Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams su ½ turto dalies konfiskavimu; vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams su turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 10 MGL (1 100 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su turto konfiskavimu ir 10 MGL (1 100 Lt) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su turto konfiskavimu ir 10 MGL (1 100 Lt) dydžio bauda;

5) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2018 m. liepos 16 d., apie 01.30 val., kieme (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,48 promilių girtumo laipsnis), tyčia metė į automobilį „Suzuki Swift“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajai E. T., peilį, tokiu būdu išdaužė minėto automobilio bagažinės stiklą, tokiais savo veiksmais jis sugadino svetimą, E. T. priklausantį turtą, padarydamas jai 160 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 16 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas kieme, pamatė ten stovinčius automobilius. Su savimi turėjo peilį. Kadangi buvo neblaivus, metė turėtą peilį ir pataikė vienam iš stovinčių automobilių į galinį langą, kuris nuo smūgio išdužo. Jis gailisi dėl to, ką padarė. Visą padarytą žalą ketina atlyginti. Papildomai apklaustas V. A. parodė, kad 2018 m. liepos 18 d. visą padarytą žalą atlygino ir nukentėjusiosios atsiprašė. Savo kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 30, 32).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji E. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Suzuki Swift“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 15 d., apie 20.30 val., kieme (duomenys neskelbtini), paliko šį automobilį tvarkingą. 2018 m. liepos 16 d., apie 01.30 val., ji ir draugas M. Š. išgirdo, kaip dužta stiklas. Atidarė langą ir pamatė, kad yra išdaužtas jos automobilio bagažinės 150 Eur vertės stiklas. Draugas nuėjo apžiūrėti automobilio ir viduje bagažinės pamatė peilį, pasiėmė jį. Draugas skambino į policiją ir jie žiūrėjo pro langą. Pamatė, kaip į kiemą atėjo vyriškis, kuris priėjo prie jų automobilio, pažiūrėjo į bagažinę ir nieko neradęs paėmė nuo žemės akmenį bei nuėjo link konteinerio ir akmenį išmetė į konteinerį. Vyriškis matė, kad jie žiūri pro langą į jį. Jis ranka jiems pamojavo ir nuėjo link Algirdo gatvės. Ji vyriškį atpažinti galės. Ji įtaria, kad automobilio langą išdaužė jų kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), draugas, nes jie vartoja pastoviai alkoholį, veda asocialų gyvenimo būdą. Ji anksčiau šio asmens, kuris buvo priėjęs prie automobilio, nematė. Dėl išdaužto jos automobilio lango jai padaryta 150 Eur žala. Papildomai apklausta E. T. parodė, kad 2018 m. liepos 18 d. jai buvo atlyginta visa žala už išdaužtą jos automobilio bagažinės stiklą. Daugiau jokių pretenzijų neturi (b. l. 11–12, 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), užfiksuoti E. T. priklausančio automobilio apgadinimai. Apžiūros metu paimti peilis ir stiklo šukės (b. l. 18–19).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis (b. l. 21–22).

Iš tarnybinio pranešimo dėl informacijos patikslinimo matyti, kad E. T. patikslino, kad dėl išdaužto automobilio stiklo jai padaryta 160 Eur žala (b. l. 17).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. A. 2018 m. liepos 16 d. 04.18 val. nustatytas 2,48 promilių girtumo laipsnis (b. l. 34).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. lapkričio 15 – gruodžio 20 d. psichiatrijos akto Nr. 78TPK-261/2018 matyti, kad V. A. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas šizoptinis sutrikimas, kuris tuo metu netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. A. konstatuojamas šizoptinis sutrikimas, kuris šiuo metu jam netrukdo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi V. A. nenustatytas juridinis nepakaltinamumo kriterijus ir nėra pagrindo jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, todėl jo socialinis pavojingumas šiuo atveju nespręstinas. Pagal V. A. psichikos būklę su juo galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. V. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (b. l. 83–87).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, kyla tam, kas sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal 187 straipsnio 3 dalį, kadangi jis mesdamas peilį sugadino nedidelės vertės nukentėjusiajai E. T. priklausantį 160 Eur vertės turtą.

Pažymėtina, kad kaltinime nurodant veikos padarymo vietą, neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji duodama parodymus ir protokole-pareiškime nurodė, kad jos automobiliui bagažinės stiklas buvo išdaužtas kieme (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 11–12). Šis adresas nurodytas ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimam, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 1, 7, 18–19). Teismas neteisingai nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą laiko rašymo apsirikimo klaida, kuri teismo ištaisytina, nustatant, kad veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Įtariamajam V. A. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 92–93). Nukentėjusioji E. T. yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 44), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 45), teistas (b. l. 49–60), baustas administracine tvarka (b. l. 47–48), kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 16 d. 03.00 val. (b. l. 27) iki 2018 m. liepos 16 d. 14.11 val. (b. l. 28), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame yra peilis, vokas Nr. 2, kuriame yra stiklo šukės, 2018 m. liepos 18 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti (b. l. 23), ir 2018 m. liepos 18 d. kvitu B serija BBB Nr. 3PK001307 (b. l. 24) atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 16 d. 03.00 val. iki 2018 m. liepos 16 d. 14.11 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame yra peilis, voką Nr. 2, kuriame yra stiklo šukės, atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija (probacijos tarnyba) kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.