- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2264-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-19423-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Trakų r., šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir laikomas Lukiškių TI-K, teistas 5 kartus:
1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2006-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla D. G. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nutraukta;
2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2006-07-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2006-08-29 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi, sudėjus bausmes, paskirta galutinė bausmė - 12 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant mokytis;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2008-01-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 5 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose,
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-05-25 nuosprendžius ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 4 d., 21.00 val., iki 2015 m. balandžio 5 d. 03.00 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į butą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam R. B. priklausančią juodos spalvos kuprinę „Mac Afe“, kurios vertė 10 eurų, su joje buvusiu sidabrinės spalvos nešiojamu kompiuteriu „Apple Macbook Pro“, kurio vertė 1 000 eurų, baltos spalvos kompiuterio pakrovėju, kurio vertė 50 eurų, kryžminiu atsuktuvu, kurio vertė 1 euras, plokščiu atsuktuvu, kurio vertė 1 euras, langų plovimo skysčiu, kurio vertė 1 euras, baltos spalvos mobiliojo ryšio telefono „IPhone“ pakrovėju, kurio vertė 2 eurai, kompiuterio valdymo pulteliu, kurio vertė 10 eurų, pinigine, kurios vertė 10 eurų, kurioje buvo 30 eurų grynųjų pinigų (3 kupiūros po 10 eurų), taip pat pavogė nukentėjusiajai E. B. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Sony Vaio“, kurio vertė 500 eurų, kompiuterio pakrovėją, kurio vertė 20 eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 15 eurų, bei iš stiklinės spintelės pavogė jai priklausančius 20 eurų grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. B. 1 115 eurų ir nukentėjusiajai E. B. 550 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi D. G., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo įvykdymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Teigė, kad nusikalstamą veiką įvykdė 2015 metais, tikslios datos nepamena, tačiau data ir laikas teisingai nurodyti kaltinamajame akte. Viskas vyko senamiestyje, kokioje gatvėje, tiksliai nežino, tai galėjo būti Pilies gatvė bei nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Norėjo užeiti į kiemą, tačiau jis buvo uždarytas vartais. Tada nuėjęs į kitą kiemą pamatė, kad eina lietvamzdis, kuriuo nusileidęs pateko į kitą kiemą, kur pamatė pravirą langą. Įkišo ranką ir, prasukęs rankeną, pateko į butą bei paėmė kompiuterį, telefoną, 20 eurų, pakrovėją. Telefonas su pinigais buvo spintelėje, kompiuteris su pakrovėju - ant stalo. Iš pirmo aukšto paimtus daiktus išnešė į lauką, o tada pamatė pravirą langą ir antrame aukšte. Į antrą aukštą pateko lipdamas lietvamzdžiu, tada užšoko ant televizijos antenos „lėkštės“. Ten taip pat buvo atidarytas langas, jis įkišo ranką, prasuko rankeną ir pateko į vidų. Iš antro buto paėmė kuprinę, nes daugiau nieko vertingo nerado. Matė ir girdėjo, kad už durų vaikščiojo žmonės, todėl jis skubėjo, neapžiūrėdamas ir netikrindamas, kas yra viduje, paėmė minėtą kuprinę. Išlipo per langą ir nusileido žemyn. Vėliau apžiūrėjo pagrobtus daiktus, tarp jų buvo kompiuteris, pultelis, piniginė, atsuktuvas, sausainiai, darbo įrankiai, popierius, vienas ar du atsuktuvai. Taip pat buvo langų plovimo skystis, pakrovėjas, pultelis, piniginė su 30 eurų ir įvairios kortelės. Sutinka, kad visi daiktai yra teisingai nurodyti kaltinamajame akte. Pavogtus daiktus sudėjo į kuprinę ir išėjo per kitą kiemą. Nulipo dujų vamzdžiu. Jau buvo nuėjęs beveik iki Užupio tilto, ketino eiti į stotį, kai pamatė atvažiuojančius pareigūnus. Išsigando, metė kuprinę ir pradėjo bėgti. Supranta, kad pasielgė neteisėtai, įvykdė nusikaltimą. Šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, iki suėmimo laisvėje prabuvo 3 savaites. Pirmą savaitę pabuvo pas močiutę, o trečią savaitę pradėjo vogti. Bandė per draugus ieškotis darbo, tačiau jo neradęs, nematė kitos išeities tik daryti vagystes.