- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-2094-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01768-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, P. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-863-598/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, P. S. dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę be bendraturčio A. A. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Pastogė“ architektės G. S. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą (T.1, b.l. 3-7) Nurodė, kad šalys yra gyvenamo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalys buvo susitarę, kad kiekvienas jų savo asmeninėmis lėšomis atliks stogo rekonstrukciją pagal jiems priklausančią gyvenamo namo dalį, tačiau pradėjus rekonstrukcijos darbus, atsakovas stogą rekonstruoti atsisakė. Ieškovė atliko gyvenamo namo rekonstrukcijos darbus: jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje pasistatė laiptus ir virš savo naudojamų patalpų atliko ½ stogo dalies rekonstrukciją bei įrengė gyvenamas patalpas pastogėje. Virš šios patalpos yra pakelta dalis stogo šlaito. Pastato užstatytas plotas, aukštis ir pirmo aukšto bei rūsio išplanavimas nepakito. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius dėl gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos 2013-03-25 surašė savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė nurodyto reikalavimo įvykdyti negali, nes stogo konstrukcinės dalys buvo sutrūnijusios, o čerpės suskilusios, grąžinti jas atgal neįmanoma. Iki stogo rekonstrukcijos ieškovė gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, stogas buvo avarinės būklės, per stogą į gyvenamas patalpas tekėjo vanduo, nuo drėgmės trūkinėjo ir nuo lubų gabalais krito tinkas, sienose atsirado pelėsis. Stogo rekonstrukciją ieškovė atliko savo asmeninėmis lėšomis ir atsakovo interesų bei jo teisių ieškovė nepažeidė. Dėl stogo rekonstrukcijos ieškovė kreipėsi į UAB „Pastogė“ parengė rekonstrukcijos projektą, tačiau statybos darbų įteisinimui pagal parengtą projektą reikia gauti bendraturčių sutikimus, kurio atsakovas neduoda. Atsakovo A. A. atsisakymas duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamą namą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis trukdo ieškovei likviduoti savavališkos gyvenamo namo dalies stogo rekonstrukcijos ir priestato padarinius bei gauti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovas A. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 3-5). Nurodė, kad ieškovė savavališkai atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, pasistatė laiptus, virš savo naudojamų patalpų, atliko stogo dalies rekonstrukciją bei įrengė gyvenamas patalpas pastogėje. Ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti jokiu teisiniu pagrindu. Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovo privalomai duoti sutikimą, įteisinti neteisėtus statybų darbus, kuriuos ieškovė atliko, grubiai pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ieškovė savo atliktais neteisėtais statybos darbais pažeidė ne tik jo subjektinę teisę, garantuojamą teisės aktais, bet ir kitas jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Atsakovas nesutinka, kad pagal UAB „Pastogė“ parengtą projektą būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Konkrečiai dėl stogo rekonstrukcijos pretenzijų neturi ir stogo rekonstrukcijai jis neprieštarauja.
Trečiasis asmuo P. S. su ieškiniu sutiko (T.2, b.l. 1-2). Nurodė, kad tarp namo bendraturčių buvo žodinis susitarimas dėl viso gyvenamo namo stogo rekonstrukcijos, tačiau pradėjus stogo rekonstrukcijos darbus atsakovas rekonstruoti stogą atsisakė ir savo gyvenamo namo stogo dalies nerekonstravo. P. S. susipažino su gyvenamo namo rekonstrukcijos projektu, ir pritaria stogo rekonstrukcijai, ieškovė jo turtinių interesų nepažeidė. Be to, ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatė laiptus, kuriais yra patenkama į gyvenamo namo mansardą, tuo suteikdama jam galimybę patekti į patalpas, esančias mansardoje. Jo tėvui P. S. buvo pripažinta teisė į gyvenamo namo mansardą, tačiau jis negalėjo naudotis mansardos patalpa, nes nebuvo laiptų.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra. Žemės tarnyba sutikimą pateikė. Trūksta tik kitų bendraturčių sutikimų. Ar pateikta projektinė dokumentacija yra tinkama, spręs savivaldybės administracija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieškinį patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 44-50). Teismas konstatavo, jog ieškovė savo lėšomis atliko savo namo dalies stogo rekonstrukciją, o atsakovas savo namo dalies stogo rekonstrukcijos atsisakė, nurodęs, kad jis neturi tam lėšų. Vykdydama namo stogo dalies rekonstrukcijos darbus, ieškovė neturėjo atitinkamo statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130325-00018 ir reikalavimu Nr. REI-20-130325-00017 pareikalavo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bylos šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė neteismine tvarka siekė gauti atsakovo sutikimą atlikti pastato dalies rekonstrukciją. Teismas pažymėjo, kad bendraturčio teisė būti statytoju yra vienas iš statinio ir žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų ir ši teisė turi būti įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymą statybą leidžiančiam dokumentui būtinas rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas dėl statybos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į bendraturčio turtinių teisių perėmėjo P. S. ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, sutikimą, į atsakovo nesutikimo motyvus, darė išvadą, kad leidimas be bednraturčio A. A. sutikimo ieškovei R. K. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti atliktus statybos rekonstrukcijos darbus, nepažeis gyvybiškai svarbių atsakovo, kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčio, interesų. Teismo nuomone taip bus išnaudotos visos galimybės kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp bendraturčių Byloje nenustatyta, kad ieškovės atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbai ir atitinkamai parengtas rekonstravimo projektas būtų pažeidę atsakovo interesus, nes stogo danga yra pakeista ir mansardinės patalpos įrengtos gyvenamojo namo atsakovės dalies pusėje. Teismas konstatavo, kad atlikta rekonstrukcija atsakovo namo dalies esamos techninės būklės nepablogino, atsakovas turi galimybę patekti į gatvę, galimybę naudotis inžineriniais tinklais; gaisrinės saugos ir kitų priemonių pažeidimas nenustatytas ir pan. pats atsakovas patvirtino, kad įrengtos kopėčios į mansardines patalpas jam naudotis gyvenamojo namo ar sklypo dalimi netrukdo, be to, jis pats patvirtino, kad konkrečiai dėl paties stogo rekonstrukcijos darbų pretenzijų neturi. Teismas sprendė, kad atsakovo pretenzijos dėl patalpų mansardoje įrengimo yra visiškai nepagrįstos, nes Kauno rajono teismo 1991-03-20 sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-05-20 nutartyje nagrinėjant ginčą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo name, teismai pripažino nuosavybės teises į gyvenamojo namo mansardą P. S.. Teismas pažymėjo, kad bendrosios nuosavybės teisės subjektai, šiuo atveju namo bendraturčiai, turi ne tik teises, bet ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės objektu, t.y. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Be to, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų parodymais, eksperto išvada teismas nustatė, kad pastato stogas buvo senas ir nusidėvėjęs, čerpės sutrūkinėjusios, dėl ko pro jas į namo vidų patekdavo krituliai ir įlinko stogo gegnės, todėl stogo rekonstrukcija buvo būtina ir tikslu išsaugoti bei išlaikyti esamą bendrą turtą. 2013-09-20 Eksperto išvadoje Nr. 13-09/03-1 yra nurodyta, kad nerekonstruota stogo dalis neatitinka STR 2.04.01(1):2005 reikalavimų, t.y. pastatas šioje dalyje yra nesaugus, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas šiuo atveju ne tik nepagrįstai atsisako duoti sutikimą atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, bet pats, vengdamas prisidėti prie būtinų pastato išlaikymo ir išsaugojimo darbų, savo neveikimu sąlygoja bendro turto būklės pabloginimą, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą (T.2, b.l. 52-53). Nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė, kad tokiu sprendimu bus pažeistos apelianto, kaip nuosavybės teisės turėtojo, teisės bei teisėti interesai. Ieškovė savavališkai atlikusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus – įrengusi gyvenamąsias patalpas pastogėje, užėmė ne tik plotą virš jai priklausančios namo dalies, bet ir dalį apeliantui priklausančio ploto. Be to, ieškovės atlikta rekonstrukcija dar labiau blogina pastato būklę. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantas savo neveikimu sąlygoja bendro turto būklės pabloginimą, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad apeliantas šiuo metu neturi galimybės pagerinti turimo turto dėl objektyvių priežasčių, t. y. sunkios materialinės padėties, tačiau planuoju tai padaryti ateityje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. K. ir trečiasis asmuo P. S. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Be to, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.2, b.l. 59-62, 64-65). Nurodė, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, įvertinęs įrodymų visumą – 2013-09-20 eksperto išvadą ir gyvenamo namo rekonstravimo projektą bei atsižvelgdamas į bendraturčio turtinių teisių perėmėjo P. S. ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, sutikimą, kad leidimas be bendraturčio A. A. sutikimo ieškovei R. K. gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepažeis gyvybiškai svarbių atsakovo A. A., kaip gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčio, interesų. Be to, ieškovė pateikė ir prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus –2014-08-12 raštą Nr. (15.38)-2D-12538 Dėl reikalavimo panaikinimo ir 2014-07-31 potvarkį Nr. P1-32 Dėl reikalavimo panaikinimo (T.2, b.l. 78-80).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentus, t.y. pasisako dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo pagrįstumo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė 2014-10-20 teismui pateikė papildomus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2014-07-31 potvarkį Nr. P1-32 Dėl 2013-03-25 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130325-00017 panaikinimo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014-08-12 raštą Nr. (15.38)-2D-12538 Dėl reikalavimo panaikinimo (T.2, b.l. 79-80). Abu prašomi prijungti dokumentai yra priimti po bylose išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija juos priima ir vertina.
