- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-465-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00080-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Pažeidėjas
- K. T.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos K. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo K. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, 2017 m. gruodžio 11 d. 18.30 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 4.37 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) penkis kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir tokiu būdu melagingai pranešė apie nebūtus įvykius.
2. Alytaus apylinkės teismas, ištyręs bylos aplinkybes nustatė, kad pagal tris K. T. pranešimus į Bendrąjį pagalbos centrą policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo išsiųsti, todėl jos veika dėl šių melagingų pranešimų buvo perkvalifikuota iš ANK 493 straipsnio 2 dalies į ANK 493 straipsnio 1 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nustatė, kad K. T. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 18.30 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 4.37 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) penkis kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą: pirmą kartą pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jos kaimynas maždaug prieš valandą pavogė sidabrines taureles ir laikrodį, reikalavo policijos pareigūnų, tačiau netrukus pagalbos atsisakė; antrą kartą – kad tuo pačiu adresu iš namų dingo banko kortelė ir asmens tapatybės kortelė; trečią kartą – kad dienos metu kaimynas iš namų pavogė meškerę, žvakes ir mėsą; ketvirtą kartą – kad atsirado jos asmens tapatybės kortelė; penktą kartą – kad namuose ją sumušė kaimynas. Du kartus nuvykus policijos pareigūnams informacija nepasitvirtino.
2.2. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, byloje pakanka įrodymų pažeidėjos kaltei dėl ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 493 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų pagrįsti. Už tokius neteisėtus veiksmus K. T. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 493 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde K. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde K. T. teigia, kad ji nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, negalėjo išsakyti teismui savo pozicijos dėl jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, todėl teismas nutarimą priėmė neišklausęs jos paaiškinimų apie įvykius. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 25 d vyko į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini), kad jai būtų atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl to kitą dieną jautėsi emociškai išsekusi, todėl neatvyko į teismą , kur vyko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas. Dėl blogos sveikatos būklės buvo ji nesugebėjo tinkamai informuoti teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantės vertinimu, kadangi apylinkės teismo nutarimas priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišklausius asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas paaiškinimų, todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
3.2. Skunde apeliantė išdėsto savo poziciją apie įvykio aplinkybes ir nurodo, kad ji į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne penkis, o tik tris kartus. Skambino būdama įsitikinusi, kad jai pagalba yra reikalinga, o kai jau suprato, kad dingę daiktai atsirado, vieną kartą ji spėjo paskambinti ir pasakyti, kad nevažiuotų, kitą kartą nespėjo, ir pareigūnai atvažiavo, ji atsiprašė. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad policijos pareigūnai pas ją buvo atvykę du kartus ir jai du kartus buvo nustatytas neblaivumas, nes jie buvo atvykę tik vieną kartą, ir tuo metu jai buvo užfiksuotas tik 1,3 promilių neblaivumas. Nurodo, kad pareigūnas su ja kalbėjo nepagarbiai, rėkė, todėl ji labai pasimetė ir gali būti, kad per klaidą galėjo pasirašyti, jog ji prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi. Tvirtina, kad tyčia netrukdė bendrojo pagalbos centro darbo, todėl nepadarė administracinių nusižengimų numatytų ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skunde taip pat nurodė, kad teismas, paskirdamas nuobaudą 250 Eur baudą, neatsižvelgė į jos sveikatos būklę, kad ji yra psichikos ligonė.
Atsiliepimas
4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato atstovo atsiliepime į K. T. apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. K. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Visų pirma aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, jog apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas neišklausius apeliantės paaiškinimų ir nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių proceso dalyvių teises, nepažeidė.
7.1. Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. žinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ji policijoje parašė prašymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. į posėdį atvykti negalės, tačiau jokių neatvykimo priežasčių nenurodė, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti rugsėjo mėnesiui, bei prašė posėdžio laiką skirti vėliau, nes jai sudėtinga autobusu atvykti į kitą miestą. Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. informacinės pažymos matyti, kad, teismas, atsižvelgęs į K. T. prašymą, teismo posėdyje padarė pertrauką iki 10.30 val., kad užtikrinti jai galimybę atvykti į bylos nagrinėjimą. K. T. neatvykus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018 m. rugsėjo 26 d. 10.45 val. Apeliantei buvo išsiųstas šaukimas, jis įteiktas asmeniškai, kas patvirtina, jog apie posėdžio laiką ji žinojo, tačiau ir į šį teismo posėdį pažeidėja neatvyko, jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. K. T. skunde nurodytos aplinkybės, dėl ko ji neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nelaikytinos pateisinamomis, nes ji žinojo, kada jai reikės vykti į teismo psichiatrijos tarnybos skyrių, todėl galėjo teismui iki to pateikti prašymą atidėti bylą, be to, tyrimas dėl sveikatos būklės jai atliktas dieną prieš teismo posėdį, kad akivaizdžiai patvirtina, kad ji turėjo visas objektyvias galimybes įgyvendinti savo procesines teises. ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Aptarti duomenys patvirtina, kad nutarimą priėmęs teismas apeliantės procesinių teisių nepažeidė. Konstatuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ir pagrindžiančių K. T. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl pagrįstai nematė būtinybės kviesti į posėdį pažeidėją ir ją apklausti ar rinkti dar kitus naujus įrodymus.