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis D. G. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai. 2015-04-04, apie 21.00 val., autobusu iš Lentvario atvažiavo į Vilnių, norėjo aplankyti savo krikšto mamą, tačiau ji apie jo atvykimą nežinojo. Teta gyveno prie Prezidentūros, tačiau negalėjo pas ją patekti, nes rado tik užmūrytą sieną. Nepavykus aplankyti tetos, užėjo į netoliese esantį barą ir ten išgėrė keturis bokalus alaus, po to toliau ėjo Pilies gatvėje esančiais kiemais ir pateko į vieną uždarą kiemą, ten užlipo ant žemesnio stogelio, tokiu būdu pateko į kitą kiemą. Tame kieme pamatė pirmame aukšte šiek tiek pravirą langą, o antrame aukšte visiškai atidarytą langą. Tada kilo mintis apvogti butus. Pirmiausia priėjo prie lango, esančio pirmajame aukšte, buvo atviras lango viršus, tada jis užlipo ant palangės, stipriai ranka pastūmė per lango viršų ir langas atsidarė, įlipo į buto vidų. Tada iš karto ant stalo pamatė nešiojamąjį kompiuterį „Sony Vaio“, pakrovėju apvyniojo kompiuterį, priėjo prie stiklinės spintelės ir iš ten paėmė 20 eurų, pinigus įsidėjo į savo striukės kairiąją kišenę. Po to su kompiuteriu rankose, atgal pro tą patį langą, pro kurį ir pateko į butą, išlipo į lauką. Kieme ieškojo ko nors, kur galėtų įdėti kompiuterį, ir atsitiktinai pamatė kuprinę „Harley“, ją paėmė ir į ją įdėjo kompiuterį. Kaip suprato, ši kuprinė buvo išmesta. Tada kuprinę su kompiuteriu padėjo prie tame pačiame kieme esančių krūmų ir grįžo atgal, nes, kaip jau minėjo, dar ir antrame aukšte matė pravirą langą. Žiūrėjo, kaip galėtų patekti į antrą aukštą. Sugalvojo patekti lipdamas vamzdžiu į viršų. Užlipęs vamzdžiu iki antenos, užsikabino už jos, nuo antenos užlipo ant palangės ir įlipo į buto vidų. Apsižiūrėjo ir ant lovos pamatė kuprinę, juodos spalvos, ji buvo uždaryta, jos neatidarinėjo, tada iš karto tokiu pat būdu kaip ir pateko į butą, iš jo pasišalino. Nulipęs į apačią, pamatė dar vieną vamzdį, einantį per sieną, vamzdžiu užlipo ant stogelio, nuo stogelio užlipo ant garažo stogelio, tokiu būdu pateko į kitą kiemą. Atsisėdo ant garažo stogelio. Kadangi jam buvo karšta, jis nusivilko marškinėlius, pasiliko tik džemperį ir striukę, marškinėlius įsidėjo į kuprinę „Harley“. Tada atidarė kitą kuprinę ir joje pamatė nešiojamąjį kompiuterį „Apple“, šį kompiuterį perdėjo į „Harley“ kuprinę, taip pat persidėjo ir kompiuterio pakrovėją, tada kuprinėje pamatė piniginę, kurioje buvo 30 eurų, banko kortelė ir lapas su PIN kodais, viską įsidėjo į striukės kišenę, o piniginę su nuolaidų kortelėmis paliko prie kuprinės, kurią pavogė. Pavogtoje kuprinėje dar buvo du atsuktuvai, telefono pakrovėjas, langų plovimo skystis, tačiau jis jų neėmė. Pavogtą kuprinę paliko ant stogo, o su į kuprinę „Harley“ perdėtais daiktais išėjo iš kiemo. Ėjo link Katedros aikštės, po to link Užupio. Gatvių, kuriomis ėjo, pavadinimų nežino, tada apsisuko ir grįžo atgal į Pilies gatvę, ėjo gatve į viršų, pamatė policijos pareigūnus, išsigando, kad gali būti sulaikytas, bandė bėgti, metė kuprinę ant žemės, tačiau vis vien buvo sulaikytas. