Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. skirta bausmė - 100 MGL, t. y. 12 500 (dvylika tūkstančių penki šimtai) litų, bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog 2004 m. spalio 22 d. A. Juozapavičiaus pr. 57, Kaune, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) Nepriemokų išieškojimo skyriaus specialistė J. B. areštavo ir jam patikėjo saugoti 55 200 litų vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - garažą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį adresu Radvilėnų pl. 1, Kaune, 2004 m. spalio 25 d. I. Kanto g. 24-2, Kaune, pirkimo - pardavimo sutartimi neteisėtai perleido šį didelės vertės turtą kitam asmeniui, tai yra pardavė jį G. P. už 180000 litų. Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, remiantis tuo pačiu Vyriausybės nutarimu, gali būti areštuojama tik tiek turto, kiek reikia prievolėms įvykdyti, o 2004 metais UAB (duomenys neskelbtini) jokios mokestinės nepriemokos neturėjo, todėl negalėjo būti areštuotas jos turtas, nes nebuvo žinoma mokestinės nepriemokos suma.

Skundo autorius taip pat teigia, kad jam negalėjo būti patikėtas saugoti areštuotas turtas, kadangi areštuotą turtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-26 nutarimo Nr. 744 „Dėl turto arešto už įsiskolinimą biudžetui ir fondams tvarkos patvirtinimo“ 24.1. p., saugo areštuoto turto savininkas. L. J. nurodo, kad jis nėra ir nebuvo areštuoto turto savininkas, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo samdomu darbuotoju – direktoriumi, įmonės akcijų neturėjo. Be to, remiantis J. B. parodymais, turto areštas buvo uždėtas, kadangi buvo tikimybė, kad turtas gali būti perleistas ar kitaip išeikvotas. Tuo tarpu aukščiau minėtame Vyriausybės nutarime nurodoma, kad „draudžiama perduoti saugoti mokesčių mokėtojui areštuotą jo turtą, jeigu yra tikimybė, kad šis turtas bus išeikvotas, perleistas, paslėptas, sugadintas ar sunaikintas“.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų J. B. , R. K. ir D. K. parodymais apie jo atvykimą 2004 m. spalio 22 d. į Kauno AVMI. Iš tikrųjų, L. J. tą dieną į Kauno AVMI atvykęs buvo, tačiau pas J. B. nebuvo ir turto arešto akto nepasirašė. Liudytoja J. B. savo 2005 m. sausio 21 d. parodymuose, kaip ir rašte Nr. (8.3-06)-K-1073 (2005-02-07), nurodė, kad 2004 m. spalio 22 d., 10 val. ji, būdama Kauno AVMI Nepriemokų išieškojimo skyriaus specialiste, adresu A. Juozapavičiaus pr. 57, Kaunas, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui L. J. , areštavo UAB (duomenys neskelbtini) garažą. Tačiau apeliantui pateikus dokumentus, įrodančius, kad jis 10.00 val. buvo kitoje vietoje, kur buvo užblokuota jo automobilio važiuoklė ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2005 m. birželio 10 d. J. B. savo parodymus pakeitė ir teigė, kad aktus L. J. galėjo pasirašyti šiek tiek prieš dešimtą valandą. Teismo posėdžio, vykusio 2005 m. lapkričio 25 d. metu, J. B. jau teigė, kad L. J. buvo atvykęs nuo 12.00 iki 13.00 val., per pietų pertrauką. Be to, apeliantas skunde teigia, kad 2004 m. spalio 22 d. J. B. apskritai darbe buvo tik iki 10.00 val., dėl to Kauno AVMI buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas.