Byloje nustatyta, kad bylos šalys yra gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bedraturčiai. Atsakovui A. A. ir ieškovei R. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 3/8 dalis, o trečiajam asmeniui P. S. – ¼ dalis (įregistruota P. S. vardu) gyvenamojo namo ir kitų statinių (T.1, b.l. 15; 83-84). Šalys ir trečiasis asmuo P. S. pripažino, kad 2012 m. vasarą susitarė vykdyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo rekonstrukcijos darbus. Ieškovė R. K. savo lėšomis nupirko statybines medžiagas ir atliko savo namo dalies stogo rekonstrukciją, t.y. vienoje pastogės pusėje buvo pakelta dalis stogo šlaito ir įrengtos mansardinės patalpos, o sena čerpių danga buvo pakeista į profiliuoto plieno skardos dangą (T.1, b.l. 18, 20-22). P. S. ir atsakovas A. A. savo namo dalies stogo rekonstrukcijos atsisakė, motyvuodami tuo, kad neturi tam lėšų. Ieškovė, vykdydama namo stogo dalies rekonstrukcijos darbus neturėjo atitinkamo statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130325-00018 ir Reikalavimą Nr. REI-20-130325-00017, kuriais pareikalavo, kad statytoja R. K. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytą priestato 1a1p stogo konstrukciją ir pakeistų ½ gyvenamojo namo stogo dangos dalį į anksčiau buvusią dangą (T.1, b.l. 28-30). Šis 2013-03-25 Reikalavimas Nr. REI-20-130325-00017 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2014-07-31 potvarkiu Nr. P1-32, kur nurodyta, kad atlikti pakeitimai nelaikomi savavališkais (T.2, b.l. 79-80).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t.y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad namas nėra geros būklės, stogo perdanga silpna, praleidžia vandenį, todėl atlikta rekonstrukcija dar labiau blogina pastato būklę. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktą 2013-09-20 eksperto išvadą Nr. 13-09/03-1 konstatuoja, kad ekspertas apžiūrėjęs esamas pastato konstrukcijas nustatė, kad pastato pamatų, sienų ir perdangų techninė būklė yra gera, neleistinų konstrukcinių defektų neužfiksuota (5.1 p.), rekonstruotos pastato pastogės konstrukcijų medinio karkaso mechaninis atsparumas ir pastovumas yra užtikrinti, stogo danga ir vandens nuvedimo nuo stogo sistema patikima; įrengtų išorės laiptų plieninių konstrukcijų mechaninis atsparumas ir pastovumas yra užtikrintas (5.2 p.) (T.1, b.l. 18-19). Apeliantas teigdamas, kad atlikta rekonstrukcija dar labiau blogina pastato būklę teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus ir paneigiančių UAB „Įraža“ išvadą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadai, kad pastato stogas (čerpių danga) buvo senas ir nusidėvėjęs, čerpės sutrūkinėjusios, dėl ko pro jas į namo vidų patekdavo krituliai ir įlinko (pradėjo gesti) stogo gegnės, todėl stogo rekonstrukcija buvo būtina ir tikslu išsaugoti bei išlaikyti esamą bendrą turtą. Be to, teismas remdamasis minėta 2013-09-20 Eksperto išvada Nr. 13-09/03-1 konstatavo, kad būtent nerekonstruota stogo dalis neatitinka STR 2.04.01(1):2005 reikalavimų, t.y. pastatas šioje dalyje yra nesaugus. Remiantis 2014-01-11 – 2014-01-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nt. 0088/14/05 nustatyta, kad atsakovui buvo pateiktas susipažinimui UAB „Pastogė“ parengtas eskizinį rekonstravimo projektas (T.1, b.l. 23-80, 94-95), tačiau atsakovas teismui nenurodė jokių priežasčių, kodėl parengtas projektinis pasiūlymas jo netenkino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto išdėstytus argumentus dėl galimų jo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas be jokio pagrindo atsisako duoti sutikimą užbaigti rekonstrukciją ir ją įteisinti. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas visiškai neatsižvelgia ir ignoruoja kitų bendraturčių teises ir interesus, toks apelianto elgesys neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų bei pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą ir trukdo bendraturtei įgyvendinti teises į statybą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę įteistini atlikto bendraturčiams priklausančio statinio rekonstrukciją, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Atsakovas neįrodė, kad pripažinus ieškovei teisę be jo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, bus esmingai pažeidžiamos jo teisės.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas tenkindamas ieškinį nevertino tų aplinkybių, kad ieškovė įsirengdama palėpės patalpas užėmė apie 1 metrą ne jai priklausančios namo dalies virš atsakovo patalpų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų Kauno rajono teismo 1991-03-20 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-05-20 nutarties nustatyta, kad nagrinėjant ginčą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo name, teismai pripažino nuosavybės teises į gyvenamojo namo mansardą P. S. (trečiojo asmens tėvui) (T.1, b.l. 86-91). Atsakovas teismui nepateikė jokių kitokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie paneigtų šias įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas šiuo atveju teisių į šias patalpas reikšti negali, o jų įrengimas ir rekonstrukcija pagal byloje pateiktus projektinius dokumentus atsakovo, kaip namo bendraturčio interesų ir jo teisių naudotis priklausančia namo dalimi ir jo naudojamomis patalpomis nepažeidžia.
Teisėjų kolegija kitų argumentų, kad atsakovas šiuo metu dėl materialinės padėties neturi galimybės pagerinti turto, ar tariamai galimų problemų ateityje rekonstruojant jam priklausančią dalį nevertina, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.