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Papildomos apklausos metu parodė, iš buto, esančio pirmame aukšte, pavogęs: nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ mėlynos spalvos, 20 eurų (1 kupiūra) ir juodos spalvos kompiuterio pakrovėją. Teigia telefono netikrinęs, nematė, ar jame yra SIM kortelė. Iš buto, esančio antrame aukšte, pavogė nešiojamąjį kompiuterį „Apple, baltos spalvos kompiuterio pakrovėją, baltos spalvos pultelį, Swedbank banko kortelę, lapelį su PIN kodu, 30 eurų (3 kupiūros). Tuomet, kada buvo sulaikytas, be visų šių daiktų turėjo ir savo daiktų, kurie priklauso jam, t. y. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, juodos spalvos, 10 eurų (viena kupiūra), 2 kupiūros po 5 eurus, vaistai „Ibuprofen Lannacher“ (pakuotėje 6 tabletės), laikrodžio apyrankės gabalėlis, euro centai, kiek jų buvo nežino, kuprinė „Harley“, žalios spalvos marškinėliai (b. l. 56, 59, 69-70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad nuomojasi buto kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-04-05, apie 04.00 val., grįžo namo ir pamatė, kad virtuvėje nėra jo 10 eurų vertės juodos kuprinės „Mac Afe“, nors 2015-04-04, apie 14.00 val., prieš jam išeinant iš namų, kuprinė buvo virtuvėje. Kurioje tiksliai virtuvės vietoje kuprinė stovėjo, jis neprisimena. Kuprinėje buvo 1 000 eurų vertės nešiojamas kompiuteris „Apple Macbook Pro“, sidabrinės spalvos, 50 eurų vertės baltos spalvos šio kompiuterio pakrovėjas, ant kurio laido buvo užvyniotas juoda lipnia juosta galas, 10 eurų vertės piniginė, kurioje buvo jo vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, šios mokėjimo kortelės PIN kodų lapas, „Iki“, „Mylimiausia“, „Maxima“, „Ačiū“ nuolaidų kortelės, 30 eurų, kupiūromis po 10, 1 euro vertės atsuktuvas - kryžminis, 1 euro vertės plokščias atsuktuvas, 1 euro vertės langų ploviklio skystis susuktas į maišelį, 2 eurų vertės telefono „Iphone“ baltas pakrovėjas. Apie 04.30 val. jo kaimynė Eglė, kuri kartu gyvena šiame name, paskambino ir pasakė, kad yra sulaikytas asmuo, kuris pavogė galimai jos nešiojamą kompiuterį. Jis mano, kad šis vaikinas pavogė ir jo daiktus. Iš viso jam padaryta 1 093 eurų žala. Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad 2015-04-05, iš buto, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), antro aukšto (butas yra per tris aukštus), kurį jis nuomojasi, buvo pavogta jam priklausanti kuprinė, kurios vertė 10 eurų, kurioje buvo jam priklausantis nešiojamas kompiuteris „Apple MacBook Pro“, kurio vertė 1 000 eurų, kompiuterio pakrovėjas, kurio vertė 50 eurų, piniginė, kurios vertė 10 eurų, piniginėje buvo 30 eurų po 10 eurų (3 kupiūros), „Swedbank“ mokėjimo kortelė, vokas su Pin kodu, įvairios nuolaidų kortelės, du atsuktuvai, po 1 eurą vertės, langų plovimo skystis, kurio vertė 1 euras, telefono pakrovėjas, kurio vertė 2 eurai. Taip pat buvo pavogtas kompiuterio valdymo pultelis, kurio vertė 10 eurų. Visų pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų jis neturi, todėl pateikti negali, kompiuterio dokumentų neturi, nes jį pirko naudotą. Viso jam padaryta žala 1 115 eurų. Pirminės apklausos metu nenurodė kompiuterio valdymo pultelio, nes jo kuprinėje nebuvo, pultelis buvo pavogtas iš spintelės stalčiaus. Atėjęs pas tyrėją į apklausą, iš karto pamatė daiktus, kurie priklauso jam, juos atpažino. Nešiojamąjį kompiuterį atpažino pagal spalvą, modelį, įbrėžimus. Pakrovėją atpažino pagal juodą lipnią juostelę ant laido galo, telefono pakrovėjo laidą - pagal kištuko įskilimą. Kompiuterio valdymo blokelį - pagal spalvą, daugiau jokių išskirtinių požymių ant jo nebuvo. Taip pat pamatė savo vardu išduotą banko kortelę ir voką su PIN kodu. Kodas negaliojantis, nes banko kortelę jau seniai pakeitė kita kortele. Pažymi, jog paskambinusi pareigūnė pranešė, jog buvo rasta ir jo kuprinė su dviem atsuktuvais, langų plovimo skysčiu, pinigine, nuolaidų kortelėmis. Kadangi visi daiktai jam grąžinti, taip pat rasta ir grąžinta kuprinė su visais kitais daiktais, jis jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš (b. l. 15, 18).