- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-1-497/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08271-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė A. Stoškutė – Bendorienė 2014 m. sausio 24 d. surašė M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0750-0083 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad M. S., būdamas darbdavio atstovu, UAB „N.” (į. k., Vilnius) direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis, t. y. iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą, darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.), taip pažeisdamas DK 144 straipsnio 3 dalį, 161 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotojas – vyriausiasis darbo inspektorius D. Čeponas 2014 m. birželio 26 d. nutarimu pripažino M. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė 2 500 Lt dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi patenkintas M. S. skundas ir panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. ATPN 3062 bei byla grąžinta nutarimą priėmusiai Institucijai spęsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2014-06-26 priimtą nutarimą. Institucijos manymu, 2014-06-26 nutarime atsižvelgta į visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad M. S. sudaro bei keičia darbuotojų darbo sutartis UAB "N." vardu, S. A. yra tiesiogiai pavaldus M. S., kasdienėje darbinėje veikloje vykdo jo nurodymus, todėl S. A. parodymai jo tiesioginio vadovo byloje tinkamai įvertinti kritiškai. Skunde nurodo, kad teismo nutartimi pripažintas UAB "N." gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimo faktas 2013 m. gruodžio mėn. dirbant 12 dienų iš eilės, be savaitinio poilsio, viršijant leistiną maksimalią darbo savaitės trukmę. M. S. 2014-01-24 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų pažeidimų taip pat neginčijo.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamam subjektui. Nurodo, kad pats M. S. savo skunde bei teismo posėdžio metu tvirtino, kad sprendimą organizuoti darbą poilsio dienomis jis priėmė atsižvelgęs į padalinio vadovo siūlymą bei darbuotojų sutikimus, įsakymą jis pasirašė formaliai, neįsigilindamas į galimas tokio įsakymo priėmimo pasekmes - pažeidžiamą darbuotojų darbo ir poilsio režimą. Apelianto teigimu, M. S., būdamas UAB "N." direktoriaus pavaduotoju, koordinuojančiu valymo skyriaus vadovų, pavaduotojų, valymo vadybininkų, kokybės kontrolierių darbą (direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 2.2 p.), įgaliotu reikalauti, kad būtų sudarytos normalios darbo ir poilsio sąlygos (direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 4.8 p.), galėjo ir turėjo suvokti 2013-12-06 pasirašyto įsakymo teisinius padarinius. Skunde pažymima, kad neįgaliotų asmenų įsakymai nėra privalomi vykdyti, tuo tarpu įmonės direktoriaus pavaduotojo 2013-12-06 įsakymas akivaizdžiai buvo pasirašytas įgalioto asmens, dėl jo teisėtumo nekilo abejonių jį įvykdžiusiems padalinio darbuotojams. Minėto įsakymo pasirašymas negali būti vertinamas vien tik kaip formalus veiksmas, kadangi jis sukėlė realias teisines ir finansines pasekmes - pasirašytą įmonės direktoriaus pavaduotojo įsakymą privalėjo vykdyti ir vykdė gamybinių dirbtuvių darbuotojai, kurie 2013 m. gruodžio mėn. dirbo 12 dienų iš eilės be savaitinio poilsio, viršijant maksimalią leistiną darbo laiko trukmę per 7 dienų laikotarpį, už darbą poilsio dienomis darbuotojams buvo priskaičiuotas ir išmokėtas padidintas darbo užmokestis. Nors Teismas nutartyje pasisakė, jog liudytojas S. A. pagal pareiginius nuostatus turi teisę spręsti dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo jam pavaldiems darbuotojams, tačiau jis pats posėdžio metu pripažino, kad tiesioginės prieigos prie įmonės lėšų jis neturi. Be to, institucijos teigimu, S. A. pareiginiuose nuostatuose (4.2 p., 4.4 p.) įtvirtinta jo teisė tik teikti siūlymus nustatyti darbuotojams darbo užmokestį, skirti paskatinimus, o realius sprendimus, kurie privalomi vykdyti, priima įmonės administracija (šiuo atveju - direktoriaus pavaduotojas M. S. (direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 2.15 p.).
Apelianto manymu, teismas, priimdamas sprendimą, kad vadovaujantis gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginių nuostatų 1.17 p. už darbuotojų darbo ir poilsio laiko organizavimą atsakingas šias pareigas einantis asmuo, neatsižvelgė į tai, kad jeigu pareiginiai nuostatai būtų pakankamas pagrindas S. A. savarankiškai priimti sprendimą dėl gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo poilsio dienomis organizavimo, M. S., pats patvirtinęs gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginius nuostatus ir žinodamas jų turinį, nebūtų priėmęs įsakymo dėl darbo poilsio dieną organizavimo ir apmokėjimo bei 2014-02-06 įsakymo dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo. Pasak apelianto, šių įsakymų buvimas leidžia daryti išvadą, kad nepaisant gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginių nuostatų 1.17 p., pagal įmonėje nusistovėjusią faktinę situaciją, realiai vykdytinus sprendimus įsakymo forma priėmė M. S..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą M. S. su pateiktu Institucijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. M. S. pažymi, kad teismas jau antrą kartą panaikina apelianto surašytą nutarimą bei grąžina administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Tokia vienareikšmiška teismo pozicija yra išlaikyta, dėl to, kad nutarimas yra surašytas nevisapusiškai išnagrinėjus visas reikšmingas bylai aplinkybes, o vien susikoncentruota į baudimą, todėl administracinė nuobauda paskirta netinkamam subjektui. Šiuo atveju teismas du kartus ištaisė apelianto, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančio organo trūkumus ir pripažino, kad ši institucija pažeidė jai įstatymo keliamą pareigą.
M. S. atsiliepime atkreipia dėmesį, kad teismui įvykdžius pareigą visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes - M. S., S. A. parodymus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tuo pačiu yra atskleidžiama byloje objektyvi tiesa, kuri nustatyta teismui padarius išvadą, kad nutarimas yra surašytas netinkamam subjektui, taip neteisėtai bei nepagrįstai suvaržius jo teises. Atsiliepime pabrėžiama, kad gamybinių dirbtuvių vadovas su M. S. darbo poilsio dienomis ar viršvalandžių klausimų nederina, kadangi jis negali fiziškai vertinti situacijos, nėra supažindinamas su pavaldžių S. A. darbuotojų darbo grafikais, jam nėra žinomas jų užimtumas. M. S. atkreipia dėmesį į tai, kad direktoriaus pavaduotojo darbo funkcijos iš esmės skiriasi nuo gamybinių dirbtuvių vadovo.
Atsiliepime teigiama, kad gyvendindamas pareiginių nuostatų 2.4 p. 2014 m. vasario 6 d. įsakymu "Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo" M. S. paskyrė S. A. būti atsakingu už jam pavaldžių darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymą bei tvirtinti jų darbo grafikus ir kita, tačiau faktiškai šias funkcijas S. A. vykdė ir iki šio įsakymo priėmimo. Pasak M. S., šis įsakymas yra detalizuojantis S. A. pareiginius nuostatus ir labiau atskleidžiantis jų 3.2. dalies 17 punkto turinį.
Šalies argumentai
M. S. nesutinka su apelianto argumentu, kad įsakymo "Dėl darbo poilsio dienomis" pasirašymą prilyginti tik formaliam veiksmui nėra pagrindo, kadangi Sauliui negalėjo priimti tokio sprendimo vienašališkai, nes jis neturi tiesioginės prieigos prie įmonės lėšų. Nurodo, kad administracinė nuobauda nepagrįstam subjektui yra paskirta už tai, kad darbuotojai dirbo pažeisdami savo poilsio režimą, tačiau ne už tai, kad jiems nebuvo atlyginta už šiuos darbus. Atlygintinumo klausimas viso bylinėjimosi metu nebuvo keliamas, kaip nieko bendro neturinti aplinkybė, kadangi priešingai už darbus buvo atlyginta tinkamai. Todėl toks apelianto argumentas yra visiškai nelogiškas, perteklinis ir neturintis jokio tiesioginio ryšio su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat teigiama, kad apeliantas teisingai nurodo, jog S. A. pareiginiuose nuostatuose yra nustatyta, kad jis turi teisę teikti vadovams pasiūlymus dėl sau pavaldžių darbuotojų darbo užmokesčių, paskatinimų ir pan., tačiau apeliantas sąmoningai nutyli aplinkybę išaiškėjusią teismo posėdžio metu, kad kiekvienas padalinio vadovas operuoja savarankiškai savo padalinio biudžetu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, o taip pat patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė. Pirmosios instancijos teismo nutartyje DK 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. pažeidimai nepagrįstai nekonstatuoti.
DK 144 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Taigi, viršijant leistiną maksimalią darbo savaitės trukmę užtraukiama administracinė atsakomybė pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.) ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. N575-2323/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei neišsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus.
Inspekcijos 2014 m. birželio 26 d. protokole Nr. ATPN 3062 nurodoma, kad M. S., būdamas darbdavio atstovu, UAB „N.“ neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis, t. y. iš 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą, darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (b.l. 24).
M. S. dėl padaryto administracinio pažeidimo paaiškino, kad jis pats darbuotojų darbo neorganizuoja, pažeidimo padarymo metu už įmonės padalinio veiklą ir darbuotojų darbo ir poilsio organizavimą atsakingas pagal savo atliekamas funkcijas ir pareigybes buvo ir šiuo metu yra S. A.. Nors raštiškas įgaliojimas minėtoms funkcijoms ir buvo duotas tik nuo 2014-02-06, tačiau už darbuotojų darbo ir poilsio paskirstymą iki įsakymo buvo atsakingas S. A.. Jis 2013-12-06 d. įsakymo „Dėl darbo poilsio dienomis“ nesvarstė, jis atėjo „srautiniu būdu“, pasirašė neanalizavęs turinio. Įsakymas, kurio pasėekoje ir padaryti pažeidimai, buvo priimtas S. A. ir darbuotojų iniciatyva, bei pažeidimas sąlygotas būtinojo reikalingumo. Šis įsakymas buvo svarstomas žemesniame lygyje, jį gavo tik pasirašymui.
Iš byloje esančio UAB "N." 2013-03-20 d. įgaliojimo matyti, kad direktoriaus pavaduotojas M. S., įgaliotas UAB "N." vardu pasirašyti visus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, prašymais, pasiūlymais, pažymomis, deklaracijomis, patvirtinimais, paaiškinimais, skundais, pretenzijomis ir pan., pasirašyti visus susijusius dokumentus, siekiant tinkamai atstovauti bendrovę ir t.t.. Įgaliojimas galioja iki 2014 m. kovo 20 d. (b.l. 26). Be to, iš byloje esančio UAB "N." 2013-12-06 d. įsakymo "Dėl darbo poilsio dienomis" matyti, kad bendrovės direktoriaus pavaduotojas M. S. įsakė 2013 m. gruodžio 7-8 d. dirbti UAB "N.“ darbuotojams - B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., 1. Olechnovič, Z. K., K. K., J. J., už darą poilsio dieną šiems darbuotojams atitinkamai apmokėti. Byloje esantys minėtų darbuotojų 2013-12-06 d. sutikimai patvirtina, kad atsižvelgiant į 2013-12-06 d. direktoriaus pavaduotojo siūlymą vykdyti savo darbines funkcijas, jie sutiko dirbti 2013 m. gruodžio 7 ir 8 dienomis (b.l. 24,25), t.y. jie dirbo po 8 val. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. 2d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. (imtinai), t.y. 12 dienų iš eilės (b.l, 13-15).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 1-0006/14 "Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo" buvo priimtas po to, kai M. S. 2014-01-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0750-0083 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d. Iš minėto įsakymo matyti, kad padalinių vadovai S. A. ir A. S. įpareigoti, laikantis Darbo kodekse nustatytos tvarkos, organizuoti pavaldžių darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą bei tvirtinti darbo (pamainų) grafikus. Su įsakymu S. A. ir A.S olncevienė supažindinti 2014-02-06 d. (b.l. 30).
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, kad vadovaujantis gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginių nuostatų 1.17 p. už darbuotojų darbo ir poilsio laiko organizavimą atsakingas šias pareigas einantis asmuo, neatsižvelgė į tai, kad jeigu pareiginiai nuostatai būtų pakankamas pagrindas S. A. savarankiškai priimti sprendimą dėl gamybinių dirbtuvių darbuotojų darbo poilsio dienomis organizavimo, M. S., pats patvirtinęs gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginius nuostatus ir žinodamas jų turinį, nebūtų priėmęs 2013-12-06 įsakymo „Dėl darbo poilsio dieną organizavimo ir apmokėjimo“ bei 2014-02-06 įsakymo „Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo“. Apibendrinant darytina išvada, kad nepaisant gamybinių dirbtuvių vadovo pareiginių nuostatų 1.17 p., pagal įmonėje nusistovėjusią faktinę situaciją, realiai vykdytinus sprendimus įsakymo forma priėmė būtent M. S..
M. S. aiškinimai, kad 2013-12-06 d. įsakymo „Dėl darbo poilsio dienomis“ nesvarstė, jis atėjo „srautiniu būdu“, pasirašė neanalizavęs turinio, įsakymas buvo svarstomas žemesniame lygyje ir jį gavo tik pasirašymui, yra deklaratyvaus pobūdžio, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes pažeidimo padarymo metu būtent M. S. kaip įmonės direktoriaus pavaduotojas, o ne S. A., buvo atsakingas už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų laikymąsi. Todėl M. S. kaip darbdavio atstovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Įmonės veikla bus organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. šią pareigą pažeidė, t. y. neužtikrino, kad Įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. nustatytos darbo organizavimo tvarkos.
Taigi, išanalizavus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. S. būdamas darbdavio atstovu, UAB "N." direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis, nes M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), ir įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.). Tuo M. S. pažeidė LR darbo kodekso 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje
Be to, teismas konstatuoja, kad M. S. už administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį - atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta jo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta.
Atsižvelgdamas į paminėtą ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis yra naikinama ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotojo D. Čepono 2014 m. birželio 26 d. nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.
M. S. skundo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skyriaus vedėjo pavaduotojo D.Čepono 2014 m. birželio 26 d. nutarimo netenkinti ir šį nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis yra neskundžiama.