Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-15 · Administracinė byla Nr. eI3-710-596/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
eI3-710-596/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01727-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
UAB „Valstapas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-710-596/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01727-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valstapas“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Valstapas“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2021 m. balandžio 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) sprendimą Nr. RCOV-132 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI pareiškėjos prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad 2020 m. kovo 25 d. pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą juridinių asmenų, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 (toliau – ir 2020 m. sąrašas). Pareiškėja 2021 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos (toliau – ir Prašymas), prašydama taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) numatytas pagalbos verslui priemones, už kurių vykdymą yra atsakinga atsakovė (neskaičiuoti delspinigių, netaikyti išieškojimo veiksmų, netaikyti palūkanų sudarant mokestinės paskolos sutartį), tačiau atsakovė ginčijamu Sprendimu Prašymo netenkino.

Pažymi, jog Sprendimas, nors ir atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nėra nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis yra naikinamas 2020 m. kovo 25 d. sprendimas, kurio pagrindu pareiškėja įtraukta į 2020 m. sąrašą. Atkreipia dėmesį, jog Sprendime nurodyta, jog atlikus vertinimą ir pagal turimus bei pateiktus duomenis įvertinus Bendrovės finansinę būklę padaryta išvada, kad ji turi galimybių vykdyti mokestines prievoles, tačiau nėra nurodyta, kuriuo 2021 m. sausio 29 d. VMI įsakymu Nr. VA-6 „Dėl Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas arba Įsakymas Nr. VA-6) nuostatų pagrindu buvo priimtas Sprendimas.

Atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. buvo atšauktas Lietuvoje paskelbtas karantinas, tačiau palikta galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl, nepasibaigus Sprendimo priėmimo metu galiojusioms sąlygoms, nebuvo pagrindo panaikinti sprendimo, kuriuo nuspręsta atleisti pareiškėją nuo VMI ir Sodros administruojamų mokesčių delspinigių. Nurodo, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi 2021 m. vasario 18 d., t. y. tuomet, kai ši dar nebuvo priėmusi 2021 m. kovo 23 d. įsakymo VA-21 (toliau – Įsakymas Nr. VA-21), kas reiškia, kad nagrinėdama pareiškėjos Prašymą VMI privalėjo vadovautis Aprašo nuostatomis, o jį vertino ne pagal Prašymo pateikimo metu galiojančius teisės aktus, o vėlesnėmis teisės akto redakcijomis, kurios negalėjo būti taikomos.

Laikosi pozicijos, kad reikalavimas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios, nėra absoliutus, taigi ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą lex retro non agit atžvilgiu, todėl baudžiamojoje ir administracinėje teisės šakose yra įtvirtinta kita taisyklė – lex benignior retro agit, pagerinanti subjektų padėtį, todėl įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. Pareiškėjos vertinimu, VMI Įsakymas Nr. VA-21 neturi grįžtamosios galios, nes jame nėra įtvirtinta nuostata, pagerinanti subjektų padėtį.

Pažymi, kad atsakovė ne tik nepagrįstai vertino pareiškėjos mokestinę padėtį remdamasi Aprašu, bet ir netinkamai atliko savo, kaip viešojo administravimo institucijos, veiklą, nes pareiškėjos finansinės padėties nevertino VMI 2020 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. VA-91, kuriuo pakeistas VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 (toliau – ir Įsakymas Nr. VA-91), nustatyta tvarka. Mano, jog šie pažeidimai yra esminiai ir turėjo lemiamos įtakos tam, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas Sprendimas, kurio pagrindu pareiškėja nebuvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (toliau – ir 2021 m. sąrašas).

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2021 m. sąrašas sudaromas, išnagrinėjus juridinių asmenų, patyrusių realių finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19), tačiau neįtrauktų į juridinių asmenų sąrašą be prašymo, prašymus dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Ar juridinis asmuo turi realių finansinių sunkumų yra nustatoma apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal juridinio asmens pateiktus duomenis, kurie palyginami su teorinėmis reikšmėmis. Reikšmių vertinimas atliekamas pagal mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, 1 priede „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ pateiktą vertinimą. VMI nesutinka su skundo argumentu, kad ji nepagrįstai pareiškėjos Prašymą vertino vadovaudamasi Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Vertinimo rekomendacijos), nuostatomis.

Pažymi, kad VMI, siekdama įsitikinti, ar vykdydama veiklą pareiškėja patyrė realių finansinių sunkumų dėl COVID-19 paplitimo, vadovaudamasi Aprašo 18 punktu bei spręsdama klausimą dėl Bendrovės įtraukimo į 2021 m. sąrašą, per Mano VMI paskyrą 2021 m. kovo 10 d. paprašė pareiškėją pateikti papildomą informaciją bei dokumentus, kurie pagrįstų realius pareiškėjos finansinius sunkumus, kuriuos ši pateikė 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 15 d., taigi pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, nes ji turėjo galimybę pagrįsti savo Prašymą. Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pagal turimus duomenis įvertinusi pareiškėjos finansinę būklę atsakovė padarė išvadą, kad Bendrovė turi galimybes vykdyti mokestines prievoles.

Nurodo, kad Prašymo nagrinėjimo metu buvo vertinamos pareiškėjos gautos pajamos, preliminarūs finansinės atskaitomybės dokumentai 2020 m. gruodžio 31 d., kreditorių/debitorių sąrašai 2020 m. gruodžio 31 d. datai, banko sąskaitų išrašai, kasos knygos, avansinių apyskaitų duomenys 2021 m. vasario 28 d. datai bei kita informacija. Pažymi, kad, įvertinus pareiškėjos finansinę būklę, padaryta išvada, kad ji turi galimybių vykdyti mokestines prievoles: vadovaujantis 2020 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjos vykdoma veikla nėra įtraukta į ribojamų ūkinių veiklų sąrašą; nors pareiškėjos 2020 m. ir 2021 m. sausio, vasario mėn. finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai blogėjo (2019 m. – 3 iš 5 buvo geri, 2020 m. – 2 iš 5 buvo geri/patenkinami, 2021 m. sausio-vasario mėn. 1 iš 5 geras), tačiau Bendrovės pajamos laikotarpiu 2020 m. spalio mėn. – 2021 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn. – 2020 m. vasario mėn., didėjo 18,24 proc.; Bendrovėje dirba 50 darbuotojų, o laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įdarbinti 2 darbuotojai; pareiškėja paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Bendrovė dėl griežtų karantino ribojimų yra netekusi 38 668 Eur pajamų, nors šiuo laikotarpiu (2020 m. rugsėjo 11 d.) suteikė 29 600 Eur paskolą asocijuotai įmonei MB BAROSA, kuri buvo suteikta turint atidėtus įsiskolinimus VMI ir Sodrai; palyginus finansinius rezultatus 2020 m. (nuostolis – 7 169 Eur) su 2019 m. (nuostolis – 11 221 Eur), nustatyta, kad 2020 m. nuostolis buvo mažesnis, t. y. COVID-19 pandemijos metu finansinis rodiklis gerėjo; 45 413,39 Eur (27,27 proc.) kreditorinių įsiskolinimų sudaro skola Bendrovės vadovui V. G., paskolos sutartis ar kt. dokumentai nepateikti. UAB „Valstapas“ vadovas, kaip atskaitingas asmuo, 2021 m. vasario 28 d. duomenimis buvo negrąžinęs Bendrovei 32 880,35 Eur; Bendrovė neturi pradelstų (kai vėluojama apmokėti virš 1 mėn.) kreditorinių įsiskolinimų; iš debitorių lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad susijusi įmonė MB BAROSA Bendrovei yra skolinga 51 900 Eur, kas sudaro daugiau negu pusę (54,88 proc.) visų debitorių susidariusio įsiskolinimo; dalis įsiskolinimų (3,91 proc.) susidarė iki COVID-19 pandemijos. Pradelstų nuo 1 iki 12 mėn. debitorinio įsiskolinimo dalis, atsiradusi pandemijos metu, neženkli (8,6 proc.); pinigų likutis (banko sąskaitose, kasoje ir pas atskaitingus asmenis) yra 39 191,38 Eur; įvestų ribojimų laikotarpiu Bendrovė dėl apyvartinių lėšų trūkumo kredito, lizingo, paskolų sutarčių nesudarė. Atsižvelgdama į tai atsakovė nurodo, kad, nustačius pareiškėjos finansinės būklės rodiklius, pareiškėja pagrįstai buvo neįtraukta į 2021 m. sąrašą, nes, vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostatomis, nustatyta, kad ji neatitinka nustatytų kriterijų.

Pažymi, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 20 punkto nuostatų, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis atitinkamų teisių ir teisėtų lūkesčių, kurie kylančių iš Įsakymo Nr. VA-91 nuostatų, nes jie gali kilti tik iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Laikosi pozicijos, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jai bus suteiktos pagalbos priemonės ir 2021 m., nes ji nepatyrė realių finansinių sunkumų susijusių su koronaviruso (COVID -19) pandemija ir turėjo galimybę vykdyti mokestines prievoles valstybei.

Nurodo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas yra pasirašytas tinkamai įgaliotų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos, teisėtumo bei pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. GCOV-3283 pateikė prašymą įtraukti ją į Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą ir taikyti Vyriausybės numatytas pagalbos priemones, už kurių vykdymą atsakinga VMI (neskaičiuoti delspinigių, netaikyti išieškojimo veiksmų, netaikyti palūkanų sudarant mokestinės paskolos sutartį). VMI 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. (17. 17-40) RES-51692 paprašė pareiškėją per 10 darbo dienų pateikti atitinkamus papildomus duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius patirtus finansinius sunkumus dėl COVID-19, kuriuos pareiškėja pateikė.

2021 m. balandžio 22 d. VMI priėmė Sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad Bendrovė nepatyrė ženklių finansinių sunkumų, susijusių su COVID-19 paplitimu, todėl neįtraukiama į 2021 m. sąrašą.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas 2021 m. sausio 29 d. VMI įsakymu Nr. VA-6 patvirtintame Mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos apraše.

Aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad į juridinių asmenų sąrašą pagal prašymą gali būti įtraukiami juridiniai asmenys, turintys realių finansinių sunkumų. Tai nustatoma, apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal juridinių asmenų pateiktus duomenis, kurie palyginami su teorinėmis reikšmėmis. Apskaičiuojami šie pagrindiniai finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai: bendrojo likvidumo, kritinio likvidumo, bendrojo mokumo, įsiskolinimo, manevringumo. Reikšmių vertinimas atliekamas pagal Vertinimo rekomendacijų 1 priede „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ (toliau – ir Vertinimo rekomendacijos) pateiktą vertinimą, taip pat vertinama ir kita VMI pateikta ar turima informacija ir duomenys.

Siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo patyrė realių finansinių sunkumų, VMI pagal nusimatytus kriterijus gali paprašyti juridinius asmenis, įtrauktus į vieną iš Apraše minimų sąrašų, pateikti dokumentus, kurie pagrįstų realius finansinius sunkumus, patirtus dėl koronaviruso (COVID-19) paplitimo (Aprašo 19 punktas). Nustačius, kad juridinis asmuo nepatyrė realių finansinių sunkumų, jis neįtraukiamas atitinkamai į juridinių asmenų sąrašą pagal prašymą, o jei buvo įtrauktas į vieną iš sąrašų, išbraukiamas iš šio sąrašo (Aprašo 20 punktas).

Rekomendacijų 4 punkte pažymėta, kad mokesčių administratorius, vertindamas juridinio asmens pateiktą medžiagą, turi įvertinti: dokumentus, kurie įrodytų realias juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką; turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų kreditų duomenys ir gautų paskolų įtaka sumokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpiui, kt. duomenis; informaciją apie juridinio asmens, prašančio atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims; kreditorių, debitorių sąrašus, jų susidarymo laikotarpius; piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose, kasoje; avansinių apyskaitų duomenis, informaciją apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą (4.1. – 4.6 papunkčiai).

Įvertinus teisinį reglamentavimą matyti, kad į 2021 m. sąrašą įtraukiami juridiniai asmenys, kurie patiria realius finansinius sunkumus, taigi VMI privalėjo įvertinti pareiškėjos finansinę būklę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad siekdama įsitikinti, ar pareiškėja susiduria su finansiniais iššūkiais, dėl kurių tikslinga jai būtų taikyti pagalbos priemones, atsakovė paprašė pateikti papildomą informaciją bei dokumentus, kurie pagrįstų realius pareiškėjos finansinius sunkumus, kuriuos Bendrovė pateikė 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 15 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VMI tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus ir turimus duomenis: pareiškėjos 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių/debitorių sąrašus, kasos knygas, avansinių apyskaitų duomenis 2021 m. vasario 28 d. datai bei kitą pateiktą informaciją. Priimdama Sprendimą VMI nustatė faktinių aplinkybių visetą, kuris nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja būtent dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos patiria realius finansinius sunkumus. Pareiškėjos pateikti duomenys neįrodo, kad dėl koronaviruso (COVID-19) paplitimo pareiškėjos veikla buvo nepelninga. Pažymėtina, kad patirti finansiniai sunkumai realiai turi būti įtakoti COVID-19 pandemijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą daro išvadą, kad pateikti duomenys įrodo, jog Sprendimo priėmimui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos veiklos rodikliai (nesvarbu dėl kokių priežasčių gerėjo), todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos pareiškėja patyrė realius finansinius sunkumus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos pajamos laikotarpiu 2020 m. spalio mėn. – 2021 m. vasario mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn. – 2020 m. vasario mėn., didėjo 18,24 proc., palyginus finansinius rezultatus 2020 m. (nuostolis – 7 169 Eur) su 2019 m. (nuostolis – 11 221 Eur) nustatyta, kad 2020 m. nuostolis buvo mažesnis; pareiškėja 2020 m. rugsėjo 11 d. suteikė 29 600 Eur paskolą asocijuotai įmonei MB BAROSA; 27,27 proc. (45 413,39 Eur) kreditorinių įsiskolinimų sudaro skola pareiškėjos vadovui V. G., kuris, kaip atskaitingas asmuo, 2021 m. vasario 28 d. duomenimis, buvo negrąžinęs Bendrovei 32 880,35 Eur. Teismas pažymi, jog pareiškėja neturi pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, o susijusi įmonė MB BAROSA Bendrovei yra skolinga 51 900 Eur, kas sudaro daugiau negu pusę (54,88 proc.) visų debitorių susidariusio įsiskolinimo. Tik dalis įsiskolinimų (3,91 proc.) susidarė iki koronaviruso COVID-19 pandemijos. Pradelstų nuo 1 iki 12 mėn. debitorinio įsiskolinimo dalis, atsiradusi pandemijos metu, yra neženkli (8,6 proc.), o pinigų likutis (banko sąskaitose, kasoje ir pas atskaitingus asmenis) yra 39 191,38 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, ką nustatė VMI, teismo vertinimu, skundžiamame Sprendime buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjos vykdoma veikla nesudaro pagrindo esamos būklės sieti su koronaviruso COVID-19 pandemija ir jos metu taikytais ekonominės veiklos ribojimais, nes pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, jog Bendrovės realiai patirti finansiniai sunkumai yra sąlygoti būtent minėtų aplinkybių.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad atsakovė pareiškėjos Prašymą vertino ne pagal jo pateikimo metu galiojančius teisės aktus, o vėlesnėmis teisės akto redakcijomis.

Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad 2021 m. sąrašas sudaromas išnagrinėjus juridinių asmenų, patyrusių realių finansinių sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos, tačiau neįtrauktų į juridinių asmenų sąrašą be prašymo, prašymus dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Į juridinių asmenų sąrašą pagal prašymą gali būti įtraukiami juridiniai asmenys, turintys realių finansinių sunkumų. Tai nustatoma, apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus pagal juridinio asmens pateiktus duomenis, kurie palyginami su teorinėmis reikšmėmis. Reikšmių vertinimas atliekamas pagal Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės Vertinimo rekomendacijų 1 priede „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ pateiktą vertinimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, jog VMI pagrįstai pareiškėjos pateiktą Prašymą vertino vadovaudamasi Vertinimo rekomendacijomis

Nagrinėjamu atveju kiti pareiškėjos argumentai nėra reikšmingi. Pareiškėja nepagrindė, jog neigiamą koronaviruso COVID-19 pandemijos poveikį patyrė dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, siejant pasikeitimus su karantino metu įvestais veiklų ribojimais.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Skundžiamą VMI Sprendimą pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjos prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Valstapas“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė