Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-4456-877/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: e2-4456-877/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00746-2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: M. S.
Atsakovas: Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, Kauno miesto savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2-4456-877/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00746-2022Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

Kauno apyLINKĖs teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, Ievai Aglinskienei, Vilmai Mikelionienei, Živilei Užkurytei, Karolinai Šuliokienei,

dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovui advokato padėjėjui L. Z., atsakovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovė L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, Kauno miesto savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas M. S. teismui pateiktu ieškiniu, kurį galutinai patikslino 2022 m. vasario 11 d. prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021-11-10 parengtą servituto nustatymo planą, išmokant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, naudai 632.21 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų 21 ct.) dydžio vienkartinę kompensaciją dėl servituto nustatymo bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai). Į šiuos sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau - Skyrius), informaciją ir pagal Tarnybos teritoriniame skyriuje esančią archyvinę dokumentaciją yra numatyti įvažiavimo/išvažiavimo keliai. Tačiau faktiškai vietoje buvusio kelio šiai dienai yra įrengtas pėsčiųjų takas, Ieškovas nebeturi kaip patekti prie jam priklausančių Žemės sklypų.

3. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl servituto nustatymo, kuri 2021 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu atsakė, kad Miškų urėdija yra valstybinės miško žemės valdytoja patikėjimo teise ir ji jokių sandorių sudaryti negali, pasiūlė kreiptis į į Nacionalinę žemės tarnybą. NŽT 2021-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pakartotinai nurodė, jog tuo atveju, kai sandoriu turi būti nustatytas kelio servitutas valstybinės miško žemės sklypuose, kurie patikėjimo teise valdomi valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, minėtą sandorį turėtų sudaryti valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.

Šalies argumentai

4. Ieškovas 2021-06-17 su skundu kreipėsi į LR Seimo kontrolierių įstaigą nurodydamas, jog Ieškovas pateikė tris prašymus valstybės institucijoms, valstybės institucijos atsakymuose nurodė, kad nagrinėjamas klausimas nėra priskiriamas jų kompetencijai ir rekomendavo Ieškovui kreiptis į kitą instituciją, tokiu būdu netinkamai išnagrinėdamos prašymus ir neišspręsdamos patekimo į Žemės sklypus klausimo.

5. LR Seimo kontrolierius, remiantis 2021-09-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Ieškovo skundą tenkino dalyje dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Ieškovo prašymus bei išaiškino (pažymos 11-17 p.), jog nagrinėjamu atveju NŽT negali administraciniu aktu nustatyti kelio servituto (tarnaujančio daikto) Miško žemės sklype, nes NŽT servitutus administraciniu aktu turi teisę nustatyti tik Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 str. 2 d. nustatytais atvejais, į tai, kad VĮ VMU, kaip Miško žemės sklypo patikėtinis, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 str. 5 d., neturi teisės sudaryti sandorio dėl kelio servituto (tarnaujančio daikto) nustatymo, klausimas dėl kelio servituto (tarnaujančio daikto) Miško žemės sklypui nustatymo spręstinas teisme.

6. Ieškovas 2021-11-15 pateikė pasiūlymą Skyriui dėl servituto nustatymo sandoriu pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021-11-10 parengtą servituto nustatymo planą (toliau - Servituto nustatymo planas).

7. Skyrius 2021-12-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų prašymo“ nurodė, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis VĮ Valstybinių miškų urėdija negali sudarytu sandorio dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas) patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams, o NŽT negali nustatyti servituto kito patikėtinio valdomam valstybinės žemės sklypui. Klausimas dėl kelio servituto žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), spręstinas teisme.

8. Ieškovas 2021-11-15 pateikė pasiūlymą VĮ VMU dėl servituto nustatymo sandoriu pagal Servituto nustatymo planą. VĮ VMU 2021-12-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, nurodė, kad servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu.

9. Įvertinus tai, jog Ieškovui tiek atsakovė NŽT 2021-12-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek LR Seimo kontrolierius 2021-09-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir VĮ VMU 2021-12-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nagrinėjamu atveju servitutas nustatytinas teismo sprendimu, ieškovui išsėmus visas kitas galimybes nustatyti Žemės sklypams servitutą, ir nesant galimybės pilnavertiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisės ir patekti į jam nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus bei juose esančius statinius, todėl Ieškovas reiškia šį ieškinį dėl servituto nustatymo.

