Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal privataus kaltintojo V. J. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas V. J. skundas, kuriuo prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. K., pripažinti S. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pripažinti V. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, priteisti 4000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal privataus kaltintojo V. J. pareiškimą.Skunde V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir jo skundą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo teisėjos D. G. nutartis nėra galutinė ir įsiteisėjusi, nes V. J. yra ją apskundęs Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui ir Generaliniam prokurorui. Mano, jog S. K. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip šmeižimas, nes S. K. nėra policijos pareigūnas. Be to, V. J. skundas nėra pakartotinis, nes pateiktos naujos esminės aplinkybės ir įrodymai. V. J. skundas paliekamas nenagrinėtas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir, kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. K., pripažinti S. K. kaltu padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šis klausimas jau yra išspręstas, dėl jo priimta galutinė ir neskundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis. Tuo tarpu naujų esminių aplinkybių nėra nustatyta, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal privataus kaltintojo V. J. pareiškimą.Skunde V. J. taip pat teigia, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, nes jis ją apskundė Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui ir Generaliniam prokurorui, tačiau pažymima, jog BPK tokios apskundimo teisės nenumato. BPK 442 straipsnio 2 dalis numato, jog apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad apskundimo teise, kaip ir kitomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis asmenys privalo naudotis sąžiningai. Apskundimo (apeliacijos) teisė yra proceso objektyvumo, teisingumo ir visapusiškumo garantija, tačiau ši asmens teisė, kaip ir visos kitos asmens teisės, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad be teisėto pagrindo nebūtų pažeistos ar apribotos kitų asmenų teisės. Tokiu būdu yra įgyvendinamas nepiktnaudžiavimo teise principas. Kiekvienu atveju prieš kreipiantis į teismą turėtų būti įvertinta, ar tam yra pakankamas pagrindas, o skunde teismui turėtų būti pateikti išsamūs, faktiniais duomenimis pagrįsti argumentai, patvirtinantys apelianto teiginius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

V. J. skundą palikti nenagrinėtą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.