- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-5624-911/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02814-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- K. M., K. M. S.
- Trečiasis asmuo
- T. D., valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, E. B., D. J., L. G., O. T., R. K., A. R., A. K., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), M. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. patikslintą ieškinį atsakovei K. M. S., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, E. B., D. J., L. G., O. T., R. K., A. R., T. D., A. K., uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), M. U. dėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto statinių išdėstymo schemoje (duomenys neskelbtini), dalį – 6,18 m² ploto sandėliuką, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, 14-16 b.l.). Ieškovė nurodė, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), turi pagalbinį pastatą - sandėlį, jame yra suformuoti atskiri 5 sandėliukai, iš kurių vienas sandėliukas, plane pažymėtas 1-1, priklauso ieškovei. Ieškovės teigimu, ji nuo pat buto įsigijimo asmeninėms reikmėms naudojasi buto priklausiniu - sandėliuku, jame laiko buities reikmenis, įrankius, maisto atsargas, dviratį ir kt. Kitur laikyti šių daiktų ieškovė neturi galimybės, nes namas neturi jokių kitų pagalbinių patalpų. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad sandėliukas tarnauja ieškovės butui, kurį nuosavybės teise valdo ieškovė, juos sieja funkcinis ryšys bei bendra ūkinė paskirtis. Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės aplaidumo sandėliukas nebuvo įtrauktas į buto privatizavimo dokumentus, nors ieškovė pirkdama butą kartu įgijo ir jo priklausinį-sandėliuką, todėl yra pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į sandėliuką, kaip ieškovei priklausančio buto priklausinį. Ieškovė pažymėjo, jog teisės normos, galiojusios ieškovei priklausančio buto privatizavimo metu – t. y. iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcijos 153 straipsnis nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita. Analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir šiuo metu (CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str. bei 4.19 str.). Ieškovė pažymėjo, jog ginčo sandėliukas, kuris yra atskirame statinyje, o pastarasis, kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, nėra įregistruotas, neabejotinai pripažintinas ieškovės buto antraeiliu daiktu, savarankiško daikto priklausiniu. Ieškovės nuomone, jokios savarankiškos ūkinės ar kitokios paskirties, sudarančios prielaidas spręsti apie sandėliukų galėjimą būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ginčo sandėliukas neatlieka. Tikroji sandėliukų paskirtis buvo išimtinai namo gyventojų poreikių tenkinimas (pagalbinės patalpos). Ieškovė nurodė, jog daiktinės teisės į ūkio paskirties pastatą, kuriame yra sandėliukai, ar atskiras jo patalpas (sandėliukus) nėra įregistruotos, nėra ginčo dėl ieškovės naudojamo sandėliuko su kitais asmenimis, valstybė į šių patalpų nuosavybę taip pat nepretenduoja, todėl nei vienas kitas fizinis ar juridinis asmuo neturi į šias sandėliavimo patalpas daugiau teisių, nei ieškovė ar esami namo gyventojai, konkrečių patalpų naudotojai. Konkrečių patalpų (sandėliukų) kaip buto priklausinių neįregistravimo viešame registre faktas negali būti traktuojamas kaip pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo, nes būtent gindama savo subjektinę teisę ir toliau naudotis sandėliavimo patalpomis ji pareiškė ieškinį teismui, kuris savo sprendimu turėtų pašalinti kliūtis įteisinti naudojamas pagalbines patalpas. Ieškovė pabrėžė, jog tai, kad atitinkamos institucijos, privatizuojant gyvenamąsias patalpas, neparuošė privatizavimui ir į privatizavimo dokumentus neįtraukė šių gyvenamųjų patalpų priklausinių, negali sąlygoti ar apspręsti asmenų teisių bei teisėtų interesų, jų teisėtų lūkesčių, juo labiau, kad nei privatizavimo sutartyse, nei pirkimo-pardavimo sutartyse jokių išlygų apie neperleidžiamus priklausinius (sandėliukus kieme) nėra. Ieškovės teigimu, sandėliukas, esantis gyvenamojo (duomenys neskelbtini) kieme, neabejotinai priskirtinas buto priklausinių kategorijai ir nepaisant jo neįrašymo į privatizavimo sutartį, ieškovė jį privatizavo kartu su gyvenamosiomis patalpomis, kaip buto priklausinį (t. 1, 14-16 b.l.