10. Suformavus Ieškovui nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus ir nenumačius patekimo į šiuos žemės sklypus, t. y. nenustačius reikiamų servitutų, buvo pažeistos Ieškovo konstitucinės teisės tinkamai naudotis LR Konstitucijos garantuojamomis nuosavybės teisėmis, susijusiomis su jo valdomu turtu, kadangi nenustačius servituto Ieškovui nuosavybės teise priklausantiems Žemės sklypams, jų naudojimas tampa faktiškai bei teisiškai neįmanomu, kadangi tai reiškia, kad Ieškovas norėdamas patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, turės neteisėtai kirsti kaimyninį miško paskirties žemės sklypą, priklausantį Lietuvos Respublikai ir tokiu būdu pažeis nustatytą reglamentavimą.

II. Atsakovės atsiliepimai ir argumentai

11. 2022 m. vasario 7 d. atsiliepimu į ieškinį VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU, atsakovė) nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su VMU patikėjimo teise valdomu miško sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal VMU atliktus kadastrinius matavimus ir surinktus kadastro duomenis yra suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2016-04-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu VMU valdomo Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašas galioja nuo 2016-05-02). Žemės sklypo formavimo metu Žemės sklype nebuvo automobilių kelių, kuriais galima būtų privažiuoti prie M. S. priklausančių žemės sklypų. Tokių kelių nebuvo nei įrengtų natūroje, nei įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nei pavaizduotų miškų valstybės kadastro žemėlapiuose. Pažymėtina, kad Žemės sklypo teritorija priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre. Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje tokių kelių įregistruota nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad Žemės sklypo formavimo metu nebuvo daikto, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

12. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, neva į jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, jų planuose, yra numatytas patekimas, pažymėti pravažiavimo keliai, tačiau faktiškai vietoje buvusio kelio šiai dienai yra įrengtas pėsčiųjų takas, todėl Ieškovas nebeturi kaip patekti prie jam priklausančių žemės sklypų.

Atsiliepimas

13. VMU nuomone, tokie Ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi nei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau - Miškų kadastras) duomenyse, nei teritorijų planavimo dokumentuose, nei pagal Žemės sklypo planą Žemės sklype nėra fiksuoto jokio kelio. Ieškovo prašomoje nustatyti kelio servitutą Žemės sklypo vietoje yra pėsčiųjų takas, kuris nei faktiškai, nei teisiškai neatitinka Lietuvos Respublikos Kelių įstatyme apibūdintos kelio sąvokos. Kelių įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad kelias tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

14. Ieškovo pateiktose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad tai yra žolinės ir samanų dangos pėsčiųjų takas, apaugęs medžiais ir krūmais. Tokiu būdu fotonuotraukose įvardinamo galimo kelio fotofiksacija tik patvirtina, kad natūroje esamas Ieškovo įvardinamas „kelias" aiškiai neatitinka kelio sąvokos, apibrėžtos Kelių įstatyme ir atitinka miško žemės sąvoką, apibrėžtą Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje: Miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

15. Akivaizdu, kad esamas tarpas tarp medžių, kurį Ieškovas įvardina „keliu" negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos ir 4 metrų juostoje augančių medžių.

16. Kadangi Žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl Žemės sklype norint Ieškovo naudai nustatyti kelio servitutą, būtų būtina dalį valstybinio miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus.

17. Nors Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai (inter alia 2 punkte, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti), tačiau atsižvelgiant į to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės - ekosistemų apsaugos miškuose. Būtent į minėtai miškų grupei priskirtų miškų plotą patenka Ieškovo Ieškinyje pridėtame UAB „Geomatininkai" plane nurodytas kelio servituto plotas. Be to, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 5 d., miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, kas šiuo atveju nėra atlikta.

III. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio atsiliepimai ir argumentai

18. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)), suformuotas atsižvelgiant į 1995 m. parengtą Žemės sklypo suformavimo schemą ir pagal ją parengtą sklypo ribų planą. Įvažiavimo/išvažiavimo kelias į/iš minėtą (-o) žemės sklypą (-o) šiuose dokumentuose nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės.

19. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtintą planą. Plane nurodyta, kad įvaža į minėtą žemės sklypą planuojama valstybės žemėje, numatant kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) žemės sklype (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės (kelio servitutai (tarnaujantis ir viešpataujantis daiktai) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos.

20. Pabrėžė, kad Miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas - ekosistemų apsaugos miškų sklypai, ir kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kelio servitutai (tarnaujantys daiktai), suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis per miško ūkio paskirties žemės sklypą, nenumatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui atliekant miško žemės sklypo formavimo procedūras, ieškovas, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, pranešimu buvo pakviestas atvykti į sklypo matavimus. Iš Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto, kuris surašytas 2014 m. gruodžio 3 d., matyti, kad ieškovas dalyvavo Žemės sklypo ribų paženklinimo procedūroje ir su sklypo ribomis sutiko pasirašydamas minėtame akte.

21. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks servitutas - atlygintinas ar ne - turi būti nustatytas. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) yra nustatyta vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už servitutą dydžio ir jos mokėjimo sąlygų, turėtų vadovautis Metodika. Pažymėtina, kad nustatant servitutą turi būti atlyginama sunaikintų sodinių (jei tokių yra) vertė, bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą praradimo.

IV. Trečiojo asmens Kauno m. savivaldybės administracijos atsiliepimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

22. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė dėl ieškovo M. S. patikslinto ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

23. Paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nuosavybės teisėms atkurti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Vykdant šiame teisės akte nustatytas procedūras, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plane šiaurinėje formuojamo žemės sklypo dalyje pažymėta planuojama įvaža valstybinėje žemėje. Pažymėjo, jog besiribojanti su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), teritorija žemės sklypo plano tvirtinimo metu buvo nesuformuota valstybinė žemė, dėl šios priežasties matininkas, rengdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, neturėjo galimybės projektuoti servituto, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius - siūlyti Kauno apskrities viršininko administracijai nustatyti servitutą (tarnaujantįjį daiktą), skirtą patekimui į formuojamą žemės sklypą nesuformuotoje valstybinėje žemėje - kol nekilnojamasis daiktas nėra suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo nustatyti tokio daikto savininko teises ribojančių daiktinių teisių. Suformavus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus Atsakovės žemės sklypą, nei šis sklypas, nei Ieškovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais nebuvo planuojami.

24. Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat neturi duomenų apie parengtus ir patvirtintus Ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Kaip matyti iš byloje pateikto Ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)`, Nekilnojamojo turto registro išrašo, jis buvo suformuotas ir privatizuotas dar 1996 metais. Įvertinus tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių nuostatas, galima daryti prielaidą, jog šis namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas atlikus geodezinius matavimus. Atsižvelgiant, kad besiribojančiose teritorijose nebuvo suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų, suprojektuoti ir nustatyti servitutus nesuformuotoje valstybinėje žemėje privažiavimui iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės.

V. Trečiojo asmens Valstybinės miškų tarnybos atsiliepimai ir argumentai

25. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad Žemės sklypo formavimo metu Žemės sklype nebuvo automobilių kelių, kuriais galima būtų privažiuoti prie M. S. priklausančių žemės sklypų. Visiškai sutinka su VMU nuomone, kad esamas tarpas tarp medžių, kurį Ieškovas įvardina „keliu“ negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos ir 4 metrų juostoje augančių medžių.

26. Kadangi Žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl Žemės sklype norint Ieškovo naudai nustatyti kelio servitutą, būtų būtina dalį valstybinio miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus. Nors Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai (inter alia 2 punkte, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti), tačiau atsižvelgiant į to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose. Būtent į minėtą miškų grupei priskirtų miškų plotą patenka, Ieškovo pridėtame UAB „Geomatininkai“ plane, nurodytas kelio servituto plotas. Be to, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 5 d., miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, kas šiuo atveju nėra atlikta. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis manome, kad statyti statinius (šiuo atveju įrengti kelią) miško žemėje draudžiama. Statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis, tik kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra suplanuotas atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose.

