- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- 1-2314-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40364-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
nukentėjusiajai V. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba MB "(duomenys neskelbtini)", MB "(duomenys neskelbtini)", MB "(duomenys neskelbtini)" vadovas, UAB "(duomenys neskelbtini)" technikas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - žmonai, t. y. 2025-11-15 apie 11:40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai V. M., rankos kumščiu ne mažiau 2 kartus į kaktos sritį bei 1 kartą sudavė nukentėjusiajai V. M.į kairės pusės skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. M., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino visiškai, parodė V. M. yra žmona, kartu gyvena 7 metus, taip pat turi mažametį vaiką. 2025 m. lapkričio 15 dienos metu būnant namuose, svetainėje, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu žmona vartojo necenzūrinius žodžius. Konflikto metu jis norėjo išeiti iš namų, tačiau žmona jam pagrasino, kad su juo išsiskirs, todėl jis pasiliko namuose. Pamena, kad neapsikentęs žmonos sakomų priekaištų, jis pasiėmė vaiką ir nuėjo į miegamąjį, tačiau žmona vis nenurimo ir toliau jį įžeidinėjo, priekaištavo jam. Tada jis mažametį vaiką paliko miegamajame ir pats nuėjo į svetainę, priėjęs prie žmonos jai sudavė delnu į galvos sritį, kur tiksliai pataikė negali nurodyti. Jis buvo labai supykęs, nepamena, kiek kartų sudavė žmonai. Tačiau buvo taip, kaip pasakoja žmona. Pamena, kad buvo labai susijaudinęs. Pamena, kad po įvykio žmona paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Parodo, kad jų mažametis vaikas įvykio nematė, kadangi buvo kitame kambaryje. Dėl padaryto smurto prieš žmoną labai gailisi. Jis nenori, kad šeima iširtų. Žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Pažada ateityje nesmurtauti prieš žmoną. Prižada lankyti kursus, kreiptis pas psichologą, jeigu reikės ir pas psichiatrą, pagalbos. Prašo bylą nutraukti jam su žmona susitaikius.
Nukentėjusioji V. M. teisme parodė, kad E. M. yra jos sutuoktinis. Gyvena kartu apie 7 metus. Šeimoje auga nepilnametis vaikas. 2025-11-15 virtuvėje tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis E. M. rankos kumščiu trenkė ne mažiau du kartus į kaktą ir vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės skruostą. Po suduotų smūgių ji nukrito ant grindų, o sutuoktinis E. M. išėjo į kitą kambarį, kuriame buvo jų dukra. Dukra G. M. įvykio nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 12 ir išsikvietė pagalbą. Atvykę GMP ją apžiūrėjo, kiek jai yra žinoma, nustatė galvos paviršinį sumušimą. Į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Tokiais savo veiksmais E. M. sukėlė jai fizinį skausmą. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Sutuoktinis jos atsiprašė, labai gailisi. Ji jo atsiprašymą priėmė, prašo jo nebausti, nes jie susitaikė. Mano, kad sutuoktinis turi psichologinių problemų, jam reikia lankyti kursus ir žinias pritaikyti gyvenime. Ji pripažįsta, kad ir ji turi psichologinių problemų, pati taip pat kreipsis į specialistus.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, gynėjai, prokurorui ir nukentėjusiajai sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. M. parodė, kad E. M. yra jos sutuoktinis. Bendrą ūkį veda kartu apie 7 metus. Šeimoje auga nepilnametis vaikas. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bute. 2025-11-15 , apie 11:40 val. gyvenamojo namo bute, virtuvės kambaryje tarp jos ir sutuoktinio E. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis E. M. rankos kumščiu trenkė ne mažiau du kartus į kaktą ir vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės skruostą. Po suduotų smūgių ji nukrito ant grindų, o sutuoktinis E. M. išėjo į kitą kambarį, kuriame buvo jų dukra. Dukra G. M. įvykio nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 12 ir išsikvietė pagalbą. Atvykus policijai, sutuoktinis E. M. buvo sulaikytas. Atvykę GMP ją apžiūrėjo, kiek jai yra žinoma, nustatė galvos paviršinį sumušimą. Į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Sutuoktinis E. M. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Tokiais savo veiksmais E. M. sukėlė jai fizinį skausmą. Sukelto fizinio skausmo stiprumą vertina 5 balais. Pageidauja, kad sutuoktiniui būtu uždrausta artintis prie manęs ir namų kuriuose ji gyvena, nes dėl tokio sutuoktinio elgesio jaučiasi nesaugi ir bijo pasikartojančio smurto. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta fizinė žala. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks. Pageidauja ikiteisminio tyrimo byloje būti pripažinta nukentėjusiąją. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 23-31).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apžiūrėta įvykio vieta -adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą nuo pagrindinio kelio dešinėje pusėje yra dviejų aukštų, mūrinis gyvenamasis daugiabutis. Įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą yra kairėje gyvenamojo daugiabučio pusėje. Gyvenamasis daugiabutis yra pažymėtas numeriu 20. Įėjimas į gyvenamąjį daugiabutį yra iš kiemo pusės. Per uždarytas rudos spalvos, metalines lauko duris patenkame į laiptinę. Palipus laiptais, laiptinės pirmame aukšte, kairėje pusėje yra rudos spalvos buto durys. Buto durys pažymėtos numeriu 3. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos ar grumtynių pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 23-37).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios V. M. veido sritį , kur buvo suduoti smūgiai, ant kaktos, kairėje pusėje matomas paraudimas. Apžiūrint kairės pusės skruostą, akivaizdžių sužalojimų nematyti. Daugiau matomų, akivaizdžių sužalojimų nestebima (b. l. 48-54).
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos dokumentų-kvietimo kortelėje nurodyta, kad apžiūrint V. M., ji nurodė, kad vyras ranka sudavė per galvą ir pilvą. Stebimas kaktos paraudimas, skundžiasi nežymiu galvos ir pilvo skausmu. Preliminari diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas (b. l. 63-66).
Liudytoja Raigeda Mikolaitienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-11-15, dirbant su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK RS tyrėja Karolina Štabokiene, 11:41 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad "Pranešėją ką tik sumušė jos vyras. Mušė rankomis, kumščiais. GMP atsisakė, namuose yra 3 m. mergaitė. Lauks namuose. Vyras ruošiasi išeit". Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jas pasitiko blaivi pranešėja V. M., kuri paaiškino, kad 2025-11-15 apie 11:40 val. gyvenamojo namo bute, virtuvės kambaryje tarp jos ir sutuoktinio E. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis E. M. rankos kumščiu trenkė ne mažiau du kartus į kaktą ir vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės skruostą. V. M. dėl suduotų smūgių į pilvą nieko nesakė ir apklausos metu to nenurodė. Pokalbio metu V. M. atrodė išsigandusi, verkė. Atliekant V. M. apžiūrą nustatyta, kad kaktoje, kairėje pusėje matomas paraudimas. Atvykę GMP apžiūrėjo nukentėjusiąją, į gydymo įstaigą nesivežė. E. M. taip pat rastas namuose, jis buvo blaivus, savo kaltės neneigė ir pripažino, kad sumušė sutuoktinę V. M.. E. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskr. VPK areštinę (b. l. 76-79).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog E. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui – žmonai V. M. sukėlė fizinį skausmą, būtent: 2025-11-15 apie 11:40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai V. M., rankos kumščiu ne mažiau 2 kartus į kaktos sritį bei 1 kartą sudavė nukentėjusiajai V. M.į kairės pusės skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. M. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši E. M. padaryta nusikalstama veika įrodyta, pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. M. ir nukentėjusioji V. M. susitaikė, prašo bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.
Sutinkamai su LR BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
E. M. neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už smurtinius nusižengimu, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų.
Yra visos sąlygos E. M. atžvilgiu taikyti LR BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – žmoną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2025 m. lapkričio 20 d. tyrėjos nutarimu buvo paskirtas gynėjas. 2025 m. lapkričio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje APD-2025-13397 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 150,00 Eur.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 440 straipsnio 2 dalimi, BK 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,
nusprendžia:
E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
E. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasidėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat jam išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.