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (t. 1, 100-106 b. l.). Atsakovė nurodė, jog ginčo statinys yra ant valstybei priklausančios žemės, kurios patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. Ieškovės 1991-12-10 pareiškime dėl buto privatizacijos visiškai nieko nekalbama apie kokius nors sandėliukus, t. y. labai aiškiai prašoma privatizuoti išimtinai tik butą (duomenys neskelbtini) Atsakovės teigimu, ieškovės pasirašytoje 1992-06-16 apsaugos sutartyje (duomenys neskelbtini) buvo draudžiama bet kokia ūkinių statinių statyba, o 1992-05-04 buto (duomenys neskelbtini) kainos paskaičiavime aiškiai nurodyta, ką ir už kokią kainą perka ieškovė: šiuo atveju nebuvo jokių priklausinių - ūkinių statinių. Atsakovės nuomone, ieškovei ginčijant privatizavimo sandorio apimtį, pagal minėtus privatizavimo archyvinius dokumentus akivaizdu, jog jokios klaidos nėra – joks papildomas statinys nebuvo prašomas privatizuoti ir nebuvo už tai papildomai sumokėta. Ginčo statinys (detaliuose planuose pažymėtas kaip griautinas) yra valstybinės žemės teritorijoje. Ieškovės teigimu, kadangi ginčo statinys nebuvo privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo statinį valdo patikėjimo teise. Pagal (duomenys neskelbtini) namo išrašų istorinius įrašus akivaizdu, jog visi butai buvo privatizuoti, ir šiuo atveju neturi kilti ginčo, jog registruoti privatizuoti statiniai buvo valstybės nuosavybė. Atsakovė pažymėjo, jog iki 1995-05-17 galiojusio Civilinio kodekso 95 str. ir 98 str. buvo įtvirtinta išimtinė valstybės nuosavybė, o miestų butų fondas, taip pat kitas turtas buvo valstybės nuosavybės objektas. Akivaizdu, jog ginčo statinio pradinis savininkas buvo valstybė, o gyvenamieji namai su ūkiniais statiniais buvo rekonstruoti valstybinėmis lėšomis. Atsakovė pažymėjo, jog vykdoma valstybinio butų fondo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) privatizacija apsiribojo išimtinai gyvenamosios paskirties patalpų privatizacija, o ūkiniai statiniai nebuvo privatizuoti, vadovaujantis 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiais (duomenys neskelbtini) ir 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis šiais teisės aktais visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, t. y. sudarant neparduotinų būstų sąrašus visada buvo akcentuojama dėl būstams priskirtinų ūkinių statinių neprivatizuotinumą senamiestyje. Pastaroji nuostata liko ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. – neprivatizuoti namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, patikėjimo teise yra valdomi savivaldybių, kol bus perduoti savivaldybių nuosavybėn. Atsakovės teigimu, įvedus centrinį šildymą, ūkiniai statiniai tampa nereikalingi, todėl planuojami griauti rengiant detaliuosius planus susijusius su senamiesčio tvarkymu. Atsakovės nuomone, akivaizdus ir logiškas atsakovės ginčo statinio valdymo faktas yra netgi du galiojantys Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai, pagal kurių sprendinius, ne tik ginčo statinys, bet ir suplanuotoje teritorijoje esantys kiti statiniai numatyti griauti: (duomenys neskelbtini) Tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį ginčo statinys aiškiai pažymėtas kaip griaunamas ir (duomenys neskelbtini) Tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ginčo statinys patenka į bastionų komplekso apsaugos zoną. Savivaldybė, organizuodama teritorijų planavimo procedūras, pagal kurio sprendinius buvo numatyta nugriauti ir ginčo statinį, elgėsi kaip savininkas, siūlydamas / priimdamas sprendimus, susijusius su statinių likimu. Pabrėžtina, jog minėti detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys ir nebuvo ir nėra ginčijami suinteresuotų asmenų, kurių interesai būtų buvę pažeisti. Tikrasis valdytojas, detaliųjų planų sprendiniais priėmęs sprendimą griauti ginčo statinį, logiškai nebesirūpino jo būkle, nes investicijos į griautiną objektą būtų vertintinos kaip lėšų švaistymas. Atsakovė, įgyvendindama galiojančių detaliųjų planų sprendinius, įvairius statinius (įskaitant ginčo statinį) griauna pagal parengtą techninį projektą, atsakovė yra gavusi ES struktūrinių fondų paramą. Pagal atsakovės pasirašytą (duomenys neskelbtini) rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti ES finansuojami rangos darbai, tarp kurių ir ginčo statinių griovimas. Atsakovės nuomone, ieškovė bando ginčyti privatizavimo sutarties apimtį ir revizuoti galiojančius institucijų sprendimus dėl detaliųjų planų sprendinių, akivaizdžiai praleidus senaties terminus, nes nuo 1992-07-16 užfiksuoti ieškovės buto (duomenys neskelbtini) duomenys negalėjo būti ieškovei nežinomi pagal 1986-01-06 kadastrinės bylos duomenis ir 1992-07-16 privatizavimo sutarties turinį (t. 1, 100-106 b. l.).
3. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) teikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog ginčo turtas - pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto statinio išdėstymo plane (duomenys neskelbtini), dalį 6,18 kv.m. ploto sandėliukas teisės aktų nustatyta tvarka valdyti patikėjimo teise VĮ (duomenys neskelbtini) perduotas nebuvo. Trečiojo asmens VĮ (duomenys neskelbtini) nuomone, byloje nustačius aplinkybes, jog ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su konkrečios gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavimu bute gyvenančių asmenų poreikiams, jos nebūtų pakankamas pagrindas ieškinio tenkinimui. Nurodė, kad pagal ieškovės buto privatizavimo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.), viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų sumokėjusi pinigus, tačiau jei byloje bus pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys sandėliuko privatizavimą, tokiu atveju, anot trečiojo asmens VĮ (duomenys neskelbtini), jis neprieštaraus ieškinio patenkinimui (t. 1, 32-34 b. l.).
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teigia, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, nėra suformuotas valstybinės žemės sklypas statiniams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) eksploatuoti ir valstybinės žemės nuomos sutartys su statinių savininkais nesudarytos. Pažymėjo, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio dalį ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę, pripažintinas kaip pagalbinio ūkio paskirties statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui - pastatui - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį pagalbinio ūkio paskirties statiniui eksploatuoti (t. 2, 3-4 b. l.).
5. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodytas ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Žemės sklypas, kuriame yra šis ūkio pastatas, bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nenurodo į kokią dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) prašo pripažinti nuosavybės teisę. Mano, jog buto priklausiniu negali būti įregistruotas ūkinis pastatas (jo dalis), t. y. atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie nėra ir negali būti tame pačiame statinyje kaip ir butas (t. 2, 52-53 b. l.).
6. Trečiasis asmuo T. D. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Pažymi, jog patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir pagrįstos, nes ieškovė nuolat naudojasi sandėliuku nuo pat pagalbinio ūkio paskirties pastato pastatymo pradžios, naudojosi juo vykstant butų privatizacijai bei juo naudojasi iki šiol, todėl ieškovė yra faktinė sandėliuko valdytoja. Nurodė, jog iš trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) atsiliepimų darytina išvada, jog niekas kitas neturi daugiau teisių į nurodytą sandėliuką nei ieškovė. Trečiojo asmens T. D. nuomone, atsakovės nurodyti 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti teisinis pagrindas, apribojantis ieškovės nuosavybės teises į sandėliuką, kaip buto priklausinį. Todėl pagal ankstesnį ir dabartinį teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti nuosavybę ieškovei, kaip buto savininkei (t. 2, 45-46 b. l.).
