- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- II-2-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00390-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., jos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,
institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2724-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresnioji tyrėja S. V. 2022 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2724-2022 (toliau – Nutarimas), kuriuo M. K. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje bei paskyrė jai 1 200 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesių laikotarpiui. Nutarime nurodyta, kad Palangos miesto sav., Palangoje, Kastyčio g., 2022 m. vasario 16 d. 18.00 val., M. K. vairuodama automobilį „Toyota“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, dešinės pusės priekine dalimi kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Grįžusi į eismo įvyko vietą pirmu pūtimu jai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio neištyrus visų su tuo susijusių aplinkybių. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadintos dvi transporto priemonės. Tokia savo veika M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 219 punktus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė teismo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nutraukti. Teigia, jog administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti reikėjo nustatyti faktines aplinkybes: a) ar buvo eismo įvykis ir ar padaryta žalą; b) ar pareiškėjai buvo žinoma, jog turi atvykti policijos pareigūnai dėl minėto incidento. Atkreipia dėmesį, kad Nutarime nedetalizuoti kokie sugadinimai buvo padaryti automobiliams. 2022 m. vasario 16 d. paaiškinime pareiškėja nurodė, jog eismo įvykio nepripažįsta, automobilio neapgadino. Susipažinusi su administracinių nusižengimo byla įsitikino, jog foto nuotraukų, specialistų išvadų dėl padaryto autoįvykio byloje nėra, tad nesuprantama, kaip policijos pareigūnai nustatė, jog buvo padarytas eismo įvykis, kuomet automobilio stovėjimo vietos su neva padarytais automobilio sugadinimais (neaišku kokiais) pagal eismo įvykio vietos schemą nesutampa. 2022 m. vasario 17 d. Klaipėdos AVPK Palangos PK vyresnioji tyrėja A. V. išdavė pažymą dėl eismo įvykio. Tačiau kokių duomenų pagrindu tyrėja išdavė pažymą – sunku suprasti, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti automobilių apgadinimo mąstą, mechanizmą ir pan. Be to, byloje nesutampa tarnybiniame pranešime tyrėjos L. L., tyrėjo S. M. ir V. E. paaiškinime užfiksuotos faktinės aplinkybės. Nors nurodoma, jog įvykio vietoje buvo filmuojama „body“ kameromis, tačiau administracinių nusižengimų byloje jų nėra. Iš to seka, jog administracinių nusižengimų byloje nebuvo surinkti visi duomenys, kurie gali patvirtinti pareiškėjos neteisėtą veikimą (padarytą žalą), todėl byla jos atžvilgiu turi būti nutrauktina nesant pažeidimo sudėties. Pažymi, kad byloje didelę reikšmę turi žalos padarymą pagrindžiantys duomenys, tačiau tokie duomenys surinkti nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėja žinojo, kad buvo padarytas eismo įvykis (ir yra iškviesti policijos pareigūnai), bei administracinių nusižengimų byloje nebuvo užfiksuota ar iš tiesų buvo eismo įvykis, o jeigu ir buvo, tuomet kokie konkretūs pažeidimai padaryti „Volvo“ ir „Toyota“. Pareiškėja mano, jog dėl to negalima konstatuoti, kad ji sąmoningai, tyčia, vartojo alkoholį žinodama, jog turi atvykti policijos pareigūnai. Būtent šios faktinės aplinkybės ir patvirtina, kad pareiškėja nepadarė jokios žalos, todėl nesant žalą įrodančių dokumentų – negalima nustatyti, jog pareiškėjos veiksmuose yra kaltinime nurodomų administracinių nusižengimų sudėtis. Be kita ko, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjai buvo žinoma, kad turi atvykti policijos pareigūnai ir ji jų privalo laukti įvykio vietoje bei nevartoti alkoholinių gėrimų. Pareiškėjos neinformavimas apie policijos pareigūnų atvykimą bei padarytos žalos nenustatymas, neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl nesant pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeidimo objektyvią pusę, kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo. Apibendrindama pareiškėja nurodo, kad pripažinti skundžiamą Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes buvo netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Aukščiau nurodyti ir padaryti pažeidimai ir nulėmė neteisėto Nutarimo priėmimą, kuris šalintinas per sprendimų priežiūrą teismine tvarka, o teisena nutrauktina.
Atsiliepimas
3. Institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjos M. K. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta, o Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad visi įrodymai (asmenų paaiškinimai, vaizdo įrašai, eismo įvykio schema, foto nuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas), kad M. K. padarė aukščiau nurodytą veiką, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja M. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. vasario 16 d. automobiliu atvyko į netoli jūros esančią aikštelę su draugu ir šunimis, pasivaikščioti. Pasistačiusi savo automobilį, nuėjo pasivaikščioti. Po pasivaikščiojimo įsėdo į savo automobilį, jį užvedė, tačiau nepajudėjo. Staiga išgirdo, jog šalia stovintis automobilis „Volvo“ signalizuoja. Išlipus, paaiškėjo, kad „Volvo“ automobilyje sėdėjo vyras ir moteris, kurie teigė, jog pareiškėja įvažiavo į jų automobilį „Volvo“ ir taip jį apgadino. Apžiūrėjus apgadinimus, buvo akivaizdu, jog jie atsirado ne kontakto su jos automobiliu „Toyota“, o be to, ji su automobiliu net nebuvo pajudėjusi. Taigi, tarp jos ir automobilio „Volvo“ vairuotojo bei keleivės kilo žodinis konfliktas. Supratus, kad joks eismo įvykis neįvyko, siekdama nuraminti stresą, ji su draugu bei šunimis paliko savo automobilį „Toyota“ ir išėjo pasivaikščioti, vėliau nuėjo pas kartu buvusį draugą į namus, išgėrė alkoholio. Negalvojo, jog dėl tariamo eismo įvykio bus kviečiama policija. Vėliau gavo skambutį iš mamos, kuri nurodė, jog su ja susisiekė policija ir teigė, kad nutempiamas jos automobilis. Kadangi ji savo telefoną buvo palikusi automobilyje, todėl policijos skambučių nematė, o jos mama su ja susisiekė per tuo metu kartu buvusį draugą. Prisimena, kad į aikštelę atvyko prieš 18 val., o automobilį nutempė apie 20 val.
5. Pareiškėjos M. K. atstovas advokatas Dainius Dargevičius 2023 m. vasario 14 d. vykusio teismo posėdžio metu skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti dėl visų jame nurodytų motyvų. Teigė, kad visus motyvus stiprina 2023 m. vasario 2 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog automobilis „Toyota“ su automobiliu „Volvo“ nekontaktavo.
6. Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas M. U. 2023 m. vasario 14 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į gautą ekspertizės aktą, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
7. Liudytojas V. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo atvykęs pasivaikščioti prie jūros su moterimi. Grįžę iš pasivaikščiojimo jie sėdėjo savo automobilyje „Volvo“. Šalia jų privažiavo kitas automobilis, sustojo priekyje, iš jo išlipo moteris ir vyras, kartu su šunimis. Vėliau minėti asmenys po maždaug 20 minučių sugrįžo, sėdo į automobilį, bandė išvažiuoti, tačiau atsitrenkė į jo automobilį „Volvo“ (buvo jaučiamas nedidelis smūgis) ir jį apgadino – padarė įbrėžimus, sulankstė sparną ties arkos viduriu, ko pasėkoje pažeidimus teko remontuoti. Minėti asmenys buvo išlipę apžiūrėjo ir nuėjo pasivaikščioti atgal. Buvo siekiama įvykį išspręsti gražiuoju, tačiau nepavyko. Dėl įvykio buvo iškviesta policija, kuri atvykusi laukė sugrįžtančių minėtų vyro ir moters bei pildė dokumentus. Nors mergina buvo informuota, jog bus kviečiama policija, tačiau ji išėjo pasivaikščioti, minėjo, jog greit sugrįš.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytoja L. L. nurodė, kad dirba tyrėja policijoje ir įvykį prisimena. Atsimena, kad vyko į iškvietimą dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo. Atvykus į aikštelę, pareigūnus pasitiko vyras ir moteris (pranešėjai). Pranešėjai aiškino, kad buvo atvykę vaikinas ir mergina, kilo konfliktas, kad buvo priparkuotas automobilis netinkamoje vietoje. Mergina bandė perstatyti automobilį, tačiau atsitrenkė į pranešėjo automobilį. Tuomet tarp pareiškėjos ir pranešėjų kilo žodinis konfliktas, jie bandė aiškintis. Mergina lyg ir nesutiko, kad atsitrenkė. Teigė, jog pranešėjai nurodė, jog mergina bendraudama su jais pasirodė neblaivi, o jos draugas bandė tartis, siūlyti pinigų, tačiau galiausiai išėjo. Teigė, kad apgadinimus ant automobilių prisimena, tačiau daugiau nieko apie tai pasakyti negali. Abejonių, kad aikštelėje esantys automobiliai „Toyota“ ir „Volvo“ kontaktavo, nekilo. Prisimena ir tai, kad pagal automobilio „Toyota“ valstybinius numerius surado savininkės telefono numerį, su ja susisiekė. Savininkė nurodė, jog automobilį vairavo jos dukra, tačiau su galima vairuotoja susisiekti nepavyko. Tolimesnius veiksmus pavedė atlikti kolegoms, nes jų darbo laikas ėjo į pabaigą – baigė darbą šiek tiek po 19 val.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. nurodė, kad dirba policijoje tyrėju. Paaiškino, kad į įvykį atvyko pakeisti kolegų, kurie buvo atvykę anksčiau. Atvykus buvo iškviestas tralas nuvežti automobiliui, todėl jo sulaukė, užkėlė automobilį ant jo, tuomet atėjo mergina (pareiškėja) ir paaiškino, kad ji vairavo šį automobilį. Pareiškėjos buvo klausiama ar ji vartojo alkoholį, ši neneigė ir atsakė, kad būdama pas draugą išgėrė taurę šampano. Patikrinus buvo nustatyta, kad M. K. neblaivi, todėl buvo surašytas protokolas. M. K. teigė, jog jokio eismo įvykio nesukėlė. Dėl apgadinimų plačiau pasisakyti negali, nes neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas. Skundžiamas nutartimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
11. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
12. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
13. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos AVPK 2022 m. kovo 3 d. Nutarimu M. K. buvo pripažinta kalta padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, jai paskirta 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesių laikotarpiui. Nutarime nurodyta, kad Palangos miesto sav., Palangoje, Kastyčio g., 2022 m. vasario 16 d. 18.00 val., M. K. vairuodama automobilį „Toyota“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, dešinės pusės priekine dalimi kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Grįžusi į teismo įvyko vietą pirmu pūtimu jai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio neištyrus visų su tuo susijusių aplinkybių. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadintos dvi transporto priemonės.
15. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjos L. L. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. vasario 16 d., 18.04 val. dirbant ekipaže „5007", kartu su RS vyr. patrule R. J. iš Klaipėdos AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu Palanga, Kastyčio g. esančioje aikštelėje, automobilis „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį pranešėjos automobilį „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atrodo neblaivus, elgiasi neadekvačiai, taip pat automobilis buvo pasistatę neįgaliojo vietoje, nors skiriamojo neįgaliųjų ženklo ant automobilio nėra. Prašo pareigūnų pagalbos, laukia nurodytu adresu, pačiame gale gatvės, atvažiavus iki pušyno, pėsčiųjų tako. 18.13 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko vyras su moterimi, kaip nustatyta V. E. ir A. Š. V. E. su A. Š. paaiškino, kad jiems sėdint automobilyje „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. E. sėdėjo vairuotojo vietoje, A. Š. priekinėje keleivio sėdynėje) prie jų automobilio privažiavo automobilis „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja automobilį pastatė greta jų automobilio kairėje (vairuotojo pusėje). Toks automobilio pastatymo būdas V. E. pasirodė įtartinas, nes minėtas automobilis buvo pastatytas neįgaliesiems skirtoje stovėti vietoje, kuri buvo paženklinta ženklais. Tada V. E. su A. Š. manė, kad gal iš automobilio išlips neįgalus žmogus, tačiau iš automobilio „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) niekas neišlipo ir automobilio vairuotojas vėl pradėjo su automobiliu manevruoti ir tada automobilio „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) važiuodamas į priekį atsitrenkė į priešais automobilį buvusį bortelį. Tada automobilio vairuotojas pradėjo su automobiliu važiuoti atbuline eiga ir automobilio priekinės dalies dešiniąją puse kliudė automobilio „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairę pusę ir automobilį apgadino, t. y. apgadino automobilio kairės pusės priekinį, šoninį bamperį. Po viso to V. E. su A. Š. išlipo iš savo automobilio ir tada jie pamatė, kaip iš automobilio „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo mergina, o iš priekinės keleivio sėdynės išlipo vaikinas, jie turėjo du šunis. Kaip paaiškino V. E. su A. Š. jiems abu asmenys atrodė akivaizdžiai neblaivūs, dėl to jie pasakė, kad kvies policiją, tai išgirdęs vaikinas pradėjo mėginti su V. E. ir A. Š. tartis, siūlė 200 eurų, kad policija kviečiama nebūtų ir sakė: „kam ta policija, vis tiek vairuotoja mergina į alkotesterį įpūs leistiną normą“. V. E. ir A. Š. pasakius, kad jie nesutinka tartis ir kviečia policiją mergina su vaikinu iš įvykio vietos pasišalino kryptimi link Baltijos jūros. Siekiant nustatyti eismo įvykyje dalyvavusiu asmenų tapatybę, buvo mėginta jų ieškoti ta kryptimi, kuria pasišalino tačiau asmenų nustatyti nepavyko. Per „POLIS II“ naršyklę nustatyta, kad automobilis „Toyota“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) priklauso moteriai R. K., susisiekus nurodytu telefonu R. K. paaiškino, kad šiuo metu dirba ligoninėje, o jos automobiliu naudojasi jos dukra M. K., tačiau kur jos dukra yra ji šiuo metu nežino. Su M. K. susisiekti nepavyko, nes mergina neatsiliepė į skambučius. Vėliau įvykis perduotas į eismo įvykio vietą atvykusiam ekipažui „5007“. Įvykis buvo filmuotas tarnybinėmis „Body“ kameromis.
16. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjo S. M. 2022 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. vasario 16 d. dirbant ekipaže „L5007“ Palangos m. kartu su vyr. patrule R. O. atvyko į eismo įvykio vietą adresu Kastyčio g. prie Naglio al. sankryžos, kur automobilio „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš stovėjimo vietos, dešinės pusės priekine dalimi kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Užkėlus automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant vilkiko prie mūsų priėjo mergina, kuri kaip paaiškėjo – M. K.. Mergina paaiškino, kad minėtą automobilį vairavo ji. Paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes M. K. paaiškino, kad kliudė kitą automobilį nejuto, teigia, kad jokio automobilio nekliudė jokio eismo įvykio nepadarė, todėl nieko nelaukusi nuėjo. Alkoholį vartojo vėliau, būdama pas draugą. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB 0378 patikros Nr. 1541831 20.16 val. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas o 20.34 val. antru pūtimu buvo nustatytas 1,14 promilių neblaivumas. Todėl, kad M. K. vairuodama automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, dešinės pusės priekine dalimi kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Grįžusi į eismo įvykio vietą pirmu pūtimu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas o antru pūtimu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio neištyrus visų su tuo susijusiu aplinkybių buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o transporto priemonė „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę.
17. 2022 m. vasario 16 d. V. E. rašytiniame paaiškinime, nurodoma, kad 2022 m. vasario 16 d. pavakarę – 17.30 val., stovėjo automobilis – Kastyčio gatvės gale, prie pušyno. Sėdėjo automobilyje „Volvo“ (duomenys neskelbtini). Šalia stovėjo ženklas neįgaliesiems. Privažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo mergina, vaikinas ir du šunys. Kompanija nuėjo jūros link. Maždaug už 15 min. grįžo. Mergina sėdo už vairo, važiuodama atbula, sukdama kampu kliudė automobilį „Volvo“ kairės pusės buferį. Jie išlipę pradėjo aiškintis, kaip taip galima važiuoti. Mergina, kuri vairavo atrodė įtartinai, sunkiai orientavosi. Vaikinas aiškino, jog nieko neatsitiko. Padarė keletą nuotraukų. Automobilio vairuotoja mėgino pasišalinti automobiliu. Iškvietė policiją, tada jie pasakė, kad eina pasivaikščioti ir sugrįš (pasišalino iš įvykio vietos).
18. 2022 m. vasario 16 d. M. K. rašytiniame paaiškinime, kurį priėmė Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK vyr. patrulė R. O., nurodoma, kad ji 2022 m. vasario 16 d. apie 17.30 val. atvažiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jūros, adresu Kastyčio g. ir Naglio al. Automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatė savo automobilį, Kartu su ja važiavo M. M. Prieš pastatant automobilį, dešinėje pusėje stovėjimo vietoje stovėjo automobilis „Volvo“. Automobilio „Volvo“ nekliudė, jokio smūgio nejuto. Išlipus iš automobilio išlipo ir „Volvo“ automobilyje sėdėję vyras ir moteris, kurie pradėjo sakyti, jog apgadino jų automobilį, kad neva jų automobilis sujudėjo dėl smūgio. Apžiūrėjus automobilius, nesutapo atstumai tarp jų. Stengdamasi išvengti konfliktų, tiesiog išėjo takeliu link Šventosios pusės. Po įvykusio įvykio, kuriame nesijautė kažką padariusi, nuėjo pas draugą į namus ir ten išgėrė dvi taures putojančio vyno. Apie 20 val. grįžo prie automobilio toliau spręsti situacijos. Vietoje buvo policija. Su padarytu pažeidimu nesutinka.
19. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2022 m. vasario 16 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad M. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, buvo atliktas patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARK150378“. Pirmasis tikrinimas atliktas 20.16 val., nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas atliktas 20.34 val., nustatytas 1,14 promilių neblaivumas. Taip pat nurodyta, kad M. K. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali. Su tikrinimo rezultatais M. K. sutiko.
20. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2022 m. gruodžio 12 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nuspręsta dėl autotechninės ekspertizės skyrimo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo nuspręsta paskirti teismo autotechninę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams. Ekspertams pavesti atsakyti į nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus klausimus. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2023 m. vasario 2 d. ekspertizės akte Nr. l lK-346(22) atsakė į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje užduotus klausimus. Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad „1., .2, 3., 4. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti, ar tarp automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kontaktas, dėl kurio susidarė sugadinimai. Automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio plastikinio gaubto ir sparno sugadinimai ir deformacijos (žr. tiriamąją dalį: 2 pav. pažymėta raidėmis „C“ ir „B“, 4 pav. pažymėta raidėmis „C“ ir „G“ bei, tikėtina, žr. 2 pav. pažymėta raide „D“) susidarė slystamai kryptimi nuo automobilio priekio link galo kontaktuojant su šiame aukštyje buvusiu atsikišančiu lokaliu objektu, tačiau ne kontakto su automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu. Automobilio „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio plastikinio gaubto ir sparno dažų dangos pažeidimai (žr. tiriamąją dalį: 2 pav. pažymėta raidėmis „A“ ir „E“) susidarė slystamai kontaktuojant su šiuose aukščiuose buvusiais atsikišančiais objektais, tačiau ne kontakto su automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu“.
21. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
22. Kaip jau minėta, skundžiamu Nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodama automobilį kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Grįžusi į eismo įvyko vietą pirmu pūtimu jai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio neištyrus visų su tuo susijusių aplinkybių. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadintos dvi transporto priemonės. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu apskritai neigia kilusį eismo įvykį. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė vadovautis 2023 m. vasario 2 d. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog automobilis „Toyota“ su automobiliu „Volvo“ nekontaktavo.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra M. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog būtent pareiškėja sukėlė eismo įvykį, vėliau iš jo pasišalino ir vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, neištyrus visų su eismo įvykių susijusių aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų bei teismo posėdyje išsakytų liudytojų bei pareiškėjos parodymų, pareiškėja laikosi pozicijos, kad jokio eismo įvykio ji nesukėlė. Tuo tarpu liudytojas V. E. tvirtino, kad pareiškėja eismo įvykį sukėlė, t. y. automobiliu „Toyota“ atsitrenkė į jo automobilį „Volvo“, jį apgadino, vėliau pasišalino ir atvykus policijai, po kurio laiko sugrįžo neblaivi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje liudytojais apklausti pareigūnai iš esmės rėmėsi paties „Volvo“ vairuotojo (pranešėjo) V. E. nurodyta teorija dėl eismo įvykio, nes jis buvo pranešėjas ir tai papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su V. E. „Volvo“ automobilyje buvo ir A. Š.. A. Š. teismo posėdyje apklausti nepavyko – šaukimai į teismo posėdį jai buvo išsiųsti paštu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji mirė. Nepaisant aukščiau išdėstytų teiginių, atlikta ekspertizė iš esmės paneigė Nutarime išdėstytas aplinkybes bei V. E. ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu išsakytus teiginius dėl įvykusio eismo įvykio, nes ekspertizės akte pateikta išvadoje paneigtas kontaktas tarp automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.
25. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).
26. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad M. K. veiksmuose, kurie nurodyti skundžiamame Nutarime, nėra nusižengimo subjektyviosios pusės požymių - kaltės. Kaip jau aukščiau minėta, byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad būtent pareiškėjos vairuojamas automobilis „Toyota“ atsitrenkė į liudytojo V. E. „Volvo“ ir ją apgadino. Byloje atlikta ekspertizė ir ekspertizės akte pateikta išvada tik sustiprina faktą, jog Nutarime nurodytos aplinkybės yra klaidingos, nes iš tiesų pareiškėjos automobilis nekontaktavo su V. E. automobiliu „Volvo“. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad M. K. nepadarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl skundas tenkintinas ir skundžiamas Nutarimas naikintinas. Teismas pažymi, kad padarius išvadą, jog M. K. eismo įvykio nesukėlė, nagrinėjamu atveju jai nustatytas neblaivumas nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimis, teismas
nutaria:
pareiškėjos M. K. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2724-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos M. K. atžvilgiu nutraukti.
CD diskus (du vnt.) - nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.