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad kartu su kitais keturiais asmenimis nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-04-04, apie 21 val., išvažiavo į darbą. Bute nieko nebuvo, butą užrakino, buvo pravėrusi orlaidę. 2015-04-05, apie 03.30 val., jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad sulaikė asmenį, pas kurį galimai buvo jos nešiojamas kompiuteris „Sony“. Tada ji nuvažiavo namo, atrakino butą, užėjo į vidų ir pamatė, kad jos kambaryje nėra 500 eurų vertės nešiojamo kompiuterio „Sony Vaio“, kuris prieš jai išvažiuojant stovėjo ant stalo, stiklinėje spintelėje nerado savo 20 eurų kupiūros. Tada pamatė, kad yra atidarytas langas, kuris išeina į vidinį kiemą. Kiek matė, langas nepažeistas. Prieš išvažiuojant į darbą, ji buvo pravėrusi šio lango orlaidę. Dėl kompiuterio ir pinigų vagystės jai padaryta 550 eurų žala. Ar turi pavogto kompiuterio dokumentus, pasakyti negali. Papildomos apklausos metu E. B. parodė, kad 2015-04-05, iš buto, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto, kurį ji nuomojasi, buvo pavogtas jai priklausantis nešiojamas kompiuteris „Sony“, kurio vertė 500 eurų, kompiuteris buvo padėtas kambaryje ant stilinio stalelio, kompiuterio pakrovėjas, kurio vertė 20 eurų, kur jis buvo tuo metu, ji nepamena, 20 eurų kupiūra, kuri buvo stiklinėje spintelėje, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mėlynos spalvos, kurio vertė 15 eurų. Telefono įsigijimo dokumentų neturi. Jei neklysta, namie turi nešiojamojo kompiuterio pirkimo kvitą. Atėjusi pas tyrėją į apklausą, iš karto pamatė daiktus, kurie priklauso jai. Nešiojamąjį kompiuterį atpažino pagal spalvą, lipdukus, modelį. Pakrovėją atpažino pagal anglišką jungtį, nes kompiuterį ji pirko Anglijoje, mobiliojo ryšio telefoną - pagal modelį, spalvą bei subraižytą ekraną. Teigia pretenzijų nei dėl vieno savo daikto neturinti, išskyrus kompiuterį, nes yra nuskilęs, stipriai nubrozdintas dešinės pusės ekrano išorės kampas, taip pat įskilęs ekranas. Kadangi ekranas yra liečiamas, neveikia dešinė ekrano pusė. Dėl to kreipsis pas specialistus, kad nurodytų, kiek jai gali kainuoti šio kompiuterio remontas. Jos kompiuteris iki vagystės buvo techniškai tvarkingas, juo naudojosi kiekvieną dieną. Apie žalą praneš papildomai. Kadangi visi daiktai jai grąžinti, dėl jų civilinio ieškinio nereikš (b. l. 19, 22).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK tyrėjos S. K. 2015-05-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-05-20 telefonu paskambinusi nukentėjusioji E. B. pranešė, jog į specialistus dėl kompiuterio sugadinimo nesikreips, kompiuteris veikia, todėl jokių pretenzijų dėl jo sugadinimo neturi (b. l. 39).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pateiktuose 2015-04-05 pareiškimuose užfiksuota, kad pareiškėjai R. B. bei E. B. pranešė apie jų nuomojamuose butuose įvykdytas vagystes bei dingusius jiems priklausančius daiktus (b. l. 4, 6).
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1 būrio vyr. patrulio R. S. 2015-04-05 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015-04-05, apie 02.22 val., patruliuojant prie garažų buvo pastebėtas įtartinas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. G.. Vyriškis, pastebėjęs pareigūnų automobilį, numetė juodos spalvos kuprinę ir pradėjo bėgti. Vėliau sulaikius minėtą asmenį ir apžiūrėjus kuprinės turinį, joje buvo rasti du nešiojamieji kompiuteriai, du mobiliojo ryšio telefonai, muzikinis grotuvas, 72,24 eurai, banko kortelė, išduotas R. B. vardu bei įvairūs pakrovėjai. Minėtas asmuo tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į 3 PK, panaudota speciali priemonė – antrankiai (b. l. 23).
2015-04-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu Pilies g. 14-4, Vilniuje, kuriame buvo įvykdyta vagystė, apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10-14).