8. Teismo posėdžio 2018-10-16 metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byla yra nagrinėjama ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka. 1964 m. Civilinis kodeksas, tiek 2002 m. Civilinis kodeksas nustatė, kad antraeiliai daiktai yra susiję su pagrindiniu daiktu funkciniu ryšiu. Namas yra 1925 metų statybos, ieškovės butas iki 1964 metų renovacijos buvo šildomas krosnimis, o sandėliukas naudojamas kietam kurui laikyti. Namas neturi rūsio, todėl namo gyventojai sandėliukais naudojosi ir toliau, laikė savo daiktus. Sandėliukas pastatytas 1961 metais. Iš plano matyti, kad jis yra šalia gyvenamojo namo, skirtas namų ūkio daiktams sandėliuoti. Sandėliuko bendra ūkinė paskirtis yra susijusi su butu. Atsakovo, kad atstovas pripažino, kad sandėliukuose buvo laikomas kuras, bet tai, kad name buvo įvestas centrinis šildymas, nepakeitė sandėliuko pobūdžio. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagalbinio ūkio pastatas pripažintinas kaip tarnaujantis daiktas. Sandėliukas yra buto priklausinys, jo plotas yra nedidelis, atitinka sandėlio paskirties plotą. Pagal butų privatizavimo įstatymą buto nuomininkai turėjo teisę įsigyti šias patalpas kartu su butu. 1991-12-05 susitarime yra viršuje lapo yra parašyta „sand. rūsyje“ (t. 1, 184 b.l.), tai reiškia, kad prie ieškovės buto yra sandėliukas. 1992-01-15, 1992-03-31 savivaldybės privatizavimo dokumentai yra surašyti pažeidžiant Taisyklių 3 punktą. Ieškovė nebuvo supažindinta su šia tvarka. Privatizacijos metu ieškovę patikino, kad butas yra su sandėliuku. Pavadinimas „sandėliukas“ ar „rūsys“ yra susitarimo reikalas. Pagal Valstybės ir savivaldybės turto fondo privatizavimo taisykles už privatizavimą yra atsakingos komisijos, todėl tai negali būti panaudota prieš ieškovę. Butas yra pagrindinis daiktas, todėl sandėliuką ištiko pagrindinio daikto likimas. Sandėliukas nėra įtrauktas į valstybės (savivaldybės) turto balansą, nėra ginčo, kad ieškovė juo naudojosi. Nėra įrodymų, kad sandėliukas yra valstybės nuosavybė, todėl atsakovo nurodyti teisės aktai turi būti netaikomi. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik šių metų pavasarį, kai pamatė skelbimą, jog sandėliuką ketina nugriauti. Prašo atmesti atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį. Be to, buto priklausiniui nebuvo reikalinga teisinė registracija. Prašo ieškinį tenkinti, tačiau tuo atveju, jeigu teismas manys, kad sandėliukas ieškovei negali priklausyti kaip buto priklausinys, tuomet yra pagrindas jį pripažinti įgijus pagal įgyjamąją senatį.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio 2018-10-16 metu atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nėra duomenų, kad privatizavimo metu sandėliukas ieškovės buvo įgytas kaip turtas. Iš dokumentų matyti, kad priklausinys nėra registruotas. Privatizavimo dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovė mokėjo už sandėliuką. Privatizavimo įstatymas yra specialus teisės aktas, kuriame numatyta, kad turtas yra privatizuojamas tik toks, už kurį yra sumokėta. Ūkinis pastatas yra statytas 1961 metais. 1961 metais privati nuosavybė nebuvo leidžiama. Valstybės lėšomis buvo ne tik suremontuotas namas, bet ir pastatyti sandėliukai. Jeigu sandėliuką yra būtina naudoti kaip priklausinį, tai kyla klausimas kodėl kiti butų savininkai negina savo interesų. Butuose yra sandėliukai. Nebuvo sandėliuko perdavimo iš valstybės į savivaldybės nuosavybę. Savivaldybės balanse nėra sandėliuko. Neginčija to, kad ieškovė name gyveno nuo 17 metų amžiaus. Sutinka, jog sandėliukai buvo įvardinami įvairiai – skladai, rūsiai, garažai. Savivaldybė įgyvendina visus detaliuosius planus, kurie buvo suplanuoti seniai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio 2018-10-16 metu trečiasis asmuo T. D. nurodė, kad palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad šiame name gyvena nuo gimimo, jos tėvai naudojosi sandėliuku. Iki namo renovacijos sandėliukuose buvo laikomos malkos. 1961 metais butų valdybos darbuotoja parodė sandėliuką, davė raktus. Sandėliukus išdalino visiems gyventojams, o kam trūko – kitur davė. Naudojasi kitu sandėliuku nei ieškovė. Ieškovės sandėliukas yra pirmas iš dešinės pusės, o jos – trečias. Ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Butą privatizavo savo vardu, jai darbuotoja taip pat sakė, kad nereikia rašyti sandėliuko, sakė, kad privatizuoja jį kartu su butu. Pretenzijų dėl sandėliuko niekas nėra pareiškęs. Savo sandėliuke laiko daiktus, maisto atsargas. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