L. J. apeliaciniame skunde pastebi, kad ant turto arešto akto kopijos, perduotos Centrinės hipotekos įstaigos, yra trys jo parašai. Vienas iš jų (trečiasis) yra toje vietoje, kur parašyta „turto arešto aktą gavau“. Kaip savo parodymuose teigė liudytoja J. B. , R. K. ir D. K. , pirmiausia į mokesčių inspekciją iškviestas asmuo pasirašo, kad yra supažindintas su turto arešto aktu, po to turto arešto aktas vežamas Kauno AVMI viršininko pavaduotojui pasirašyti, po to jis siunčiamas į Centrinę hipotekos įstaigą, kur yra tvirtinamas, ir kai jis grįžta į Kauno AVMI, tik tada yra įteikiamas įpareigotam saugoti turtą asmeniui. Tuo tarpu ant turto arešto akto kopijos, atsiųstos iš Centrinės hipotekos įstaigos, yra jau visi trys L. J. parašai, tarp jų ir parašas, patvirtinantis turto arešto akto įteikimą jam. Tai, apelianto teigimu, patvirtina, jog jis visas turto arešto akto skiltis pasirašė vieną ir tą pačią dieną, t. y. 2004 m. spalio 26 d. (o ne buvo atvykęs du kartus – 2004 m. spalio 22 d. ir 2004 m. spalio 26 d., kaip tvirtina liudytoja J. B. ), ir aktas jau su visais trimis parašais buvo išsiųstas į Centrinę hipotekos įstaigą.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2004 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta išankstinė sutartis dėl minėto garažo pardavimo, pagal kurią pirkėjas G. P. tą pačią dieną, t. y. 2004 m. rugpjūčio 31 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 150 000 Lt. Visa garažo kaina buvo 180 000 Lt. Tokiu būdu, sumokėjus didžiąją daikto kainos dalį, apelianto teigimu, remiantis teismų praktika, garažas jau buvo perėjęs G. P. nuosavybėn.

Byloje dalyvaujantys nuteistasis bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų.

Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu nuteistasis L. J. savo apeliaciniame skunde iš dalies teigia, kad apie turto arešto aktą Nr. 349, kuriuo uždėtas areštas garažui, tinkamai informuotas nebuvo. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turto arešto aktą Nr. 349 perskaitė tik 2004 m. spalio 26 d., t. y. po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) garažas jau buvo parduotas pirkėjui G. P. . Todėl, apelianto teigimu, jis negali atsakyti pagal BK 246 str. dėl areštuoto ir jam patikėto turto perleidimo kitam asmeniui.

Tokią pačią gynybinę versiją savo nekaltumui pagrįsti L. J. kėlė ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau apygardos teismas, remdamasis liudytojų J. B. , R. K. , D. K. , E. Č. parodymais, turto arešto aktu Nr. 349, garažo pirkimo-pardavimo sutartimi, Centrinės hipotekos įstaigos pateiktais duomenimis, pagrįstai tokius L. J. parodymus atmetė.

Iš liudytojų J. B. , R. K. , D. K. parodymų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose seka, kad Kauno AVMI II patikrinimų skyriaus specialistai, nustatę UAB (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos trūkumus, raštu apie nustatytus pažeidimus pranešė Mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriui. Šio skyriaus specialistė J. B. , nustačiusi, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdo garažą bei automobilį ,,VW Golf“, siekdama užtikrinti galimų nepriemokų į valstybės biudžetą išieškojimą, surašė turto arešto aktus Nr. 349 ir Nr. 348, o bendrovės direktorių L. J. 2004 m. spalio 22 d., 10 val., iškvietė į Mokesčių inspekciją. L. J. paskirtu laiku pas specialistę J. B. neatvyko, o atvyko tą pačią spalio 22 d., apie 12.00–13.00 val. Tuo metu kabinete buvo trys darbuotojos – J. B. , R. K. ir D. K. . Jų akivaizdoje L. J. perskaitė turto arešto aktus ir juos tuoj pat pasirašė. Tuo pat metu jis buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už aprašyto ir jam patikėto turto išeikvojimą ar perleidimą kitiems asmenims. Vėliau, apelianto pasirašytus aktus patvirtinus vadovams, jie tą pačią dieną (2004 m. spalio 22 d.) elektroniniu paštu buvo perduoti Centrinei hipotekos įstaigai. Turto arešto aktų Nr. 349 ir Nr. 348 nuorašai L. J. buvo įteikti 2004 m. spalio 26 d., t. y. po to, kai jie buvo įregistruoti Hipotekos skyriuje prie Marijampolės rajono apylinkės teismo.

Nuteistojo L. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas negalėjo remtis liudytojų J. B. , S. K. bei R. K. parodymais. Liudytojos J. B. bei R. K. ikiteisminiame tyrime duodamos parodymus iš tikrųjų nurodė, kad L. J. į Valstybinę mokesčių inspekciją buvo atvykęs 2004 m. spalio 22 d., 10.00 val., tačiau vėliau parodymus patikslino ir parodė, kad L. J. buvo kviečiamas atvykti 10.00 val., bet atvyko tik apie 12.00–13.00 val. Tačiau toks paminėtų liudytojų parodymų nenuoseklumas neduoda pagrindo atmesti visus šių liudytojų parodymus. Duodama parodymus apygardos teisme liudytoja J. B. paaiškino, kad turto arešto aktai buvo surašyti 2004 m. spalio 22 d., 10.00 val. Ši data ir buvo nurodyta turto arešto aktų įžanginėje dalyje. Duodama parodymus pirminėse apklausose ji tikslaus laiko, kada į Valstybinę mokesčių inspekciją buvo atvykęs apeliantas, neprisiminė, todėl vadovaudamasi įrašais turto arešto aktuose klaidingai nurodė, kad L. J. buvo atvykęs 10.00 val. Liudytoja R. K. duodama parodymus teisme, taip pat patvirtino, kad L. J. į Kauno AVMI Nepriemokų išieškojimo skyrių buvo kviečiamas 2004 m. spalio 22 d., 10.00 val., tačiau kurią valandą jis atvyko iš tikrųjų, ji ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, todėl apytiksliai nurodė 10.00 val.

Apeliacinės instancijos teisme R. K. patvirtino, kad L. J. pas specialistę J. B. buvo atvykęs spalio 22 d., laikotarpiu tarp 10.00 ir 12.00 val., tačiau tikslaus laiko neprisimenanti.

Liudytojų J. B. bei R. K. nurodytos jų parodymų nenuoseklumo priežastys logiškai ir gyvenimiškai paaiškinamos, o apelianto teiginiai, kad šios liudytojos tyčia byloje davė melagingus parodymus, taip siekdamos pačios išvengti atsakomybės už netinkamai atliktą darbą, neturi realaus pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojoms J. B. ir R. K. už netinkamą UAB ,,Saurelos prekyba“ mokesčių administravimą būtų buvę taikomos drausminio poveikio priemonės. Be to, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jo kaltės laipsnio nustatymui neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kurią valandą - 10.00 ar 12.00 - jis buvo atvykęs į Kauno AVMI. Šiam klausimui išspręsti ypač svarbu tai, kad L. J. į Kauno AVMI buvo atvykęs spalio 22 d. Tai reiškia, kad dar prieš sudarant garažo pirkimo - pardavimo sutartį (2004 m. spalio 25 d.) L. J. buvo supažindintas su kompetentingos valstybinės institucijos sprendimu priverstinai UAB ,,Saurelos prekyba“ apriboti nuosavybės teises į turtą. Iš turto arešto akto Nr. 349 turinio matyti, kad L. J. buvo paskirtas areštuoto turto - garažo saugotoju, jam pasirašytinai išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto perleidimą kitam asmeniui.

Nuteistojo L. J. aiškinimas, kad turto arešto akto Nr. 349 jis negalėjo pasirašyti 2004 m. spalio 27 d., nes tuo metu buvo kitame Kauno AVMI padalinyje, esančiame Kauno m., Laisvės al. 36, paneigiamas ne tik pirmiau aptartais liudytojų J. B. , R. K. , D. K. parodymais, bet ir kitais, apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirtais įrodymais: liudytojų L. D. , L. K. , R. B. , A. R. parodymais, turto arešto akto Nr. 349 originalu bei jo elektronine kopija, kitais duomenimis, gautais iš Centrinės hipotekos įstaigos bei Kauno AVMI.

Iš Kauno AVMI pažymos matyti, kad L. J. 2004 m. spalio 22 d. atvykti į Kauno AVMI adresu Laisvės al. 101a, Kaune, pas vyresniąją specialistę L. D. nebuvo kviečiamas ir nebuvo atvykęs (t. 2, b. l. 66). Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir kaip liudytoja apklausta Mokesčių inspekcijos specialistė L. D. .