2015-04-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pas D. G. kuprinėje rasti daiktai, apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 26-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino D. G. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą. Inkriminuotu atveju pagrįstai nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktu, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis, t. y. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro šiuo atveju gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis abiem atvejais į butą pateko įsibraudamas per langus, t. y. per paliktus pravirus langus įkišdamas ranką ir pasukdamas rankenėlę, tokiu būdu tuos langus atidarydamas ir įlipdamas pro juos į buto vidų. Akivaizdu, kad tokiu būdu kaltinamasis į nukentėjusiųjų nuomojamas patalpas pateko nusikalstamai, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, t. y. įsibrovė.
Kaltinamojo D. G. kaltė pagrobus svetimą turtą įrodyta paties kaltinamojo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų R. B. ir E. B. parodymais, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Nusikalstama veika įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta ir, kaip minėta anksčiau, teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nustatyta ir tai, kad D. G. iš nukentėjusiojo R. B., be kita ko, pagrobė ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, mokėjimo kortelės PIN kodų lapą bei įvairias nuolaidų korteles. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai ir kortelės negali būti vagystės dalyku BK 178 straipsnio prasme, o yra kitų nusikalstamų veikų dalykas, teismas negali savo iniciatyva inkriminuoti naujų faktinių aplinkybių ir nusikalstamų veikų, dėl ko banko „Swedbank“ mokėjimo kortelės bei PIN kodų lapo pagrobimas šalintinas iš kaltinimo. Be to, iš kaltinimo šalintinas ir įvairių nuolaidų kortelių pagrobimas. Šios kortelės (beje, pastarosios kaltinime konkrečiai netgi ir neįvardintos) nepripažintinos D. G. padarytos nusikalstamos veikos dalyku, nes BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku laikytini tik materialią vertę turintys daiktai.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pažymėtina, jog norint pripažinti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato jokio pagrindo teigti, kad D. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Pabrėžtina, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau teisiamojo posėdžio metu neišreiškė kritinio požiūrio į savo padarytą nusikalstamą veiką bei gailesčio, savo veiksmų nevertino kaip akivaizdžiai neteisėtų. Priešingai, pastarasis atsainiai aiškino, kad iki suimant kitame ikiteisminiame tyrime (beje, šis atliekamas dėl analogiškų veikų), jis laisvėje išbuvo vos tris savaites, kurių paskutinę jau pradėjo daryti nusikaltimus nuosavybei. Pastarojo pasirinktas gyvenimo būdas (nedirba, nesimoko, legalaus darbo šaltinio neturi, naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos trims savaitėms, po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos), rodo aiškiai nepakankamas pastangas tinkamai įvertinti savo veiksmus. Tai, jog asmens nusikalstamas elgesys kartojasi, asmuo, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas, neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai ir pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia (beje, kaip minėta, tokia pozicija buvo išsakyta tik ikiteisminio tyrimo metu). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas D. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. G. įvykdė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, baigta, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. G. nedirba (b. l. 85), nevedęs, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 86, 87), teistas (b. l. 90-114), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 72, 73), VĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 2009-01-23 iki 2009-02-05, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 74). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-152/2015 konstatuota nesant duomenų apie tai, kad D. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, veikos metu jam nepasireiškė laikino psichikos sutrikimo požymiai, todėl D. G. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 76). Atsižvelgiant į tokią specialisto išvadą, nekyla abejonių dėl D. G. pakaltinamumo, dėl ko laikytina, jog pastarasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Ši bausmės rūšis parinktina, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis, būdamas gana jauno amžiaus, jau yra ne kartą teistas, visi teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei, teigiamų išvadų nedaro, paleistas iš laisvės atėmimo atlikimo vietos nedėjo deramų pastangų pakeisti gyvenimo būdą, o netrukus vėl grįžo prie nusikalstamo elgesio. Tokios aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu, D. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-04-05, 02.20 val., iki 2015-04-05, 18.00 val. (b. l. 40, 60). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
D. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 61), keistina į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje D. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kadangi nėra susaistytas socialiniais ryšiais (nevedęs, nedirba, gyvenamoji vieta kintanti (gyveno pas močiutę bei pas draugę), be to, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (yra teistas, teistumai už analogiškas veikas, už kurią nuteistas šiuo nuosprendžiu, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, profesijos) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (iš viso 121,59 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam esant suimtam kitame ikiteisminiame tyrime. Ši aplinkybė leido teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamojo, kuris yra laikomas izoliuotas, galimybės tinkamai apsiginti yra ženkliai apribotos. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su tinkamu jo teisės į gynybą užtikrinimu, dėl ko Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš D. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-04-05, 02.20 val., iki 2015-04-05, 18.00 val. (vieną dieną).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. spalio 9 d.
Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, kurį palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, ir D. G. suimti teismo posėdžių salėje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.