11. Kiti tretieji asmenys E. B., D. J., L. G., O. T., R. K., A. R., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, M. U. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems yra pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Iš 1992-07-16 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė G. A. nuosavybės teise įgijo butą, kurio bendras naudingas plotas 55.85 kv.m., bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto kaina 18 842 rubliai (t. 1, 5 -6 b.l.). Nustatyta, kad ieškovė šią sumą sumokėjo (t. 2, 128 b.l.).
13. Iš VĮ „Registrų centras“ 2018-10-10 rašto matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio nėra (t. 2, 178 b.l.).
14. Iš pagalbinio pastato, priestato ir jo dalių kadastro duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – sandėlis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai - 1961 m. (t. 1, 8-9 b.l.). (duomenys neskelbtini), yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), statybos metai 1961 m., kuriam surinkti kadastro duomenys, tačiau statinys kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (t. 2, 178 b.l.). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pagalbinio ūkio statinyje – sandėlyje, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sandėliuko, plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), plotas yra 6,18 kv.m. (t. 1, 17- 24 b.l.). Nustatyta, kad pagalbinis ūkio statinys – sandėlis, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis ginčo sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 1-1, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ „Turto bankas“ (t. 1, 34 b.l.). 2018-10-16 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo sandėliukas nėra apskaitytas atsakovės turto balanse.
15. CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).
17. Ištyręs byloje esančius įrodymus - ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens T. D. paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), butai buvo maždaug iki 1964 metų šildomi krosnimis, o sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo naudojami kietajam kurui, kuris reikalingas gyvenamosioms patalpoms šildyti, laikyti. Byloje nustatyta, kad pagalbinis pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1961 m., yra iki šiol naudojamas butų savininkų daiktams laikyti. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus išaiškinimus šio sprendimo 15-16 punktuose, konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia funkcinio ryšio tarp ieškovės buto ir ginčo patalpos egzistavimą – šios (gyvenamosios ir negyvenamosios) patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpų paskirtis – tenkinti buto savininkės – ieškovės - poreikius. Iš ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė sandėliuku naudojosi nuolat, labai ilgai (57 metus), jame laikė ir laiko iki šiol namų apyvokos daiktus, maisto produktus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ar netikėti šiais ieškovės paaiškinimais. Pripažintina, kad ginčo patalpa – 6,18 kv.m. dydžio sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 1-1, esantis pagalbinio ūkio paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis).
18. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta įstatyme ar sutartyje.
19. Atsakovė nurodo, kad butų nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų butų priklausiniais, turėjo teisę įsigyti šias patalpas kartu su privatizuojamu butu, jeigu toks įsigijimas atitiko bendrųjų ir specialiųjų teisės normų nustatytą teisinį reglamentavimą. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktas (12 pastraipa), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, be kita ko, nustatė, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, remdamasi šia nuostata, teigia, kad tik tais atvejais, kuriais buto priklausinys yra identifikuojamas (nurodomas) buto privatizavimo sandoryje, priklausinį ištinka buto likimas. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
20. Priklausinį, kaip šį antraeilį daiktą apibrėžia CK 4.19 straipsnio 1 dalis ar 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, identifikuojantis požymis yra funkcinis ryšys tarp šio daikto ir pagrindinio daikto (šio sprendimo 15–16 punktai). Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą – priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, nenustato papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų, kartu neteikia tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuorodų į privalomą priklausinio identifikavimą pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje, kuriuo keičiama pagrindinio daikto teisinė būklė. Priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, nebent pagrindinio daikto perleidimo (įsigijimo) ar kitame sandoryje aiškiai įtvirtinta išlyga, kad priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas. Kitoks aiškinimas neatitiktų pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį, teisinį statusą, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).
