužalojimu nerasta, taciau, kaip mineta, nukentejusysis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog nei jam, nei I. Ž. R. K. akivaizdžiu sužalojimu nepadare, taciau abiem sukele fizini skausma. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padaryma atsako asmuo, kuris mušdamas kitam asmeniui padaro arba nežymu sveikatos sutrikdyma, arba sukelia fizini skausma. Taigi R. K. argumentas, kad specialisto išvada paneigia D. B. parodymus, nepagrista.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ivertino ir nuosprendyje išdeste visus R. K. kalte patvirtinancius irodymus, taip pat nurode, kuo remdamasis kvalifikuoja jo veiksmus pagal BK 140 str. 1 d., o ne pagal BPK 294 str. 2 d., kaip jo veiksmai buvo kvalifikuoti teismui pateiktame kaltinime. Todel nepagristi nuteistojo argumentai, kad apylinkes teismo jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai yra paremti prielaidomis ir subjektyviu vertinimu.

Del nukentejusiojo A. Ž. skundo

Vadovaujantis LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. apeliacines instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir perduoti byla prokurorui tik tuo atveju, jei nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismui perduotas 2009-07-28 Zarasu rajono apylinkes prokuraturos kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimu – jame nurodyta visa istatymo reikalaujama informacija: nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, budas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, duomenys surinkti ikiteisminio tyrimo metu destomi nuosekliai, logiškai, išsamiai atskleistas tu duomenu turinys.

Apeliantas skunde nurodo, jog 2009-07-17 Zarasu rajono apylinkes prokuraturai iteike prašyma papildyti ikiteismini tyrima, kuriuo buvo prašoma papildomai ištirti, ar pareiguno V. C. veikoje nera piktnaudžiavimas tarnybine padetimi arba tarnybos pareigu neatlikimo nusikalstamu veiku požymiu bei papildomai ištirti, ar UAB „N.“ reikalavimo teise i 7430 Lt nuostoliu atlyginima yra pagrista. 2009-07-23 nutarimu A. Ž. prašymas buvo atmestas. Ši nutarima A. Ž. 2009-07-30 apskunde Zarasu rajono apylinkes teismui ikiteisminio tyrimo teisejui, taciau apie jo skundo išnagrinejima byloje duomenu nera.

Apeliacines instancijos teismas pripažista, kad neišnagrinejus 2009-07-30 A. Ž. skundo, buvo pažeistos baudžiamojo proceso istatymo nuostatos, taciau, ivertinus teismui pateikta bylos medžiaga, nera pagrindo daryti išvada, kad del šio pažeidimo priimdamas 2009-11-19 nuosprendi Zarasu rajono apylinkes teismas galejo buti šališkas. 2009-07-23 Zarasu rajono apylinkes prokuraturos nutarime buvo išsamiai atsakyta i visus 2009-07-16 A. Ž. prašymo papildyti ikiteismini tyrima argumentus. Be to, kaip matyti iš apylinkes teismo posedžio protokolu, teisme buvo išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybes.

Iš nukentejusiojo A. Ž. apeliacinio skundo akivaizdu, jog jis yra sukrestas savo sunaus I. Ž. savižudybes ir siekia surasti del to kaltus asmenis. Byloje nera objektyviu duomenu apie tai, kad I. Ž. atžvilgiu galejo buti padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 133 str., t.y. sukurstymas nusižudyti arba privedimas prie savižudybes. Apelianto skunde nurodyti argumentai, jog jo sunaus savižudybes priežastimis gali buti policijos pareiguno V. C. tarnybiniu pareigu neatlikimas ir R. K. veiksmai, yra tik nukentejusiojo subjektyvi nuomone, neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymetina, jog nagrinejamoje byloje buvo sprendžiamas kaltinamojo R. K. kaltes klausimas del smugiu sudavimo ir fizinio skausmo sukelimo D. B. ir I. Ž.. Todel, nukentejusiojo A. Ž. skunde nurodyti argumentai del jo sunaus savižudybes ir galimu baimiu visiškai nera susije su nagrinejamos bylos dalyku – fizinio skausmo sukelimu D. B. ir I. Ž.. Aiškintis savižudybes priežastis, jeigu nera nusikalstamos veikos požymiu, nera nei prokuraturos, nei teismo pareiga.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog byloje nera istatymo reikalaujamu pagrindu, kuriais remiantis galima butu gražinti byla ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Taciau Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems.

