Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-03-09 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn.;

2) 2024-01-22 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. L. 2024 m. gruodžio 3 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, žodinio konflikto metu su sutuoktinės Z. L. nepilnamečiu sūnumi E. L. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. L. į lūpą, taip mušdamas E. L. dėl lūpos sumušimo sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog 2024-05-11 susituokė su Z. L. (buvusi L.). Iki vestuvių apie metus laiko Z. su savo nepilnamečiu sūnumi E. L. gyveno jo namuose (duomenys neskelbtini). Jis E. L. nesirūpino, mažai su juo bendravo, nes jis neklausydavo, ką pasakydavo, viską darydavo priešingai, kėlė netvarką, išmėtydavo daiktus, nekreipdavo dėmesio į prašymus laikytis tvarkos. Į E. L. auklėjimą nesikišo, juo rūpinosi tik jo motina Z. L. Jo namuose kilus nesutarimams dėl E. L. elgesio, Z. L. nuo 2024-08-15 iš jo namų išsikraustė gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). Tame bute Z. L. su sūnumi gyvena dviese. Jis ten negyvena, nebūna, nebent sutuoktinė paprašo kažką padėti. To vaiko nenori net akyse matyti, todėl su jais kartu negyvena, gyvena vienas savo namuose. E. L. nuo jo finansiškai nepriklauso, prie jo išlaikymo neprisideda. Pas jį atvyksta Z. L., su ja bendrauja, tačiau kartu negyvena. 2024-12-03 apie 16 val. Z. L. parvežė iš darbo (duomenys neskelbtini) į jos namus. Ji paprašė užeiti kažką jai padėti. Su Z. L. užėjo į jos butą. Bute kambaryje tamsoje sėdėjo E. L. ir žaidė kompiuteriu. Jis E. L. pasakė, kad jis turi mokytis, ne kompiuteriu žaisti, nes Z. L. jam (G. L.) nuolat skundėsi, kad sūnus nesimoko. E. L. pradėjo atsikalbinėti, prieš jį tampytis. Jis priėjo prie E. L. ir ant jo šaukdamas liepė klausyti, kas jam sakoma ir mokytis. Kadangi E. L. prieš jį tampėsi, atsikalbinėjo, jis paėmė E. L. už kaklo ir tik priglaudęs rankas, jo nespausdamas, pasakė: „kaip spustelsiu, tai vietoje uždusi“. E. L. rankomis nespaudė, nesmaugė, norėjo tik pagąsdinti. Konflikto metu E. L. buvo atsistojęs nuo kėdės ir stovėjo kambaryje, kai jis (G. L.) aiškindamas trenkė E. L. ranka ar kumščiu į lūpą. Smūgis nebuvo labai stiprus, bet po jo pastebėjo, kad E. L. apatinė lūpa pradėjo tinti, bet nekraujavo. E. L. pasakė, kad neturi su juo ką daugiau kalbėti ir apsisukęs išėjo, išvažiavo namo. Z. L. šio konflikto su E. L. metu buvo išėjusi į kitą kambarį, konflikto nematė. Kitą dieną Z. L. sakė, kad jos sūnui sutinusi lūpa, jis nėjo į mokyklą. Telefonu skambindamas atsiprašė E. L. Gailisi, kad taip pasielgė, nesusivaldė ir sudavė E. L. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. L. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su mama Z. L. Patėvis G. L. kartu negyvena. Buvo antradienis, pradžia mėnesio. Tą dieną grįžo namo iš mokyklos, pakūrė krosnį ir nuėjo prie kompiuterio. Apie 16 valandą G. L. parvežė mamą namo iš darbo. Jis su mama pas G. L. anksčiau gyveno, iš jo namų jie išėjo rugsėjo mėnesį. Kai G. L. parvežė mamą namo, su mama užėjo į kambarį, pradėjo jį barti dėl pažymių. Mama jam pasakė apie jo pažymius. Patėvis liepė išjungti kompiuterį. Jis patėviui atsakė: „tuoj, palauk, išjungsiu“. Jis (E. L.) sėdėjo, tada jam G. L. sugriebė abiem rankomis iš šono ir pagriebė už gerklės ir sekundę ar dvi laikė jam už gerklės. Jis (E. L.) atsistojo. Kai jis stojosi, G. L. jį paleido. Jis G. L. pradėjo aiškinti, ką jis čia daro. Tada G. L. dešine ranka jam trenkė kumščiu į lūpą, lūpa ištino. Nežino, ar tuo metu skaudėjo. Adrenalino buvo, nejautė skausmo. Lūpa po 10 min. pradėjo tinti. G. L. išvažiavo namo. Mama šito įvykio nematė. Jie su mama kalbėjo lauke. Matė, kad G. L. išvažiavo. Dėl lūpos niekur nesikreipė, jos nešaldė, nieko nedarė. Per dvi dienas lūpa sugijo. Pirmą dieną į mokyklą nėjo, nes lūpa buvo sutinusi. Paskambino dėdei A. K., šis atvažiavo ir pasiėmė jį. Išvažiavo iš namų, nes norėjo išvažiuoti, nenorėjo likti su mama. A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pas dėdę buvo iki trečiadienio, kai jį parvežė namo, kitą dieną ėjo į mokyklą. G. L. buvo girtas, skambino mamai, atsiprašė. Jam neskambino, nuo to laiko su juo susitikęs nebuvo. G. L. jo nesmaugė, tiesiog paėmė ir papurtė. Jam neskaudėjo, nejautė, jėgos jis nenaudojo, tik papurtė jį. Kai sudavė, jam buvo adrenalinas, net nejautė skausmo. Jam visai neskaudėjo, tik jautė, kad lūpa tinsta. Anksčiau G. L. niekada prieš jį fizinio smurto nenaudojo.

(duomenys neskelbtini) komisariate gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime (2024-12-31 Nr. 4SD-10104) dėl galimo smurto atvejo ištyrimo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nurodyta, kad vaiką savaitgalį namuose sumušė patėvis. Nepilnametis dažnai paliekamas namuose vienas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad bendraujant su E. L., jis nurodė: „Gyvena dviese su motina. Patėvis G. L. turi savo namus. 2024-12-02 jis grįžo į (duomenys neskelbtini), buvo gal pusė keturių vakaro. Užsikūrė pečių ir kol motina grįš namo, nusprendė įsijungti kompiuterį ir pažaisti kompiuterinius žaidimus. Motina greitai grįžo namo, ją parvežė patėvis. Motina atėjo pas jį ir pasakė, kad jis pirmiau pamokas turi paruošti, o tada tik gali su kompiuteriu žaisti. Jis atsakė, kad tuoj baigs ir išjungs. Tuo momentu motina išėjo iš kambario, atėjo patėvis ir pradėjo kelti ant jo balsą, kad jis prastai mokosi, kompiuteriu žaidžia. E. atsakė, kad tuoj baigs ir eina ruošti pamokas. Jo teigimu, jam atsakius patėviui, jis čiupo jam (E. L.) už gerklės. Tuomet jis atsistojo nuo stalo ir klausė, ką patėvis daro. Patėvis jam priekaištavo, kad rado laužtuvą prie traktoriaus, kurį, patėvio manymu, jis paliko. Patėvis dar kažką pasakė ir sudavė jam į lūpą. Patėvis jam praskėlė lūpą, buvo kraujo, bet į gydytojus nesikreipė, nes nebuvo reikalo, nors lūpa buvo ištinusi. Patėvis kažką pasikalbėjo su motina ir išvažiavo į savo namus. Po kiek laiko patėvis skambino telefonu neblaivus ir atsiprašė. Patėvis gyvena (duomenys neskelbtini), pas juos tik atvažiuodavo. Jie taip pat važiavo pas jį į (duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas S. L. parodė, kad su Z. L. turi bendrą sūnų E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Maždaug (duomenys neskelbtini) metų su Z. L. kartu negyvena. Su ja po išsiskyrimo liko gyventi sūnus. Jis pats gyvena bute (duomenys neskelbtini). Z. L. su sūnumi liko gyventi (duomenys neskelbtini). Su sūnumi po išsikraustymo bendrauja nuolat, su juo visą laiką susitinka, bendrauja. Sūnus su juo yra atviras. Z. L. su sūnumi maždaug prieš metus buvo persikrausčiusi gyventi pas G. L. Sūnus buvo patenkintas ten gyvendamas. Pats G. L. nepažįsta, su juo nebendravęs. Sūnų gali apibūdinti kaip ramų, tykų, labiau mėgstantį ūkininkauti, ne visai atvirą, daugumą laiko sūnus praleidžia namuose. 2024 m. gruodžio pradžioje sužinojo, kad G. L. pakėlė ranką prieš sūnų, tai jam papasakojo sūnus. Sūnus sakė, kad kai sėdėjo prie kompiuterio, G. L. ,parvežęs jo motiną, jam užtrenkė, tik nelabai suprato, už ką. Kažką minėjo, kad jei tėvas neišauklėja, tai jis išauklės. Sūnus nesiskundė, kad skauda, nebuvo išsigandęs ar sutrikęs. Sūnus sakė, kad nereikia medikų, dėl to niekur nesikreipė, truputį lūpa patinus buvo ir tiek. Po pokalbio su sūnumi susisiekė su Z. L., kuri pasakė, kad pati nieko nematė, su G. L. nebendrauja. Kai viskas vyko, jis buvo išvykęs, bet su sūnumi kalbėjo telefonu vaizdo skambučiu, matė jo veidą, buvo truputį patinusi apatinė lūpa. Sūnus skausmu nesiskundė, sakė, kad visai neskauda, dėl to niekur nesikreipė. Sūnus niekada nesiskundė, kad G. L. anksčiau būtų smurtavęs. Dėl sūnui sukelto fizinio skausmo G. L. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas A. K. parodė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), kur turi ūkį ir ūkininkauja. Pas jį dažnai atvyksta ir būna sesers Z. L. sūnus E. L., kuriam tuojau sueis (duomenys neskelbtini) metų. E. mėgsta ūkininkauti, todėl dažnai būna pas jį ir padeda ūkyje. Dažniausiai jį parsiveža pas save, jie susiskambina. 2024 m. gruodžio mėnesio pradžioje, po pietų, apie 15 val. paskambino E. ir pasakė, kad jį sumušė motinos sutuoktinis G. L. E. verkė, prašė jį pasiimti pas save. Jam atsakė, kad baigs darbą ir pasikalbės. E. dar paklausė, ar labai sumušė, jis atsakė, kad truputį, tik į lūpą. Apie 16 val. nuvažiavo pas E. į (duomenys neskelbtini) Namuose buvo ir sesuo, kuri paaiškino, kad neleidžia E. išsivežti. Jis jai atsakė, kad jeigu neleis, kvies policiją. Tada sesuo leido išsivežti E.. E. pribėgo prie jo, apsikabino. Jo apatinė lūpa buvo truputį patinusi, nekraujavo. E. išsivežė pas save į namus, kur jis liko miegoti. E. minėjo, kad G. L. jį mušė už kažkokią montiruotę, kad paliko prie traktoriaus. Rytojaus dieną E. lūpa atrodė sveika, buvo atslūgęs tinimas, bet į mokyklą leido neiti. E. veide ar kitose kūno vietose sužalojimų nebuvo, jis nesiskundė, kad skauda, todėl pas medikus jo nepristatė. Tai pirmas kartas, kada E. buvo skriaudžiamas. E. verkė ir pergyveno, nes motina jo negynė. Dar po dienos, vakare, E. parvežė namo. Su G. L. nekalbėjo, neklausė, kodėl taip pasielgė.

Liudytoja Z. L. parodė, kad viena augina nepilnametį sūnų E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Su sūnaus tėvu S. L. išsituokę. Prieš 2 metus pradėjo bendrauti su G. L., o 2024-05-11 su G. L. susituokė. Su sūnumi E. L. apsigyveno pas G. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pas G. L. gyveno iki 2024-09-01. Su sūnumi nuo 2024-09-01 gyvena dviese jos namuose (duomenys neskelbtini). G. L. liko gyventi savo namuose. Gyvenant visiems kartu, tarp sūnaus ir G. L. nuolat kildavo nesutarimai, žodiniai konfliktai, jie pykosi dėl netvarkos. Sūnumi pilnai rūpinasi ji, G. L. kiek padėdavo kartais sūnų paveždamas, tačiau tarp jų artimo ryšio ir bendravimo nebuvo, jis į sūnaus auklėjimą nesikišo, jam nerūpėjo. Sūnaus santykiai su patėviu buvo šalti, jie bendravo, kiek jiems buvo būtina. Sūnaus buitimi, maistu ir visa kita gyvenant visiems kartu rūpinosi tik ji. Po išsikraustymo iš G. L., sūnus visai su juo nebendravo, nepalaikė jokių santykių. Ji pati su G. L. bendrauja, nors sutuoktiniai, bet gyvena atskirai, pas jį kartais nuvažiuoja, pabūna. Sūnus su ja nevažiuoja. G. L. į jos namus atvyksta trumpam, kai parveža, juose nelieka, namų raktų neturi, jais nesirūpina, kartu jos namuose bendro ūkio su G. L. neveda. 2024-12-03 apie 16 val. G. L. iš darbo (duomenys neskelbtini) ją parvežė į jos namus. Namuose buvo E., žaidė kompiuteriu. Buvo gal apie 16.30 val. Pamačiusi, kad sūnus žaidžia, neruošia pamokų, pradėjo priekaištauti jam, kad prastai mokosi, kad apleidęs mokslus, kad neruošia pamokų. E. sakė, kad tuoj išjungs kompiuterį, bet neišjungė ir žaidė toliau. G. L. buvo atėjęs į butą ir ji girdėjo jo priekaištus sūnui. Girdėjo, kad G. L. bandė auklėti žodžiais jos sūnų, bet negirdėjo, ką atsakė sūnus. Tarp G. L. ir sūnaus vyko žodinis konfliktas dėl laužtuvo. Ji išėjo iš kambario, kuriame prie kompiuterio sėdėjo E. ir prie jo stovėjo G. L., nuėjo į kitą kambarį nusirengti striukę. Nusirengusi striukę, už minutės atėjo į sūnaus kambarį ir pamatė, kad G. L. šaukia ant E. E. tuo metu buvo atsistojęs, stovėjo gal 1-2 metrų atstumu ir ranka valėsi lūpas. Dėl kokių priežasčių sūnus valėsi ranka lūpas, nežino, kraujo nematė. Pastebėjo, kad E. iš karto pradėjo tinti lūpa lygtai dešinėje pusėje. Lūpa nebuvo prakirsta, tik staigiai sutino. Prieš konfliktą su patėviu E. nebuvo sumuštas. Suprato, kad G. L. konflikto metė sudavė sūnui. Ji buvo šoke, išsigando, nieko neklausė jų, kas įvyko. Suprato, kad sūnų galėjo sumušti G. L., suduodamas jam į lūpą. G. L. iš karto išvažiavo į savo namus. Jis buvo blaivus. E. nesakė, kas įvyko ir dėl kokių priežasčių sutino jo lūpa. Dėl sutinusios lūpos GMP nekvietė, į medikus nesikreipė, sūnus niekur nesigydė, vaistų jam nepirko. Jis nesiskundė, kad skauda. Pati girdėjo tik žodinį sūnaus E. ir G. L. konfliktą, jokių konkrečių veiksmų nematė. Vėliau G. L. atsiprašė dėl konflikto ir pasakė, kad jis nenorėjo suduoti E., bet nesusivaldė. G. L. dėl sūnaus pretenzijų neturi.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. L. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. L. tyčia smurtavo prieš E. L. – tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. L. į lūpą, taip mušdamas nukentėjusiajam E. L. dėl lūpos sumušimo sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. L., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. L. teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis G. L. yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime nurodyta sunkinanti aplinkybė-kad nusikalstamą veiką G. L. padarė būdamas recidyvistu – nepripažįstama sunkinančia, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias anksčiau jis buvo teistas (BK 178 str. 4 d., 2 d. ir 253 str. 1 d.) ir veika, dėl kurios dabar priimamas baudžiamasis įsakymas, labai skiriasi pagal nusikaltimų pobūdį, be to, anksčiau jis buvo teisiamas už nesmurtinius nusikaltimus.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. L. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo G. L. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, šios bausmės vykdymo metu G. L. paskirti įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti G. L.

Išaiškinti G. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. L., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.