27. Hipotetiniu atveju, jeigu asmenys inicijuotų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras, kompleksiškai taikytinos ne tik minėtos Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatos, bet ir to paties straipsnio 8 dalies teisės normos. Būtina pažymėti, kad Žemės sklype nustačius Ieškovo naudai kelio servitutą transporto priemonių važiavimui, Ieškovas įgytų teisę minėtu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju ir pan.), kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei).

28. Nurodė, kad preliminarus piniginės kompensacijos dydis už planuojamą 0,2597 m² miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v. yra 3438,61 Eur, tame skaičiuje kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės vidutinė rinkos vertė 489 Eur, medynų įveisimo ir išauginimo išlaidos – 2774,73 eur, prarasto medienos prieaugio vertė -174,88 Eur. Miško žemės sklypo vidutinę rinkos vertę skaičiuoja VĮ Registrų centras.

VI. Trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamento atsiliepimai ir argumentai

29. Trečiasis asmuo 2022 m. liepos 14 d. atsiliepime nurodė, kad dėl kelio servituto nustatymo neturi nei materialinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo ir nurodė spręsti bylą teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės ir nustatytų faktinių aplinkybių.

30. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnis). Ieškovo teigimu, žemės planuose į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra numatytas patekimas, pažymėti pravažiavimo keliai, tačiau faktiškai vietoje buvusio kelio šiai dienai yra įrengtas pėsčiųjų takas, Ieškovas nebeturi kaip patekti prie jam priklausančių Žemės sklypų.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovui M. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini) 91 t. b. l. 15-19).

32. Atsakovė patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. duomenys neskelbtini) (toliau - Atsakovės žemės sklypas) (1 t. b. l. 13-14). Žemės sklypas yra suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2016-04-19 sprendimu Nr. duomenys neskelbtini). Kadastrinius matavimus atliko Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Šio įsakymo pagrindu VMU valdomo Žemės sklypo kadastro duomenys buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašas galioja nuo 2016-05-02) (1 t., b. l. 13-14).

33. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas duomenys neskelbtini), buvo suformuotas nuosavybės teisėms atkurti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Vykdant šiame teisės akte nustatytas procedūras, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas, atsižvelgiant į 1995 m. parengtą Žemės sklypo suformavimo schemą, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. duomenys neskelbtini) „Dėl žemės duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“. Plane nurodyta, kad įvaža į minėtą žemės sklypą planuojama valstybės žemėje, numatant kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) žemės sklype duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės (kelio servitutai (tarnaujantis ir viešpataujantis daiktai) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos (1 t., b. l. 8-9, 15-16).

34. Žemės sklypas duomenys neskelbtini), kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo žemės sklypo duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo ir žemės sklypo plano, buvo suformuotas atsižvelgiant į 1995 m. parengtą Žemės sklypo suformavimo schemą ir pagal ją parengtą sklypo ribų planą. Įvažiavimo/išvažiavimo kelias į/iš minėtą (-o) žemės sklypą (-o) šiuose dokumentuose nurodytas iš šiaurinės sklypo pusės (1 t., b. l. 10, 17-19).

35. Miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas - ekosistemų apsaugos miškų sklypai, ir kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kelio servitutai (tarnaujantys daiktai), suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis per miško ūkio paskirties žemės sklypą, nenumatyti 91 t., b. l. 13-14).

36. VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui atliekant miško žemės sklypo formavimo procedūras, ieškovas, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkas, pranešimu buvo pakviestas atvykti į sklypo matavimus. Iš Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto, kuris surašytas 2014 m. gruodžio 3 d., matyti, kad ieškovas dalyvavo Žemės sklypo ribų paženklinimo procedūroje ir su sklypo ribomis sutiko pasirašydamas minėtame akte.

37. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio mėn. atsakymo ieškovo atstovui į paklausimą priedų nustatyta, kad 2008 m. sausio 9 d. Aplinkos ministras Įsakymu Nr. D1-13 „Dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planą, kuriuo be kita ko numatė įrengti pažintinį taką (1 t., b. l. 175-181). (duomenys neskelbtini) valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo projekte buvo numatyta suprojektuoti įvairaus dydžio linijinius ir tranzitinius takus esamais miško keliukais, pagal poreikį juos praplatinant. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, kad aplink ieškovo žemės sklypus suformavus miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir jį perėmus valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, buvusio miško kelio, kuriuo ieškovas lig šiol patekdavo į savo sklypus, vietoje yra įrengtas pėsčiųjų takas. Jį įrengiant buvo iškasta miško paklotė, suplūktas gruntas, patiestas armuojantis tinklas ir išberta skalda. Šias aplinkybes patvirtinta vietoje atliktos nuotraukos, kuriose per laiką išryškėjo įrengto pėsčiųjų tako sluoksniai. Ieškovo teigimu, dėl sudėtingo vietovės reljefo į jo žemės sklypus patekti nėra kitos galimybės. Tokios galimybės nenurodė nei atsakovė, nei tretieji asmenys.

38. Ieškovas 2021 m. vasario 10 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (toliau - Skyrius), kuriuo prašyta suteikti informaciją kur, pagal Tarnybos teritoriniame skyriuje esančią archyvinę dokumentaciją, yra numatyti įvažiavimo/išvažiavimo keliai į/iš Žemės sklypus. Skyrius 2021 m. vasario 26 d. raštu Nr. duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo, kad į Žemės sklypus yra numatytas patekimas iš šiaurinės pusės, per valstybinę žemę, kuri šiai dienai yra suformuota miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Miško žemės sklypas) ir patikėjimo teise valdoma valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VĮ VMU). Šiame žemės sklype nėra įregistruotas Žemės sklypams kelio servitutas, todėl valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdijos turi teisę sudaryti sandorius dėl servitutų patikėjimo teise valdomame žemės sklype (1 t., b. l. 51-52).

39. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2021 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu atsakė, kad Miškų urėdija yra valstybinės miško žemės valdytoja patikėjimo teise ir ji jokių sandorių sudaryti negali. Pasiūlė kreiptis dar kartą į Nacionalinę žemės tarnybą, galbūt tiesiai į Vilnių į jų centrinę administraciją ir išdėstyti visas aplinkybes (1 t., b. l. 47). Ieškovas pateikė 2021 m. kovo 10 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, kuriuo prašė paaiškinti, kuri institucija turėtų būti suinteresuota šalimi norint nustatyti kelio servitutą valstybinės reikšmės miško sklype. Skyrius 2021-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pakartotinai nurodė, jog tuo atveju, kai sandoriu turi būti nustatytas kelio servitutas valstybinės miško žemės sklypuose, kurie patikėjimo teise valdomi valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, minėtą sandorį turėtų sudaryti valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (1 t., b. l. 48-50).

40. Valstybės institucijoms nesprendžiant ieškovo klausimo, jis kreipėsi į Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius, remiantis 2021-09-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Ieškovo skundą tenkino dalyje dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Ieškovo prašymus bei išaiškino (pažymos 11-17 p.), jog nagrinėjamu atveju NŽT negali administraciniu aktu nustatyti kelio servituto (tarnaujančio daikto) Miško žemės sklype, nes NŽT servitutus administraciniu aktu turi teisę nustatyti tik Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 str. 2 d. nustatytais atvejais, į tai, kad VĮ VMU, kaip Miško žemės sklypo patikėtinis, vadovaujantis Žemės įstatymo 7 str. 5 d., neturi teisės sudaryti sandorio dėl kelio servituto (tarnaujančio daikto) nustatymo, klausimas dėl kelio servituto (tarnaujančio daikto) Miško žemės sklypui nustatymo spręstinas teisme (1 t. b. l. 28-45).

41. UAB „Geomatininkai“ matininkas A. P. 2021 m. lapkričio 10 d. parengė servituto nustatymo planą (toliau - Servituto nustatymo planas) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys) (1 t., b. l. 25-26).

42. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-09-25 išrašo (1 t., b. l. 15-16) nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2011 m. spalio 12 d., jo naudojimo būdas- bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- kita. Nustatyta daiktinė teisė- 0,006 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis sklype (duomenys neskelbtini). Sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustiniu ir jam nuo 2020 m. sausio 2 d. yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos- 2019 m. birželio 6 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (V skyrius, dvidešimt antrasis skirsnis „Kraštovaizdžio draustiniai“; V skyrius, aštuntasis skirsnis „Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai“; VI skyrius, aštuntasis skirsnis „paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“), 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711. Registro išrašo 11 punkte nurodyta, kad norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype, parengti žemės sklypo detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

43. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2014-10-28 išrašo (pradinio ieškinio priedas) nustatyta, kad žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2001 m. rugsėjo 6 d., jo naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- kita. Sklype yra pastatas- gyvenamasis namas, kurio statybos pabaigos metai 1918, fizinio nusidėvėjimo procentas 71, kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugsėjo 9 d. be to, sklype įregistruoti ūkinis pastatas, kiemo rūsys, tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas. Sklypui nuo 1996-09-27 yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos- XXXV. „Kraštovaizdžio draustiniai“.

44. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, valstybinės žemės patikėtiniui sudarant sandorius, kai valstybinės žemės patikėtinio valdomas žemės sklypas tampa tarnaujančiuoju daiktu, būtų pažeidžiamas Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas. Todėl, nors vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi visi valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, tačiau dėl Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo patikėtiniai, kurie patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypus įgijo vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi (šiuo atveju VĮ VMU), sandorių, kurių pagrindu patikėtinių valdomas žemės sklypas įgytų tarnaujančiojo daikto statusą, sudaryti negali, todėl ginčas dėl servituto nustatymo sprendžiamas teisme.

45. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-118/2012).

46. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą atsakovės patikėjimo teise valdomame (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje esančiame miško sklype tam, kad galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nes šiuo metu norėdamas patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, turės neteisėtai kirsti kaimyninį miško paskirties žemės sklypą, priklausantį Lietuvos Respublikai ir tokiu būdu pažeis nustatytą reglamentavimą. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis pageidauja įgyvendinti savo teisę į statybą, kadangi planuoja rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančius pastatus. Kaip nustatyta iš viešo registro duomenų (Sprendimo 44 pastraipa), ieškovui priklausantys pastatai, kurių seniausias pastatytas 1918 m., esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra ženkliai fiziškai susidėvėję, o žemės sklypo naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- kita, todėl yra objektyvus būtinumas patekti į žemės sklypą su transporto priemonėmis, galinčiomis pristatyti statybines medžiagas, reikalingas statybos darbams vykdyti. Iki atsakovei perėmus patikėjimo teise valdyti esančius miško sklypus, ieškovas į savo nuosavybę patekdavo miško keliukais, kurie kaip keliai miško kadastre nėra ir nebuvo registruoti. Tai, kad patekimas į sklypus faktiškai egzistavo, patvirtina ir viešame registre įregistruoti šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai, kurių statybos metai yra 1918 m. (gyvenamasis namas), 1958 m. (ūkinis pastatas), 1964 m. (kiemo rūsys), 1985 m. (tvora, kiemo aikštelė, stoginė, lauko tualetas).

47. Patekimas į ieškovo žemės sklypus žemės sklypų planuose yra numatytas iš šiaurinės pusės, pro (duomenys neskelbtini) gatvę šių žemės sklypų planuose. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-09-06 namų valdos žemės sklypo ribų plane punktyrine linija ir sutartiniu ženklinimu „Privaž.“ yra pažymėtas patekimas iš šiaurės pusės, schemoje privažiavimo kelią, pavadintą (duomenys neskelbtini) gatve, jungiant su (duomenys neskelbtini) gatve. O žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009-02-11 žemės sklypo plane taip pat punktyrine linija bei pastaba „Planuojama įvaža valstybinėje žemėje“ yra pažymėtas patekimas iš šiaurės pusės. Šio žemės sklypo naudai jau yra nustatytas 60 kv. m kelio servitutas (viešpataujantis), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis per gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau per Miško žemės sklypą pravažiavimas dėl neaiškių priežasčių abiem žemės sklypams nebuvo nustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

48. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Taisyklės) yra nustatyta, kad rengiant projektą yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai (4.5 p.), formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (42 p.), Sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai (53 p.).

49. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad vykdant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo procedūras, teritorija žemės sklypo plano tvirtinimo metu buvo nesuformuota valstybinė žemė, dėl šios priežasties matininkas, rengdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, neturėjo galimybės projektuoti servituto, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius - siūlyti Kauno apskrities viršininko administracijai nustatyti servitutą (tarnaujantįjį daiktą), skirtą patekimui į formuojamą žemės sklypą nesuformuotoje valstybinėje žemėje - kol nekilnojamasis daiktas nėra suformuotas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo nustatyti tokio daikto savininko teises ribojančių daiktinių teisių. Suformavus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus Atsakovės žemės sklypą, nei šis sklypas, nei Ieškovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais nebuvo planuojami. Nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tikėtina buvo suformuotas atlikus geodezinius matavimus. Atsižvelgiant, kad besiribojančiose teritorijose nebuvo suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų, suprojektuoti ir nustatyti servitutus nesuformuotoje valstybinėje žemėje privažiavimui iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės.

50. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro 2021-10-28 išrašo, miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2016-01-29. Kadastrinius matavimus atliko atsakovė. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. 2016-01-29 galiojusios šių taisyklių redakcijos 14 punkte buvo nustatyta, kad Kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga: 14.1. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; 14.2. nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; 14.3. žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; 14.4. detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; 14.5. žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; 14.6. žemės sklypų planų kopijos; 14.7. ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; 14.8. valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; 14.9. gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; 14.10. statinio projektas; 14.11. statybos leidimas; 14.12. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Atsakovei, kaip savo srities profesionalei, iš žemės sklypų planų kopijų, ortofotografinių žemėlapių ar jų pagrindu parengtų topografinių žemėlapių, kadastro duomenų negalėjo būti nežinoma, kad žemės sklypas yra formuojamas aplink ieškovo žemės sklypus, į kuriuos planuose yra numatytas įvažiavimas iš planuojamo sklypo šiaurinės pusės, kad ieškovo žemės sklype yra pastatai. Aukščiau aptartas reglamentavimas numato pareigą projekto sprendinių rengėjams ir šiuose procesuose dalyvaujančioms institucijoms užtikrinti trečiųjų asmenų teises būtent nustatant servitutą. Tačiau nagrinėjamu atveju šioje teritorijojų planavimo sprendiniuose nebuvo numatytas kelio servitutas miško žemės sklype ieškovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų naudai.

51. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, kurių kiti proceso dalyviai nepaneigė, ieškovas prašo miško žemės sklype nustatyti kelio servitutą toje vietoje, kur yra faktiškai naudojamas platus pėsčiųjų takas, kuris nėra apaugęs medžiais, krūmais ar kitais želdiniais. Prieš užtveriant šią atkarpą ir ją paliekant pėsčiųjų takui, šis miško keliukas buvo naudojamas transporto priemonėmis patekti į žemės sklypus. Ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka faktinę situaciją ir esamą naudojimą, bei nustačius šioje vietoje kelio servitutą, nei vienai iš šalių nereikėtų patirti papildomų išlaidų kelio įrengimui, nebūtų poreikio šalinti jokių želdinių, todėl nebūtų daroma žala miškui.

52. Bylos medžiaga patvirtina, kad į ieškovui priklausančius Žemės sklypus nėra galimybės numatyti patekimo, nustatant servitutą per kitus žemės sklypus ar pravažiavimą numatant kitoje vietoje, kadangi miško žemės sklypas juosia iš visų pusių žemės sklypus, iš pietinės pusės patekimą riboja (duomenys neskelbtini) upelis bei status šlaitas, o patekimą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) plento riboja ypač nelygus reljefas su aukštu šlaitu, bet kokio transporto judėjimas kitu, nei prašomu nustatyti servitutu yra neįmanomas be ženklaus poveikio miško žemės sklypui, kirtimų, reljefo ir tereno keitimo.

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog teismo sprendimu nenustačius servituto, jis neturi galimybės naudoti savo žemės sklypų pagal paskirtį, todėl jo reikalavimas tenkinamas ir nustatomas atlygintinas kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.

54. Tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). CK 4.129 str. numatyta, kad sutartimis gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovas prašo nustatyti 632.21 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą.

55. Kompensacijos dydis paskaičiuojamas remiantis nusistovėjusia teismų praktika taikyti vidutinę žemės sklypo rinkos vertę proporcingai paskaičiuotą nustatyto servituto plotui bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 p. Vienkartinės kompensacijos dydis - 632.21 Eur (131 612,00 Eur ÷ 54,0640 ha = 2,434.37 Eur/ha x 0,2597 ha = 632.21 Eur).Toks kompensacijos dydis teismo vertinimu yra teisingas ir sąžiningas įvertinant aplinkybę, kad būtent atsakovė, kuri yra valstybės įmonė, rengė žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dėl jos kaltės nebuvo suplanuotas ieškovo patekimas prie jo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

57. 2022 m. rugsėjo 12 d. prašyme ieškovas nurodo, kad jis turėjo 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 726 Eur išlaidų už UAB „Geomatininkai“ išmatuotą vietoje pravažiavimą ir parengtą servituto nustatymo planą ir 1530 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo turėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ( 1 t. b. l. 11; 2 t., b. l. 59-66; 3 t., b. l. 14-17). Išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas dydis yra žymiai mažesnis už maksimalų Rekomendacijose nurodomą, atitinka atstovo darbo sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovą teisme, todėl ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str. 1 d.).

58. Atsakovė 2022 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo nukrypti nuo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos iš jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Nurodo, kad ji negali būti atsakinga dėl proceso, nes vadovaujantis dabar galiojančiomis Žemės įstatymo nuostatomis, valstybinės žemės patikėtiniui sudarant sandorius, kai valstybinės žemės patikėtinio valdomas žemės sklypas tampa tarnaujančiuoju daiktu, būtų pažeidžiamas Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas. Todėl nors vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi visi valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų, tačiau dėl Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo patikėtiniai, kurie patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypus įgijo vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, sandorių, kurių pagrindu patikėtinių valdomas žemės sklypas įgytų tarnaujančiojo daikto statusą, sudaryti negali.

59. Žemės ūkio ministerija parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 13, 23 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų projektavimą ir formavimą, nustato įgaliotoms institucijoms pareigą kiekvienu atveju išspręsti tinkamo nekilnojamojo daikto naudojimo pagal paskirtį (pvz., įvažiavimo į žemės sklypą arba asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, galimybės eksploatuoti jam priklausančius žemės sklype esančius statinius ar įrenginius) klausimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žemės reformos eigoje rengiant privatizuojamų ar kitų valstybinės žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus bei žemės sklypų planus bei formuojant šiuos sklypus administraciniu aktu nebuvo užtikrintas tinkamas nekilnojamojo daikto naudojimas pagal paskirtį (pvz., sprendiniai dėl patekimo į žemės sklypą ar kitą objektą nebuvo suprojektuoti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, arba buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti), nors pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tai turėjo būti padaryta. Šiuo metu yra nustatyta apie 3480 atvejų dėl žemės sklypams nenustatytų servitutų, kurių nustatymas turi būti sprendžiamas teisme, nors pareiga užtikrinti tinkamą projektavimą ir žemės sklypo formavimą teko valstybės institucijoms, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdžius, susidariusios situacijos sprendimas tampa asmenų, suinteresuotų servituto nustatymu, problema. Šiuo įstatymo projektu Žemės ūkio ministerija siūlo įtvirtinti galimybę administracine tvarka valstybės ir savivaldybių lėšomis nustatyti servitutus išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę, nesilaikant teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar kitą objektą, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

60. Taigi, iš šio aiškinamojo rašto akivaizdu, kad valstybės valdymo institucija pripažįsta, jog esama daug analogiškų ieškovo situacijai atvejų ir, valstybės institucijoms neužtikrinus tinkamo projektavimo ir žemės sklypo formavimo administracine tvarka, siūlo įstatymų leidėjui įtvirtinti galimybę valstybės ir savivaldybių lėšomis nustatyti servitutus. Šioje byloje nustatyta, kad formuojant atsakovo valdomą žemės sklypą, ieškovui nebuvo užtikrinta galimybė patekti į jo žemės sklypą, o žemės sklypo projektavimą ir formavimą vykdė valstybės įmonė. Todėl teismas sprendžia, kad valstybės valdymo institucijai siekiant įtvirtinti teisinį reglamentavimą, kad tokiu atveju netgi atlyginimo už servituto nustatymą naštą turėtų prisiimti valstybė, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

61. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantys), atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. 2021-11-10 parengtą servituto nustatymo planą, išmokant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, naudai 632.21 Eur (šešių šimtų trisdešimt dviejų eurų 21 ct.) dydžio vienkartinę kompensaciją dėl servituto nustatymo.

Priteisti iš Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 341 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė