Utenos apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo traukiamo administracinėn atsakomybėn J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, neteisto, dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. (J. K.), 2015 m. gegužės 4 d., apie 15 val. 40 min., Ignalinoje, Budrių-Taikos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VOLVO FH valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir106 punktų reikalavimus, sukdamas į dešinę ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė prieš jį sankryžoje stovėjusį ir ketinantį sukti į kairę pusę automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. C., ir nežymiai apgadino šį automobilį. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).

J. K. (J. K.) 2015 m. gegužės 4 d. suraišytame administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad jis savo veiksmais padarė ir kitą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismo posėdyje liudytoju apklausta J. C. parodė, kad 2015 m. gegužės 4 d. apie 16 val. ji automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Norfa“. Kartu su ja automobilyje važiavo sūnus T. C.. Sustojusi sankryžoje, J. C. įjungė kairės pusės posūkį ir laukė, kol iš kairės ir iš dešinės pusės pravažiuos automobiliai. Jai belaukiant iš paskos privažiavo krovininis automobilis su užrašu „Maxima“ ir pravažiavęs pro ja nusuko sankryžoje į dešinę pusę. J. C. nurodo, jog krovininiam automobiliui pravažiuojant pro ja, ji pajuto, kad krovininis automobilis kliudė jos automobilio dešinįjį šoną. Krovininis automobilis net nesustojęs nuvažiavo. Iš automobilio iššokęs T. C. dar bandė mojuoti rankomis, rodydamas ženklą vairuotojui, tačiau jis nesustojo. Ar vairuotojas matė, kad jam yra mojuojama, ar ne, J. C. nurodo nežinanti. J. C. automobiliui buvo apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, bamperis ir įskeltas žibintas. Iškvietus policijos pareigūnus, šie įformino autoįvykį. Forminant autoįvykį, po kiek laiko grįžo krovininio automobilio vairuotojas, kadangi minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje jis buvo palikęs puspriekabę. Krovininio automobilio vairuotojas iš pradžių neigė patį susidūrimo faktą, nurodė, jog jokio susidūrimo smūgio jis nepajutęs ir nepastebėjęs, tačiau vėliau, kai policijos pareigūnai nufotografavo ir išmatavo J. C. automobiliui padarytų pažeidimų aukštį, jis sutiko, kad galėjo kliudyti J. C. automobilį posūkio į dešinę metu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu. 2015 m. gegužės 4 d. dirbdamas su studentais, apie 15 val. 45 min. iš Utenos VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Ignalinoje, Taikos gatvėje yra eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad Taikos-Budrių gatvių sankryžopje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), kurį vairavusi J. C. paaiškino, jog jai išvažinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Norfa“. Ir sustojus sankryžoje bei įjungus kairės pusės posūkį iš paskos privažiavęs krovininis automobilis su užrašu „Maxima“ sukdamas į dešinę pusę kliudė jos automobilio dešinįjį šoną. Krovininis automobilis net nesustojęs nuvažiavo. Forminant autoįvykį, po kiek laiko grįžo krovininio automobilio vairuotojas, kadangi minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje jis buvo palikęs puspriekabę. Krovininio automobilio vairuotojas iš pradžių neigė patį susidūrimo faktą, nurodė, jog jokio susidūrimo smūgio jis nepajutęs ir nepastebėjęs, tačiau vėliau, kai policijos pareigūnai nufotografavo ir išmatavo abiejų automobilių padarytus pažeidimus, jis sutiko, kad galėjo kliudyti J. C. automobilį posūkio į dešinę metu, tačiau ir toliau teigė, kad tikrai to nepajutęs. Lengvajam automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, bamperis ir įskeltas žibintas, o krovininio automobilio atlenktas valstybinio numerio laikiklis.

J. K. (J. K.) kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. dispozicijoje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), įrodyta: 2015 m. gegužės 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 59P-30072228-15, 2015 m. gegužės 4 d. J. C. paaiškinime, 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. T. C. paaiškinimuose, 2015 m. gegužės 4 d. J. K. paaiškinime, 2015 m. gegužės 4 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio R. Š. tarnybiniame pranešime, fotolentelėse, kompaktiniame diske pateiktose fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų J. C. ir R. Š. parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad J. K. (J. K.) kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodyta. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. J. K. (J. K.) savo paaiškinime nurodė, kad jis savo ir kito sankryžoje stovėjusio automobilio susidūrimo nepajuto ir neišgirdo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Surinktais įrodymais nėra galimybės nustatyti, kad J. K. (J. K.), veikdamas tyčia, pažeidė KET 219.1 punkto reikalavimus (Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. J. K. (J. K.) nurodo, jog apie įvykdytą eismo įvykį jis nežinojo, smūgio nepajuto, duomenų, paneigiančių šiuos J. K. parodymus byloje nėra.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

J. C. 2015 m. gegužės 4 d. paaiškinime ir teismo posėdyje liudytojo apklausos metu, T. C. 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. duotose paaiškinimuose nurodė, jog krovininį automobilį vairavęs J. K. (J. K.) kliudęs J. C. stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), nesustojęs nuvažiavo. Ar vairuotojas matė iš automobilio išlipusį ir rankomis mojuojantį T. C., jie pasakyti negali. Iš šių asmenų, bei paties J. K. paaiškinimų bei esančios byloje medžiagos (kompaktiniame diske pateiktose fotonuotraukose) matyti, kad nukentėjusiosios J. C. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. (J. K.) automobiliai buvo apgadinti nežymiai (J. K. vairuojamam kroviniam automobiliui tik atlenktas valstybinio numerio laikiklis). Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog J. K. (J. K.) iš eismo įvykio vietos pasitraukė netyčia, jis dėl savo jauno amžiaus ir nedidelės vairuotojo patirties (vairuotojo stažas penkeri metai), automobilio gabaritų (vairuojamas krovininis automobilis VIOLVO FH) galėjo nepajusti ir neišgirsti įvykusio automobilių kontakto (susidūrimo). Todėl teismas kilusias abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir, neįrodžius jo tyčios, administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukia (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas).

J. K. (J. K.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo.

J. K. (J. K.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, jog J. K. (J. K.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo pažeidimas neturėjo rimtų pasekmių, nes tik nežymiai buvo apgadintas kito asmens automobilis, todėl jam skiriama nuobauda bauda, kurios dydis artimas baudos vidurkiui, numatytam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 283-284, 286-287 straipsniais, teisėja

nutaria:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) baudą.

Nutraukti J. K. (J. K.) administracinę bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam paskundus nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokoma banke į Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.