8. Nagrinėjamoje byloje K. T. savo kaltę neigė, nurodydama, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambinusi tik tris kartus, dėl sidabrinių taurelių ir laikrodžio vagystės bei dokumentų dingimo, tačiau teigia, kad tą ji darė būdama įsitikinusi, kad jai pagalba yra reikalinga. Be to, dokumentams atsiradus, apie tai pranešė, todėl mano, kad ji negali būti pripažinta kalta. Dėl kitų administracinio nusižengimo protokole nurodytų dviejų jos skambučių apeliantė neprisipažįsta ir neigia skambinusi. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tokie jos paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės. Byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantė padarė ANK 493 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus teismo nutarime nurodytomis aplinkybėmis.
9.1. Bendrosios pagalbos centro paskirtis yra nelaimės atveju operatyviai sureaguoti į pagalbos prašymą, tinkamai jį įvertinti ir reikiamu atveju į nelaimės vietą išsiųsti pagalbos tarnybų pajėgas. Taigi, akivaizdu, kad į bendrosios pagalbos centrą paprastai kreipiamasi dėl nelaimių ar pavojų, kurių asmuo negali išspręsti ar pašalinti pats, o reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba. Apeliantės tvirtinimas, jog ji Bendruoju pagalbos telefonu skambino iš tiesų manydama, kad jai reikia pagalbos, yra visiškai nepagrįstas, nes ji pati paaiškino, kad paskambino iš karto pasigedusi daiktų ir dokumentų, tačiau netrukus juos surado. Šios aplinkybės patvirtina, kad K. T. daiktai ir dokumentai iš jos namų nebuvo pavogti, kas patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių manyti, kad jos atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas, taigi, ji į Bendrosios pagalbos centrą skambino neįsitikinusi, jog specialiųjų tarnybų, šiuo atveju policijos pareigūnų pagalba jai yra būtina. O jos skambutis tikslu pranešti, kad dokumentai atsirado, nepateisina aukščiau aptarto jos neteisėto elgesio. K. T. teiginį, kad į Bendrąjį pagalbos centrą ji skambino ne penkis, o tik 3 kartus, paneigia iš Policijos registruojamų įvykių registro pateikti duomenys, kurių patikimumu nėra pagrindo netikėti. Kaip buvo nurodyta, 2017 m. gruodžio 11 d. 18. 30 val., pranešus apie taurelių ir laikrodžio vagystę, K. T. netrukus paskambino antrą kartą ir pagalbos atsisakė, daiktams atsiradus, dar po valandos, 19.28 val., ji pranešė apie iš jos namų dingusius dokumentus, dėl ko į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, tačiau informacija nepasitvirtino. 2017 m. gruodžio 12 d. 4.37val., ji pranešė, kad atsirado jos asmens tapatybės kortelė. K. T. pripažino tik šiuos tris skambučius į Bendrosios pagalbos centrą. Tačiau 2017 m. gruodžio 11 d. 21.54val., fiksuotas jos skambutis dėl kitų daiktų vagystės, dėl ko policijos pareigūnai pas ją nebuvo išsiųsti, o 2017 m. gruodžio 12 d. 9.12 val., ji pranešė, kad ją sumušė kaimynas, dėl ko į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, tačiau informacija nepasitvirtino, ji paaiškino, kad jos niekas nemušė, ji viena visą naktį gėrė alų ir degtinę, ant kūno akivaizdžių sužalojimų nebuvo (b. l. 7–17, 19–21, 23–25). Šie faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad dėl trijų apeliantės skambučių policijos pareigūnai nebuvo išsiųsti, taigi, savo veiksmais K. T. sutrukdė Bendrosios pagalbos centro darbui, žinodama, kad šios pagalbos nereikėjo, todėl jos veiksmai teisingai teismo buvo kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, o dėl kitų dviejų skambučių, kai policijos pareigūnai pagal pranešimą buvo išsiųsti į jos namus, ir informacija nepasitvirtino, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
9.2. Savo elgesį K. T. siekia pateisinti turima psichine negalia ir prašo atsižvelgti į šią aplinkybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog tokių neteisėtų veiksmų pagrindine priežastimi buvo jos negalia. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašai patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams, abu kartus K. T. buvo nustatytas neblaivumas, pirmą kartą 1,30 promilių, o praėjus kelioms valandos jau 2,03 promilių (b. l. 16-17, 23-24). Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad ji ir anksčiau yra padariusi administracinį nusižengimą būdama neblaivi (b. l. 50). Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad padarytiems administraciniams nusižengimams įtakos turėjo neblaivumas, kas pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinta kaip aplinkybė, turėjusi įtakos neteisėtam apeliantės elgesiui ir dėl to pagrįstai konstatuota kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
9. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl laiko įrodyta, kad K. T. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino nesant tam poreikio, melagingai nurodė, kad jai reikalinga policijos pagalba žinodama, kad tokios pagalbos poreikio iš tikrųjų nėra, pateikė tokio vertinimo motyvus. Administracinė nuobauda jai paskirta laikantis ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, individualizuota tinkamai. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.