21. Iš byloje esančių ieškovės buto privatizavimo dokumentų matyti, kad 1992-07-16 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė G. A. nuosavybės teise įgijo butą, kurio bendras naudingas plotas 55,85 kv.m., su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad nėra nurodyta, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra rūsys, šiame name dujų nėra (t. 1, 137 b.l.). Iš VĮ „Registrų centras“ 2018-10-10 rašto matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio nėra (t. 2, 178 b.l.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi rūsį, dujos – gamtinės, viryklė – dujinė (t. 1, 145 b.l.). Iš byloje esančio pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkai susitarė, jog šis butas bus perkamas privatizavimo būdu ieškovės G. A. vardu. Minėto prašymo viršuje, dešinėje pusėje yra prierašas „sand. rūsyje“ (t. 1, 184 b.l.). Šį pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą į bylą pateikė atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį (t. 1, 100-190 b.l.).
22. Įvertinęs 21 punkte nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi rūsio. Šią aplinkybę patvirtina ir minėtas 2018-10-10 VĮ „Registro centras“ raštas (t. 2, 178 b.l.) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija apie namą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, 137 b.l.). Tai, kad ieškovės buto 1992-07-16 pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodomas įgyjamas kartu su butu ir rūsys, patvirtina faktą, jog ieškovė, privatizuodama butą kartu pageidavo įgyti ir ginčo sandėliuką. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji norėjo privatizuodama butą kartu įgyti ir sandėliuką, tai patvirtina ir byloje atsakovo pateiktas pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kurio viršuje, dešinėje pusėje yra prierašas „sand. rūsyje“ (t. 1, 184 b.l.).
23. Teismas sprendžia, kad atsakovės argumentas, jog ieškovės butas turi sandėliuką, buto plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė privatizavimo metu negalėjo įgyti ginčo sandėliuko, yra nepagrįstas. Ieškovė teismui paaiškino, kad name nėra įvestos dujos, todėl maisto gaminimui ji naudoja dujų balionus, kuriuos laiko buto pagalbinėje patalpoje, plane pažymėtoje (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos matyti, kad bute yra pagalbinė patalpa – sandėlis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), 1,33 kv.m. ploto. Taip pat nustatyta, kad grafoje „žinios apie butą“ yra įrašas „patogumai“, kuriame nurodyta, jog yra „dujos bal.“ (t. 2, 163-165 b.l.). Šie įrašai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ieškovės bute dujos yra naudojamos balionais, kadangi name nėra įvestos gamtinės dujos. Teismas mano, kad ieškovės paaiškinimas, jog ji buto patalpoje, plane pažymėtoje (duomenys neskelbtini), kuri yra 1,33 kv.m. ploto, laiko dujų balioną yra pagrįstas, teismas neturi jokių priežasčių juo netikėti. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovės buto plane, (duomenys neskelbtini) pažymėta patalpa, ir buvo skirta laikyti dujų balionus, kadangi namas, kaip jau minėta, neturi įvestų gamtinių dujų.