Zarasu rajono apylinkes prokuraturos skunde pagristai nurodyta, jog teismas nepagristai R. K. veikas padarytas prieš du asmenis kvalifikavo pagal viena straipsni kaip testine veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos R. K. atskirais veiksmais sudave smugius ir sukele fizini skausma dviems asmenims – D. B. ir I. Ž.. Zarasu rajono apylinkes teismas padare nepagrista išvada, jog R. K., suduodamas smugius dviems asmenims toje pacioje vietoje, tuo paciu laiku, turedamas vieninga tycia, padare viena testine nusikalstama veika.

Ivertinus bylos medžiaga apeliacines instancijos teismo kolegija daro išvada, jog R. K. padare dvi savarankiškas nusikalstamas veikas: pirma – suduodamas smugius bei sukeldamas fizini skausma D. B., o antra – suduodamas smugius ir sukeldamas fizini skausma I. Ž.. Nors abieju šiu nusikaltimu objektas tas pats – žmogaus sveikata, abi veikos padarytos tuo paciu budu, toje pacioje vietoje, tuo pat laiku, taciau vien tai nelemia veikos testinumo. Nors fizinio skausmo sukelimas buvo padarytas tuo paciu metu, toje pacioje vietoje, analogiška veika (mušant), taciau jis buvo padarytas dvieju skirtingu asmenu atžvilgiu. Atsižvelgiant i bylos aplinkybes, darytina išvada, jog R. K. sieke suduoti smugius dviems asmenims, o ne vienam, jo nusikalstamas sumanymas buvo nukreiptas atskirai dvieju asmenu atžvilgiu.

Pažymetina, jog istatymo leidejas, nustatydamas baudžiamaja atsakomybe del fizinio skausmo sukelimo pagal BK 140 str. ir apsaugodamas žmogu nuo kesinimosi i jo sveikata, gina ji individualiai. Vadovaujantis LR BPK 407 str. ir 408 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, nukentejes nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., gali pradeti baudžiamaji procesa privataus kaltinimo tvarka padaves teismui skunda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusysis D. B. ir mirusiojo nukentejusiojo I. Ž. atstovas A. Ž., jiems teisme paaiškinus apie galimybe perkvalifikuoti inkriminuota nusikaltima i BK 140 str. 1 d., atsisake susitaikyti su kaltinamuoju ir pareikalavo ji nuteisti už šias veikas, nagrinejamas privataus kaltinimo tvarka.

Taigi, atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog R. K. veika, sukeliant fizini skausma dviems asmenims, negali buti laikoma vienu testiniu nusikaltimu. Jo padarytos veikos D. B. ir I. Ž. atžvilgiu sudaro realia nusikaltimu sutapti, ir kiekvienam nukentejusiajam sukeltas fizinis skausmas turi buti kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d.

Skiriant bausme R. K. atsižvelgtina i tai, jog jis padare nesunku nusikaltima, praeityje neteistas, dirba, vedes, nera jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu. Todel, R. K. skirtina bausme, nesusijusi su laisves atemimu.

Taip pat, kolegija pažymi, jog Zarasu rajono apylinkes teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, nuosprendyje nurodydamas, jog R. K. išteisintinas pagal BK 294 str. 2 d.. Apylinkes teismas nustate R. K. veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, o taip pat pripažino, kad kaltinimas R. K. pagal LR BK 294 str. 2 d. yra nepagristas, o jo veiksmai turi buti kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Esant tokiam atvejui, nuosprendžio aprašomojoje dalyje butina išdestyti tokio perkvalifikavimo motyvus (ka teismas ir padare), o rezoliucineje dalyje butina nurodyti tik sprendima naujai kvalifikuoti nusikalstama veika. Teismas nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucineje dalyse nepagristai nurode, jog R. K. išteisintinas pagal BK 294 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Teismas pripažino, kad R. K. veiksmai – fizinio skausmo sukelimas nukentejusiesiems D. B. ir I. Ž. – turi nusikaltimo požymiu, taciau jie buvo kvalifikuoti pagal kita BK straipsni, nei R. K. buvo atiduotas teismui. Todel, naikintina Zarasu rajono apylinkes teismo 2009-11-19 nuosprendžio dalis, kuria R. K. išteisintas pagal BK 294 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprende:

Nuteistojo R. K. ir nukentejusiojo A. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendi pakeisti.

R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. (del fizinio skausmo sukelimo D. B.) ir nuteisti ji viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant nuteistaji per teismo paskirta laika neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui.

R. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. (del fizinio skausmo sukelimo I. Ž.) ir nuteisti ji viešaisiais darbais trims menesiams, ipareigojant nuteistaji per teismo paskirta laika neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir R. K. paskirti galutine subendrinta bausme keturis menesius viešuju darbu, ipareigojant nuteistaji per teismo paskirta laika neatlygintinai dirbti po 20 valandu per menesi visuomenes labui.

Panaikinti Zarasu rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 19 d. nuosprendžio dali, kuria R. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.