Priešingai nei teigiama nuteistojo L. J. apeliaciniame skunde, jo kaltę patvirtina tiek turto arešto akto Nr. 349 elektroninė kopija, tiek jo originalas, kurį teisėjų kolegija apžiūrėjo Apeliaciniame teisme. Šiais dokumentais nustatyti faktiniai duomenys visiškai sutampa su turto arešto aktą surašiusios J. B. bei liudytojų R. K. , D. K. parodymais, jog UAB ,,Saurelos prekyba“ priklausantis garažas (unikalus Nr. 1995-3015-7010:001), esantis Kaune, Radvilėnų pl. 1, buvo areštuotas 2004 m. spalio 22 d., o apeliantas L. J. su akto turiniu pasirašytinai buvo supažindintas tą pačią dieną. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pateiktos turto arešto akto Nr. 349 elektroninės kopijos matyti, kad šis turto arešto aktas, patvirtintas trimis L. J. parašais, Centrinei hipotekos įstaigai iš Kauno AVMI faksimiliniu būdu buvo išsiųstas 2004 m. spalio 22 d., 15 val. 33 min. (t. 1, b. l. 91-92). Pasirašydamas atitinkamose turto arešto akto grafose L. J. patvirtino, jog su turto arešto akto turiniu jis buvo supažindintas, jam išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto perleidimą kitam asmeniui. Nuteistojo L. J. teiginiai, kad jo parašus turto arešto akte Nr. 349 suklastojo Centrinės hipotekos įstaigos ar Kauno AVMI darbuotojai, neturi jokio realaus pagrindo. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme L. J. pripažino, kad turto arešto akte Nr. 349 pasirašė jis pats. Iš Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus pavaduotojos D. R. pateiktų duomenų matyti, kad turto arešto aktas Nr. 349 hipotekos įstaigoje buvo gautas tą pačią dieną, kurią ir buvo išsiųstas iš Kauno AVMI, t. y. 2004 m. spalio 22 d., 16 val. 39 min. Elektroniniame dokumentų gavimo žurnale jis įregistruotas suteikiant numerį 056219 (t. 2, b. l. 126).

Pažymėtina, kad Centrinės hipotekos įstaigos pateiktoje elektroninėje turto arešto akto Nr. 349 kopijoje bei Kauno AVMI pateiktame originale įrašai padaryti L. J. ranka, nėra identiški. Minimo dokumento nuoraše yra trys L. J. parašai grafose „UAB (duomenys neskelbtini) direktorius“, o dokumento originale L. J. ranka padarytas papildomas prierašas: „Gavau: direktorius L. J. 2004.10.26“ (t. 2, b. l. 124). Ši aplinkybė patvirtina J. B. parodymus, kad 2004 m. spalio 26 d. L. J. buvo įteiktas turto arešto akto Nr. 349 nuorašas, ką savo prierašu ir parašu patvirtino L. J. , o pats aktas surašytas ir L. J. pasirašytas 2004 m. spalio 22 d. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tokia turto arešto įregistravimo procedūra numatyta Turto arešto aktų registro nuostatuose, patvirtintuose 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 314 (Nuostatų IV skirsnis).

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtas (patalpa - garažas) buvo areštuotas ir L. J. saugoti perduotas 2004 m. spalio 22 d. Be to, tą pačią dieną jam buvo išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto perleidimą kitam asmeniui.

Liudytojo E. Č. parodymai tokiai teisėjų kolegijos išvadai neprieštarauja. Iš liudytojo parodymų seka, kad jis kaip policijos pareigūnas su L. J. bendravo ne ilgiau kaip iki 12.00 val. Priešingai, nei teigiama L. J. apeliaciniame skunde, liudytojo E. Č. parodymus apygardos teismas įvertino tinkamai, nes kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog L. J. į Valstybinę mokesčių inspekciją 2004 m. spalio 22 d. kaip tik ir buvo atvykęs po 12.00 val.

BK 246 str. 2 d. nustato, kad pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad L. J. , būdamas įspėtas dėl atsakomybės už areštuoto turto perleidimą kitam asmeniui ir būdamas atsakingas už šį turtą, 2004 m. spalio 25 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, veikdamas pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatus kaip šios bendrovės atstovas, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su G. P. , pagal kurią pastarajam buvo parduotas areštuotas turtas – patalpa - garažas, esantis Kaune, Radvilėnų pl. 1 (unikalus Nr. 1995-3015-7010:001). Tokiais veiksmais L. J. padarė nusikaltimą, kurio požymiai atitinka BK 246 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

L. J. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl tariamai padarytų pažeidimų surašant turto arešto aktą Nr. 349 bei tų pažeidimų reikšmingumo L. J. kaltės nustatymui neatitinka tikrovės, todėl atmetami:

1. Apeliacinio skundo teiginys, jog skundo autoriui tinkamai nebuvo išaiškinta atsakomybė už areštuoto turto perleidimą kitam asmeniui, prieštarauja turto arešto akto Nr. 349 turiniui. Iš jo matyti, kad apie baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus L. J. buvo įspėtas pasirašytinai (t. 2, b. l. 124).

2. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 10 p. turto saugotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam turto arešto aktą priėmusi arba šį aktą vykdanti institucija (pareigūnas) perduoda saugoti areštuotą turtą. Minimas įstatymas saugoti areštuotą turtą nedraudžia perduoti nei areštuoto turto savininkui, nei bendrovės, kuriai turtas priklauso nuosavybės teisėmis, direktoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo to momento, kai turtas areštuojamas, jo savininko turtinėms teisėms taikomas specialus teisinis režimas. Tuo siekiama užtikrinti galimybę įvykdyti skolininko mokestinę prievolę valstybei. L. J. , žinodamas, kad yra paskirtas areštuoto turto saugotoju, veikdamas turto savininko vardu, pardavė areštuotą turtą kitam asmeniui. Tokiu būdu Kauno AVMI neteko galimybės bent iš dalies įvykdyti skolininko UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės valstybei.

3. Kauno AVMI veiksmai nustatant areštuotino turto mastą bei areštuojant UAB (duomenys neskelbtini) turtą numatomai 100 000 Lt dydžio mokestinei nepriemokai užtikrinti, neprieštaravo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui (2004 m. balandžio 13 d. Įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Pagal šio įstatymo 101 str. 3 d. mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta išvada, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Įstatymo 101 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI II patikrinimų skyrius pagal pavedimą atliko UAB (duomenys neskelbtini) kompleksinį mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) gali būti papildomai priskaičiuota apie 100 000 Lt nesumokėtų mokesčių ir delspinigių, bei esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas (UAB (duomenys neskelbtini)) jam priklausančio turto gali netekti, pagrįstai buvo priimtas sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto arešto (t. 1, b. l . 6-8, 88).

Kad numatyta 100 000 Lt dydžio mokestinė nepriemoka nebuvo per didelė, patvirtina Kauno AVMI pažyma, pagal kurią iki 2006 m. birželio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą dar buvo nesumokėjusi 189 024 Lt mokesčių pagal patikrinimo aktą ir 33 178 Lt deklaruotų mokesčių. Realiai išieškota buvo tik 12 769 Lt (t. 2, b. l. 161). Taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, areštuoto UAB (duomenys neskelbtini) turto kaina buvo žymiai mažesnė už nustatytų mokestinių nepriemokų sumą.

L. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad areštuotas garažas dar 2004 m. rugpjūčio 31 d. buvo parduotas pirkėjui G. P. , nes tą dieną pirkėjas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė ženklią pinigų sumą. Toks teiginys prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 6.393 ir 6.398 str. reikalavimams bei garažo patalpos pardavėjo (UAB (duomenys neskelbtini)) ir pirkėjo G. P. pasirašytos sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn 2, 5.2 ir 5.2.1 punktams. Pagal paminėtą sutartį garažo patalpa G. P. nuosavybėn perėjo tik pasirašius jo priėmimo-perdavimo aktą, t. y. 2004 m. spalio 25 d. (t. 2, b. l. 134).

L. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 246 str. 2 d., nes areštuoto ir parduoto kitam asmeniui turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Apelianto nurodoma aplinkybė, jog Kauno m. apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino garažo patalpai uždėtą areštą, nepanaikina L. J. kaltės bei baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 str. 2 d. L. J. , žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausanti patalpa – garažas yra areštuota, o jis paskirtas šio turto saugotoju, tyčia, sutartį įforminusiai notarei pateikdamas melagingus duomenis, jog parduodamas turtas nėra areštuotas, pardavė minimą garažą kitam asmeniui. Nusikalstama veika buvo baigta L. J. pasirašius areštuoto turto pirkimo-pardavimo bei perdavimo pirkėjui sutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.