24. Atsakovės argumentas, jog ieškovė nesumokėjo už ginčo sandėliuką, todėl ji jo negalėjo privatizuoti, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad už privatizavimo vykdymą atsakingos miestų, rajonų valdybų (savivaldybėms priklausančių namų, butų), įmonių, įstaigų, organizacijų (jų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų) administracijos sudarytos tarnybos arba komisijos. Todėl, jeigu ir egzistavo galimi ginčo patalpos, kaip priklausinio, privatizavimo įforminimo trūkumai, šie trūkumai negali būti panaudoti prieš ieškovę, kuri pagrindė faktinę aplinkybę, būtiną daiktui kito daikto priklausiniu pripažinti, t. y. funkcinio ryšio tarp butų ir ginčo patalpų egzistavimą. Nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės (įrodinėjimo prasme) daugiau, negu pagal teisinį reguliavimą reikia, kad ginčo patalpa būtų pripažintos priklausiniu. Pažymėtina, ir tai, kad iš byloje esančių ieškovės buto privatizavimo dokumentų matyti, kad jie turi trūkumų – 1992-07-16 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog ieškovė įgyja butą su rūsiu, nors namas rūsio neturėjo ir neturi. Iš buto techninės apskaitos bylos matyti, kad nėra jokio įrašo apie ieškovės butui priskirtą rūsį bei jo vietą.
25. Teismas mano, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie tai, kad bus griaunamas ginčo sandėliukas sužinojo 2018 m. pavasarį, kai rado skelbimą apie planuojamą jo nugriovimą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis atsakovo 2018-03-21 raštas, kuriame nurodoma, kad yra priimtas sprendimas jį nugriauti ir prašo š.m. balandžio 7 d. pasiimti iš sandėliuko priklausančius daiktus (t. 2, 141 b.l.). Įvertinęs šias aplinkybes, jog 1992-07-16 buto privatizavimo sutartyje yra nurodoma, jog ieškovė įgyja butą su rūsiu, taip pat tai, jog VĮ „Registrų centras“ duomenyse apie ieškovės butą yra nurodoma, jog jis turi rūsį, bei tai, jog ieškovė privatizavimo metu pageidavo privatizuoti butą kartu su sandėliuku, teismas mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė 2018-03-23 gavusi iš atsakovo 2018-03-21 raštą apie sandėliuko griovimą (t. 2, 140-141 b.l.), suprato apie savo teisių pažeidimą, jog privatizavimo metu nebuvo tinkamai sutvarkyti dokumentai dėl ginčo sandėliuko įgijimo.
26. Aplinkybė, jog atsakovas vykdo parengtą „(duomenys neskelbtini) statybos projektas Klaipėdoje“ techninį projektą bei detaliųjų planų sprendinius, dėl to yra gavęs ES struktūrinių fondų paramą, teismo nuomone, negali būti laikoma prioritetine ir paneigiančia ieškovės teisę į nuosavybę. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų detaliojo plano skaitmenizuotos grafinės ištraukos bei Bastiono komplekso (Jono kalnelio) bei jo prieigų sutvarkymo plano matyti, kad ginčo pastatas yra pačiame tvarkomos teritorijos pakraštyje bei užima tik labai nedidelę tvarkomos teritorijos dalį.
27. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad byloje nustatytas funkcinis ieškovės buto ir ginčo patalpų ryšys, todėl ginčo patalpą, kaip priklausinį, butų privatizavimo sandoriu nenurodžius kitaip, ištiko buto likimas, t. y. ginčo patalpa perėjo buto savininkės – ieškovės, nuosavybėn. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys tenkinamas.
28. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nurodo, kad patyrė 218,40 Eur bylinėjimosi išlaidas – 33 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimą, 7,40 Eur mokestis už VĮ „Registrų centras“ duomenis bei 140 Eur už nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus (t. 2, 176-181 b.l.). Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl jas priteisia iš atsakovės.
30. Nustatyta, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 113 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas yra apmokestinamas 33 Eur dydžio žyminiu mokesčiu bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, laikytina, kad ieškovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio - 42 Eur. Dėl šių priežasčių 42 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinama ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
31. Byloje susidarė 54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų siuntimo 54 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini), dalį – 6,18 kv.m. ploto sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 1-1, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį.
Priteisti iš atsakovo K. M. S., kodas (duomenys neskelbtini), 218,40 Eur (du šimtai aštuoniolika eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo K. . S., kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturi eurai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Grąžinti ieškovei G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt du eurai) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018-03-30 (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.